Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-285-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
1S-285-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-285-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00523-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas E. N. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. LK-293 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2016 m. rugsėjo 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 9 mėnesiai 10 dienų.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir neskatintas, neturi konkrečių tikslų kaip šalinti kriminogeninius veiksnius, kaip gyvens laisvėje nenusikalsdamas, taip pat į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, 2015 m. gruodžio 11 d. posėdyje trims Komisijos nariams balsavus „prieš“ ir dviem – „už“, priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė E. N. skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistojo asmenybė, teistumų skaičius, nustatyta nusikalstamo elgesio rizika rodo padidintą pavojingumą visuomenei bei negalėjimą jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, E. N. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, Komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą, priimti naują nutartį tenkinant jo prašymą paleidžiant jį lygtinai iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei nustatant socialinės reabilitacijos priemones, kurios, teismo manymu, bus veiksmingiausios lygtinio paleidimo metu. Taip pat nuteistasis prašo suteikti jam galimybę dalyvauti posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo jo skunde apylinkės teismui nurodytų argumentų ir dėl jų nepasisakė. Kita vertus, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, motyvuodamas jo asmenybės pavojingumu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, neatliktos bausmės dalimi ir konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Anot nuteistojo, jo asmenybės pavojingumo apylinkės teismas nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, šis kriterijus bausmės atlikimo metu yra nekintamas, todėl toks motyvas negali lemti atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat sprendimo dėl lygtinio paleidimo negali lemti ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Šis vertinimas, E. N. nuomone, yra skirtas tik nuteistojo socialinės aplinkos vertinimui, pagal kurį yra nustatomos socialinės reabilitacijos priemonės, jų taikymo intensyvumas bei baudžiamojo poveikio priemonės ir/ar pareigos, numatytos BK 75 straipsnyje. Pasisakydamas dėl apylinkės teismo motyvo apie neatliktos bausmės dalį, nuteistasis akcentuoja BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurias jis jau yra faktiškai atlikęs įstatymų leidėjo nustatytą minimalią paskirtos bausmės dalį ir kuri suteikia galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Ir, nors BVK 157 straipsnyje nurodyta, kad „gali būti paleisti iš pataisos įstaigų“, vien dėl tokios teisinės sakinio konstrukcijos, anot pareiškėjo, negali būti eliminuojama jo teisė pasinaudoti teisinę padėtį palengvinančiu baudžiamuoju įstatymu taip pažeidžiant pamatinį konstitucinį teisingumo principą. Taigi, nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo interpretuoti šią įstatymo nuostatą savo nuožiūra. Juolab, kad lygtinio paleidimo taikymas ar netaikymas nėra teismo prerogatyva, t. y. teismo paskirtis yra tik nešališkai vykdyti įstatymą. O teismo išvada apie pagrindų, patvirtinančių, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, nebuvimą, apskritai yra šališkas ir rodo, jog teismas pažeidė jo nekaltumo prezumpciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. skundas atmestinas.

Nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir surengti skundo nagrinėjimui teismo posėdį, atmestinas. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal nuteistojo E. N. skundą, kuris nebuvo paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis žodinio proceso tvarka nėra privalomas. Apygardos teismas, pasinaudodamas teismui suteikta BPK numatyta teise, nuteistojo E. N. skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, tiek nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, tiek manymas, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals yra vieni svarbiausių kriterijų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata paneigia E. N. skundo argumentą, kad lygtinio paleidimo taikymas ar netaikymas nėra teismo prerogatyva, t. y. įstatymų leidėjas būtent teismui suteikė teisę galutinai nuspręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, numatydamas Komisijos nutarimo patvirtinimo institutą.

Reikia pripažinti, kad nuteistojo skundo argumentai apie tai, jog apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo jo skunde apylinkės teismui nurodytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, yra pagrįsti. Nepaisant to, aukštesnysis teismas, tikrindamas apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, E. N. visų argumentų kontekste, konstatuoja, jog visos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės šiuo metu dar neleidžia švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. gruodžio 2 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. N. priklauso vidutinės rizikos grupei – 91 balas, tačiau toks vertinimas labai artimas aukštai rizikos grupei (nuo 100 balų), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Visgi, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra neigiama laisvėje esančių draugų įtaka, nuteistojo požiūris į save, problemų atpažinimo, sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo sunkumai. Kaip kriminogeniniai veiksniai įvardijami ir ankstesnis nusikalstamas elgesys, priežiūros pažeidimai, veikla, susijusi su nusikalstamumu, tačiau šie veiksniai yra statiniai ir jų nuteistasis bausmės atlikimo metu pakeisti praktiškai negali. Visgi, ir kitus kriminogeninius veiksnius nuteistasis laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi tarpasmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo problemų, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo bei neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių, siekdamas išspręsti problemas, taiko netinkamas elgesio strategijas, stokoja atsakomybės jausmo. Šios aplinkybės neleidžia teismui E. N. asmenybę vertinti itin teigiamai ir manyti, kad jis iš tiesų ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad šie kriminogeniniai veiksniai yra gana stipriai išreikšti. Siekiant mažinti šių veiksnių egzistavimą siūlytina nuteistajam aktyviau dalyvauti elgesio pataisos programose, ypač susijusiose su tikėjimo savimi didinimu, motyvacijos ugdymu, mąstymo įgūdžių lavinimu ir pan.

Nepaisant to, pastebėtinas ir pakankamai atsainus nuteistojo požiūris į mokymąsi bei darbą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis pataisos namuose teiravosi darbo ir nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. N. būtų bandęs pakartotinai įsidarbinti ar bent jau būtų bandęs įgyti specialybę, kuri suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti tiek pataisos namuose, tiek išėjus į laisvę, juolab, kad laisvėje jis taip pat turi menką darbinę patirtį. O tai rodo gana mažą perspektyvą efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis ne kartą teistas už veikas, susijusias su svetimo turto grobimu, tokiu būdu užsitikrinant pajamas neteisėtai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Vis dėlto E. N. požiūris į mokymąsi ir darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo E. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. N. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys