Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-354-169/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
1-354-169/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
Z. J.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio (8 klasių) išsilavinimo, dirbantis UAB „Futera W13“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-04-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 272 str. 2 d. ir 45 str. laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 4 mėn. 24 d.; 2) 2004-11-09 pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2005-06-14 pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2005-08-04 nutartimi pagal BK 64 str. 1 d. 2005-06-14 ir 2004-11-09 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2006-07-03 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2007-05-30 nutartimi pagal BVK 157 str. 3 d. 3 p. paleistas lygtinai 3 mėn. 8 d.; 4) 2008-11-11 pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn,; 5) 2012-10-18 pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. bei bausmes subendrinus pagal BK 63 str.1 d., areštu 50 parų, 2013-04-03 bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir juos laikė: 2012-10-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas S. J. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. J. nežinant paėmė jai priklausančią AB Swedbank mokėjimo kortelę, taip neteisėtai ją įgijo ir laikė iki tol, kol kortelę panaudojo 2012-10-18;

be to, jis neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

2012-10-18 00.00 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo panaudojo svetimą, S. J. išduotą mokėjimo instrumentą – AB Swedbank mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB Swedbank priklausantį bankomatą, esantį Mažeikiuose, Skuodo g.1, bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra S. J., neteisėtai panaudojo mokėjimo kortelę siekdamas savo naudai užvaldyti svetimą turtą inicijavo finansinę operaciją išimdamas grynus pinigus – 200 litų;

2012-10-19 00.23 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo panaudojo svetimą, S. J. išduotą mokėjimo instrumentą – AB Swedbank mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB Swedbank priklausantį bankomatą, esantį Mažeikiuose, Skuodo g.1, bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra S. J., neteisėtai panaudojo mokėjimo kortelę, siekdamas savo naudai užvaldyti svetimą turtą inicijavo finansinę operaciją išimdamas grynus pinigus – 100 litų;

2012-10-19 00.23 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo panaudojo svetimą, S. J. išduotą mokėjimo instrumentą – AB Swedbank mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB Swedbank priklausantį bankomatą, esantį Mažeikiuose, Skuodo g.1, bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra S. J., neteisėtai panaudojo mokėjimo kortelę, siekdamas savo naudai užvaldyti svetimą turtą inicijavo finansinę operaciją išimdamas grynus pinigus – 100 litų;

be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

2012-10-18 00.00 val. Mažeikiuose, Skuodo g.1 esančiame AB Swedbank bankomate, panaudodamas S. J. išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę, įvesdamas PIN kodą ir pristatydamas save kaip S. J., siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą atliko finansinę operaciją išimdamas grynus pinigus – 200 litų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, S. J. priklausantį turtą – 200 litų;

2012-10-19 00.23 val. Mažeikiuose, Skuodo g. 1 esančiame AB Swedbank bankomate, panaudodamas S. J. išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę, įvesdamas PIN kodą ir pristatydamas save kaip S. J., siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą atliko finansinę operaciją išimdamas grynus pinigus – 100 litų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, S. J. priklausantį turtą – 100 litų;

2012-10-19 00.36 val. Mažeikiuose, Skuodo g.1 esančiame AB Swedbank bankomate, panaudodamas S. J. išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę, įvesdamas PIN kodą ir pristatydamas save kaip S. J., siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą atliko finansinę operaciją išimdamas grynus pinigus – 100 litų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą S. J. priklausantį turtą – 100 litų.

