- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-94-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39965-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. B., A. B.
- Civilinis ieškovas
- M. L.
- Advokatai
- Kęstutis Valys, Zigmantas Lipnevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 9.50 val. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 8.30 val. (dvi paros).
Civilinio ieškovo M. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam solidariai iš A. B. ir R. B. 500 Eur (penki šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. ir R. B. nuteisti už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 18.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išlaužę plastikinio lango rėmą, įsibrovė į patalpą – M. L. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš ten slapta pagrobė svetimą, M. L. priklausantį turtą – pinigus 500 eurų, ir taip padarė nukentėjusiajam M. L. 500 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais. Teigia, kad liudytojas A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu davė melagingus parodymus, jog jis (R. B.) ir A. B. 2020 m. rugsėjo 14–16 d. ėjo per sodybą ir vaikščiojo po kiemą dvi dienas. Pažymi, kad nei jis, nei A. B. tokių aplinkybių, kaip teigia liudytojas A. B., nenurodė, jau savo pirminiuose parodymuose tvirtino, kad jie nusikaltimo nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad nors liudytojas A. B. nurodė, jog atpažino juos pagal veido bruožus, tačiau teisme uždavus klausimą, pagal kokius būtent bruožus, liudytojas į šį klausimą atsakyti negalėjo. Prašo įvertinti ir kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog liudytojas A. B. pats tyrė bylą, akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.
2.2. Be to, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai suteikė liudytojams BPK 89 straipsnyje reglamentuotą specialisto statusą, nes jie neva sugebėjo atpažinti asmenis neaiškiame vaizdo įraše. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog vaizdo įraše matomi žmonės negali būti atpažįstami, ir padarė prielaidą, jog tai nereiškia, kad vaizdo įraše matomas asmuo negali būti atpažintas policijos pareigūnų. Prašo peržiūrėti byloje esantį vaizdo įrašą, kartu įvertinti ir tai, ar įmanoma per tokį trumpą laiką išlaužti langą, apieškoti kambarius bei surasti pinigus. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pagrobta kaltinime nurodyta pinigų suma.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį kaip neteisėtą, kuriuo, be kita ko, paskirta griežta bausmė, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, t. y. nevertino įrodymų visumos, dalies įrodymų (liudytojų parodymų) apskritai nevertino, be to, surašydamas nuosprendį, pažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimus. Teigia, kad liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu davė klaidingus parodymus, negalėjo nurodyti, pagal kokius veido bruožus jį atpažino. Prašo įvertinti visus liudytojo A. B. parodymus kartu su kitų liudytojų parodymais. Teigia, kad jis nenurodė tokių aplinkybių, kokias savo parodymuose nurodė liudytojas A. B..
3.2. Dėl liudytojos M. R. parodymų, kad pastaroji teisiamajame posėdyje atpažino jį pagal ausis ir plaukus, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja, duodama pirminius parodymus, atpažino jį su gobtuvu ant galvos, dėl to kyla abejonių, kaip ši liudytoja galėjo atpažinti asmenį pagal plaukus ir ausis esant jam su gobtuvu.
3.3. Pasak nuteistojo, teismas nenustatė paties įsibrovimo į gyvenamąją patalpą fakto, tik padarė prielaidą, kad du asmenys, einantys per sodybą, galėjo įsibrauti į patalpas. Be to, teismas nepagrįstai pripažino įrodymu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi vaizdo įrašu, nes jame matomi asmenys neatpažįstami, be pagrindo rėmėsi liudytojų spėlionėmis, kad vaizdo įraše matomi jis (A. B.) ir R. B..
3.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, suteikė prioritetą vieniems iš jų, nemotyvuotai atmetė ekspertizės išvadą, kad vaizdo įraše matomi asmenys negali būti atpažįstami, rėmėsi liudytojų samprotavimais ir prielaidomis, kurių negalima patikrinti, nei patvirtinti, nei paneigti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė liudytojams BPK 89 straipsnyje reglamentuotą specialisto statusą, ir jų parodymais nepagrįstai grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad liudytojai jo atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, nes jis pastariesiems žinomas kaip nusikaltimus darantis asmuo. Akcentuoja, kad visi neaiškumai ir abejonės, nesant kaltę patvirtinančių įrodymų, turi būti vertinami kaltinamojo naudai.
3.5. Nuteistasis prašo peržiūrėti vaizdo įrašą, įvertinti, ar jis nėra sumontuotas (iškarpytas), ar jame nurodytas laikas atitinka vagystės datą ir pranešimo policijai laiką, taip pat įvertinti, ar asmenys galėjo per tokį trumpą laiką įvykdyti vagystę. Pažymi, kad tokiu atveju kaltinamieji turėjo žinoti apie pinigus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraše užfiksuotų asmenų nepažino, o teisiamojo posėdžio metu atpažino R. B.. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint įvykio vietą nebuvo rasta nei jo, nei R. B. atspaudų, nebuvo nustatyta, kad nusikaltimą padarė būtent jie. Teigia, kad teismas padarė tik prielaidą, kad asmenys, ėję per sodybą, per 2–3 minutes sugebėjo išlaužti lango rėmą, patekti į vidų, apieškoti kambarius ir surasti pinigus, kurių buvimo, be kita ko, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Prašo neteisti jo už praeitį, už tai, kad jis anksčiau yra teistas už tokį patį nusikaltimą.
4. Teismo posėdyje nuteistųjų R. B. ir R. B. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistųjų R. B. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.
6. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir A. B. nurodė, kad nusikalstamos veikos jie nepadarė, todėl yra nuteisti nepagrįstai. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. nevertino įrodymų visumos, dalies liudytojų parodymų apskritai nevertino, surašydamas nuosprendį, pažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimus.
7. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. B. ir A. B. kaltais padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
10. Iš nukentėjusiojo M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32–35, 55–57, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 18.10 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra išlaužtas plastikinio namo lango rėmas. Namuose spintelėje pasigedo 500 Eur, kurių buvo 3 kupiūros po 100 Eur ir 4 kupiūros po 50 Eur. Namai be priežiūros buvo palikti nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 17.40 val. iki kol jis (M. L.) grįžo į namus. Jo tėvai tuo metu buvo išvykę šerti gyvulių. Peržiūrėjęs prie ūkinio pastato esančios vaizdo kameros įrašą, jis pamatė, kad jame užfiksuota, kaip 17.40 val. jo tėvai traktoriumi išvažiuoja iš namų, 17.56 val. nuo sodo pusės ateina du vyriškiai, kurie stebėjo aplinką, nuėjo, susirado metalinį strypą ir vėl atėjo prie namo, o 18.06 val. nubėgo nuo namo link sodo ir tvenkinio. To, kad namuose esančioje spintelėje laikė pinigus, niekas negalėjo žinoti, jis po vagystės pastebėjo, kad kambariai apieškoti, atidarytos ir kitos spintelės. Peržiūrėjęs vaizdo kameros užfiksuotą informaciją, jis pastebėjo, kad asmenys, įvykdę vagystę iš jo namų gyvenamųjų patalpų 2019 m. rugsėjo 16 d., į jo sodybą buvo patekę ir 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 17–19 val., įraše matyti, kad abu kartus buvo atėję du jaunuoliai, apsirengę tais pačiais drabužiais. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis M. L. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Jis dar kartą patvirtino, kad grįžęs į namus neberado kambario spintelėje buvusių 500 Eur – buvo pavogtas jo atlyginimas. Buvo 3 kupiūros po 100 Eur ir 4 kupiūros po 50 Eur. Niekas be jo apie pinigus nežinojo, jie nebuvo padėti matomoje vietoje. Pastebėjo, kad buvo apieškoti ir kiti kambariai. Į teisėjos klausimą atsakė, kad su R. B. yra tekę bendrauti darbo reikalais, nes jis (M. L.) dirba ŽŪB „A. s.“, R. B. vasarą su tėvais ravėjo cukrinius runkelius ir jis pastaruosius yra parvežęs į namus (4 t., b. l. 8). Tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. grįžęs į namus jis pastebėjo išlaužtą plastikinio lango rėmą ir neberado namuose spintelėje buvusių 500 Eur, M. L. nurodė ir savo 2019 m. rugsėjo 16 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 11). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai.
11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, rastas praviras langas, pro kurį patekta į namą, ant lango kairiojo rėmo (žiūrint iš vidaus) plastike matyti likę įspausti laužimo pėdsakai, tokie pėdsakai įspausti ir ant lango kairiosios staktos (žiūrint iš vidaus) (1 t., b. l. 20–28).
12. Nukentėjusiojo M. L. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įrašas pradedamas 2019 m. rugsėjo 16 d. 17:55:38. Pastebima, kad iš už krūmų dešinėje sodyboje 17:55:55 išlenda vaikinas džinsinėmis kelnėmis, pilkai melsvu bliuzonu su gobtuvu ant galvos, baltomis pirštinėmis ant rankų. Paskui jį pasirodo antras jaunuolis tamsiais plaukais, vilkintis šviesiai pilkas sportines kelnes juodomis kišenėmis, tamsiai mėlynu bliuzonu su šviesiai mėlynu intarpu ant krūtinės, mūvintis baltomis pirštinėmis. Jie nueina link gyvenamojo namo. Vaikinų nesimato nuo 17:56:12 iki 17:57:20. Tuomet abu vaikinai nuo gyvenamojo namo nueina kiemu link vaismedžių ir krūmų, iš kur buvo atėję. Iš vaizdo vaikinai dingsta 17:57:35. 17:59:57 minėti vaikinai vėl grįžta kiemu link gyvenamojo namo. Vaikinas džinsinėmis kelnėmis dešinėje rankoje nešasi daiktą, panašų į metalinį laužtuvą. Iš kiemo vaikinai dingsta 18:00:30 link namo. Nuo to laiko iki 18:05:16 kieme asmenų nepastebėta. 18:05:16 iš gyvenamojo namo pusės į kiemą įbėga vaikinas džinsinėmis kelnėmis, paskui jį – vaikinas šviesiai pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis su juodomis kišenėmis. Abu vaikinai nubėga link vaismedžių (1 t., b. l. 67–70).
13. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad peržiūrėjęs vaizdo kameros užfiksuotą informaciją, jis pamatė, jog asmenys, kurie buvo atėję į jo namus 2019 m. rugsėjo 16 d., į jo sodybą buvo patekę ir 2019 m. rugsėjo 14 d., kad įraše matyti, jog abu kartus buvo atėję du jaunuoliai, apsirengę tais pačiais drabužiais, patvirtina 2019 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas vaizdo įrašas, 2019 m. rugsėjo 23 d. pateiktas nukentėjusiojo M. L. (1 t., b. l. 71–76).
14. Iš byloje esančių kratos protokolų matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. atlikus kratą name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko, rastos ir paimtos pilkos spalvos sportinės kelnės su juodos spalvos kišenėmis ir margu (žalsvas su juodu) juosmens raiščiu, ant kelnių kairės kišenės yra užrašas „Unlimute D Crws Design Unit“; o atlikus kratą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko, rasta ir paimta: tamsios spalvos džemperis mėlynu intarpu; džinsai mėlyni trauktomis klešnėmis; džinsai mėlyni su dėmėmis – trauktomis klešnėmis (3 t., b. l. 14–32; 39–87). Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. B. patvirtino, jog rūbai buvo paimti iš jo namų, rūbai yra jo. Taip pat nurodė, kad jis gyvena su tėvais, jo brolis pas jį lankydavosi, kartais nakvodavo (4 t., b. l. 7).
15. 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti ar vaizdo įrašuose 2019 d. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. yra užfiksuoti subjektai, kurių atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui, nėra galimybės. Taip pat nurodyta, kad vieno iš užfiksuotų subjekto dėvima viršutinė drabužių dalis ir kelnės yra to paties modelio kaip ir pateikti lyginamajam tyrimui; skaitmeninėse vaizdo bylose kitas užfiksuotas subjektas dėvi panašaus modelio batus ir džinsines kelnes (1 t., b. l. 93–97).
16. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis atliko tyrimą byloje dėl vagystės, įvykdytos iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos. Tyrimo metu nukentėjusiajam pateikus vaizdo įrašą, kuriame matosi sodyba einantys du jam nepažįstami asmenys (jaunuoliai), jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir ten policijos pareigūnams, t. y. vyriausiajam tyrėjui A. J., vyresniajam tyrėjui D. Č. ir tyrėjai M. R. parodė šį vaizdo įrašą. Policijos pareigūnai iš vaizdo įrašo iš karto atpažino brolius, nurodė jų vardus ir pavardes, t. y. nurodė, kad tai yra R. B. ir A. B., nurodė, kad šie asmenys gyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje ir jiems yra gerai pažįstami (1 t., b. l. 139–142, parodymai ištirti apylinkės teisme). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. patvirtino, kad policijos pareigūnai atpažino R. B. ir A. B. iš išvaizdos, jie aiškiai matomi vaizdo įraše. Policijos pareigūnai jam išsamiai apibūdino kaltinamuosius, nurodė visus anketinius duomenis, iki tol jis pastarųjų nepažinojo (4 t., b. l. 9).
17. Liudytojo A. B. parodymus patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. J., M. R. ir D. Č. parodymai, todėl sutikti su nuteistųjų teiginiu, kad šio liudytojo parodymai melagingi ir jais netikėti, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo R. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad A. B. tyrė šią baudžiamąją bylą, nėra pagrindas išvadai, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, juo labiau, kad jis iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta dėl su darbu susijusių reikalų, pamena, kad kolegai paprašius atpažinti asmenis iš vaizdo įrašo, jis atpažino kaltinamuosius pagal veido bruožus, eiseną, laikyseną, vaizdo įrašas abejonių nekėlė, jame matėsi asmenų veido bruožai (4 t., b. l. 10). Liudytoja M. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus kolegai A. B., atsivežus medžiagą ir paprašius atpažinti asmenis, ji vaizdo įraše iš karto atpažino kaltinamuosius pagal jų ūgį, veido bruožus, eiseną, nes dirbdama aptarnauja pastarųjų gyvenamąją teritoriją, jai dėl šių asmenų jokių abejonių nekilo. Pažymėjo, kad vaizdo įrašas buvo ryškus (4 t., b. l. 10–11). Kadangi liudytoja M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164–166), tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atpažino kaltinamuosius pagal veido bruožus, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu akcentavo, kad vyriškis, kuris vaizdo įraše yra užsidėjęs ant galvos gobtuvą, iš veido bruožų jai labai panašus į A. B., akivaizdu, kad ši liudytoja atpažino A. B. pagal bendrus veido bruožus, o ne pagal jo plaukus ir ausis, kaip nepagrįstai skunde nurodo pastarasis. Liudytojas D. Č. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atvykus kolegai iš (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato ir paprašius atpažinti asmenis, jis vaizdo įraše atpažino kaltinamuosius pagal jų kūno sudėjimą, eiseną, vaizdo įrašas buvo geras. Pažymėjo, kad su kaltinamaisiais ne kartą teko bendrauti dėl darbo pobūdžio, jis ir jo kolegos atpažino kaltinamuosius atskirai pagal asmenybes. R. B. ir A. B. teisiamojo posėdžio metu nusiėmus kaukes, liudytojas D. Č. juos atpažino (4 t., b. l. 19). Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai A. J., M. R. ir D. Č. byloje buvo apklausti kaip liudytojai, apeliantų argumentai, kad šiems asmenims teismas suteikė BPK 89 straipsnyje reglamentuotą specialisto statusą, vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami. Tai, kad policijos pareigūnai atlikdami savo darbines funkcijas yra ne kartą bendravę su kaltinamaisiais ir juos gerai žinodami dėl savo darbo specifikos, pastaruosius atpažino jiems pateiktame vaizdo įraše, nereiškia, kad jiems buvo suteiktas specialisto statusas, tai taip pat nėra aplinkybė, patvirtinanti šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi ir priešiškumą kaltinamųjų atžvilgiu.
18. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. B. ir R. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 18.10 val., išlaužę plastikinio lango rėmą, įsibrovė į patalpą – adresu: (duomenys neskelbtini), esantį M. L. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš ten pagrobė svetimą turtą – M. L. priklausančius 500 eurų.
19. Nors liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše buvo matomi jam nepažįstami asmenys (jaunuoliai), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad atpažįsta kaltinamuosius pagal bendrus veido bruožus, atkreipiamas dėmesys, kad šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog iki tol, kol kaltinamųjų išsamiai neapibūdino jo kolegos, jis pastarųjų nepažinojo, o dabar atpažįsta. Nukentėjusysis M. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vaizdo įraše kaltinamųjų neatpažino, tačiau A. B. yra matęs, teko su juo bendrauti darbo reikalais, jį ir jo tėvus yra parvežęs į namus. Vaizdo įraše asmenų veidai matėsi, vienas iš jų jam panašus į R. B., o dėl kito jis nėra tikras.
20. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas buvo rasti ir paimti rūbai: pilkos spalvos sportinės kelnės su juodos spalvos kišenėmis, su ant kairės kišenės esančiu užrašu „Unlimute D Crws Design Unit“, tamsios spalvos džemperis su mėlynu intarpu, mėlyni džinsai trauktomis klešnėmis, mėlyni džinsai su dėmėmis – trauktomis klešnėmis, ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. B. patvirtino, jog rūbai paimti iš jo namų, jie yra jo. Iš nukentėjusiojo M. L. pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. ir vagystės dieną – 2019 m. rugsėjo 16 d. – į jo sodybą atėję asmenys vilkėjo būtent tokiais drabužiais, kokie buvo rasti ir paimti R. B. namuose. Taigi, nors 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti ar vaizdo įrašuose 2019 d. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. yra užfiksuoti subjektai, kurių atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui, nėra galimybės, atsižvelgiant į tai, kad šioje išvadoje taip pat konstatuota, jog vieno iš užfiksuotų subjekto dėvima viršutinė drabužių dalis ir kelnės yra to paties modelio kaip ir pateikti lyginamajam tyrimui, o kitas užfiksuotas subjektas dėvi panašaus modelio batus ir džinsines kelnes, be to, liudytojai A. J., M. R. ir D. Č. be jokių abejonių patvirtino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuoti A. B. ir R. B., kaip teisingai pažymėta skundžiama nuosprendyje, iš vaizdo įrašo matyti, kad jame matomų asmenų veido bruožai ir kiti požymiai atitinka A. B. ir R. B. veido bruožus ir išvaizdą, nekyla jokių abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuoti asmenys yra būtent A. B. ir R. B..
21. Nors, kaip savo skunde pažymi nuteistasis A. B., įvykio vietoje nebuvo rasta nei jo, nei R. B. atspaudų, tai, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Tiek vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, tiek įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad į nukentėjusiojo namą buvo įsibrauta išlaužus plastikinio lango rėmą ir šį nusikaltimą padarė nuteistieji. Duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas būtų sumontuotas, byloje nėra. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nekyla jokių abejonių, kad A. B. ir R. B. byloje nustatytu laiku įvykdė jiems inkriminuotą nusikaltimą. Tai, kad pastarieji pagrobė nukentėjusiajam M. L. priklausančius 500 Eur įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kai jis detaliai nurodė vietą, kur buvo padėti pinigai ir kupiūras, kuriomis buvo padėta 500 Eur suma. Atsižvelgus į tai, kad bylos duomenimis nukentėjusysis dirba, nėra jokio pagrindo netikėti pastarojo teiginiu, kad jis tokią pinigų sumą turėjo, kad įsibrovus į jo namus buvo pagrobtas jo atlyginimas.
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išanalizavo visus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, priešingai nei teigiama A. B. apeliaciniame skunde, nė vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino kartu su kitais bylos įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio reikalavimų. Pastebėtina, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojami tik jiems palankūs duomenys (kuriuos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma), o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės vertinti jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-719/2018). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidautų nuteistasis A. B., nereiškia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas.
23. Minėta, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B., be kita ko, nurodė, jog teismas paskyrė jam griežtą bausmę.
24. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau yra teistas net 14 kartų, ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 1–99), o tai rodo, kad A. B. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 103–111), nedirba (2 t., b. l. 113), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 112), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Taigi nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. B. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, būtų netikslinga, nes A. B. nedirba, be to, ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pastarajam tiek analogiškas bausmes – laisvės atėmimą, tiek švelnesnes bausmes – laisvės apribojimą, areštą, taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų.
26. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvados, kad ši bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti. A. B. nauju nuosprendžiu ir ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Taigi švelninti nuteistajam A. B. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistiesiems A. B. ir R. B. laisvės atėmimo bausmes, nurodė ir jų atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. liepos 1 d. netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio pašalintina dalis, kuria nuspręsta A. Č. ir R. Č. laisvės atėmimo bausmes paskirti atlikti pataisos namuose.
28. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2021 m. vasario 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-816 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 63 Eur išlaidų, o 2021 m. vasario 9 d. gauta pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-936, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 97,70 Eur išlaidų
30. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistieji yra darbingo amžiaus, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. B. valstybės naudai priteisia 63 Eur, o iš R. B. – 97,70 Eur išlaidų advokatų paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. B. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.
Priteisti iš nuteistojo A. B. valstybės naudai 63 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Priteisti iš nuteistojo R. B. valstybės naudai 97,70 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.