Z. J., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. spalio 18 d. rytą jo motina S. J. davė savo banko kortelę, pasakė jos PIN kodą ir liepė nueiti į parduotuvę. Į parduotuvę jis ėjo tris kartus, o po to išvažiavo į Mažeikius ir pas motiną nebeparėjo. Mažeikiuose su motinos kortele per kelis kartus nusiėmė keturis šimtus litų, kuriuos išleido alkoholiniams gėrimams. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, žalą motinai atlygins.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis), nes kaltinamasis Z. J., kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Z. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2012-10-16 pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo jos sūnus Z. J., jie kartu vartojo alkoholį. Ji davė sūnui savo Swedbank mokėjimo kortelę, pasakė kortelės PIN kodą, sūnus ėjo į parduotuvę nupirkti maisto ir alkoholio, jam grįžus toliau vakarojo. Sekančią dieną, 2012-10-17 sūnus Z. vėl ėjo į parduotuvę su jos kortele. Namuose buvo ir sūnaus sugyventinė A. M. Kadangi namas dviejų galų, viename gale gyveno A. M. su Z., o ji – kitame namo gale. Kitą dieną, t.y. 2012-10-18 Z. vėl ėjo į parduotuvę su S. J. kortele, pirko maisto parduotuvėje, alaus ir degtinės. Vakaro metu, kiek buvo valandų neprisimena, A. su Z. gėrė alų savo namuose, kai atvažiavo išgėręs D. G., kuris nuėjo pas Z. su A., ji taip pat prie jų prisijungė. D. išbuvo apie valandą laiko, kartu gėrė degtinę. Kiek pabuvusi ji išėjo miegoti. Naktį atsibudusi apie kokią ketvirtą valandą nakties pastebėjo, kad jos rankinė išversta, tada iškart nuėjo pas Z. ir A., pamatė, kad jie miega ir pati nuėjo miegoti. Sekančią dieną klausė Z., kur yra jos banko kortelė, jis sakėsi kortelės neėmęs. Kortelės niekas negrąžino, ėjo į banką išsiimti kitą kortelę. Dėl patirtos 400 litų turtinės žalos reiškia civilinį ieškinį savo sūnui Z. J. (15–17 b. l.);

2012 m. spalio 23 d. S. J. protokolu-pareiškimu dėl pinigų iš banko sąskaitos dingimo (1 b. l.);

2012 m. spalio 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji pateikė banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo kopiją (18–19 b. 1.);

2013 m. sausio 4 d. AB Swedbank informacija apie S. J. mokėjimo kortele VISA Elektron atliktų operacijų sąrašą ir sąskaitos išrašu (26–27 b. l.).

Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims, iš kurių vienas yra kortelės PIN kodas. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, prisistatant mokėjimo priemonės naudotoju, siekiant įgyti kredito įstaigoje naudotojo sąskaitoje esančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

Z. J. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos: pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis apgaule įgijo svetimą turtą.

Nors prokuroras, pateikdamas kaltinimus kaltinamajam, veikas konstatavo kaip atskirus nusikaltimus, tačiau iš byloje ištirtų duomenų matyti, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra tapatūs, tarpusavyje susiję ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais požymiais, nes jis, panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą ir turėdamas vieningą sumanymą per trumpą laiką toje pačioje vietoje atliko tris finansines operacijas siekdamas įgyti svetimą turtą, todėl jo padaryta veika yra tęstinė.

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl Z. J. kaltės padarius LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus svetimą mokėjimo mokėjimo instrumentą (banko mokėjimo kortelę) bei apgaule įgijus svetimą turtą ir todėl jis baustinas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Kaltinamojo Z. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK BK 59 straipsnio 1 dalies punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas kaltinamajam Z. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: yra teistas, bet nusikaltimų padarymo metu teistumo nebeturėjo, baustas administracine tvarka, dirba (60–63 b. l.).

Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas – gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelniausią iš BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiosios sutapties sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nukentėjusiosios S. J. pareikštas 400 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog turtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis dėl žalos bei jos dydžio neprieštaravo, todėl iš kaltinamojo Z. J. priteistina nukentėjusiajai 400 Lt turtinės žalos (CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. J. pripažinti kaltu:

pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą;

pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 1 300 (tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 520 (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, po to šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su bausme pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 MGL (1 560 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 MGL – 1 040 Lt (tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. J. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo Z. J. 400 Lt (keturis šimtus litų) turtinės žalos.

Išaiškinti Z. J., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė