Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Kidikaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei Linai Pupelienei, atsakovei R. K., trečiajam asmeniui Ž. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovei R. K., trečiasis asmuos Ž. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.3.) straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A. K., gimusi 1999-08-05, yra atsakovės ir B. K. dukra (b.l. 8, 9). Nepilnametės tėvas mirė 2011-05-24 (b.l. 10, 11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-23 įsakymu atsakovės šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 57). Ieškovas ne kartą gavęs Socialinės paramos centro tarnybinius pranešimus, kuriuose pranešama, kad atsakovės šeimoje situacija nesikeičia, atsakovė nevykdo Socialinės paramos centro darbuotojų iškeltų įsipareigojimų, piktnaudžiauja alkoholiu, namuose vyksta konfliktai (b.l. 52 – 56, 48 – 49). Po B. K. mirties 2011-05-25, atsakovės problemos paaštrėjo, dėl ko negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, suteikti jiems saugią aplinką. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė teista, bausta administracine tvarka (b.l. 15 – 17). Iš Vilniaus Priklausomybės ligų centro 2013-02-12 pažymos matyti, kad atsakovei diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, atsakovė gydosi ambulatoriškai (b.l. 19). Iš SODRA duomenų matyti, kad atsakovė niekur nedirba (b.l. 21). Atsakovės dukra A. K. jau du metus gyvena pas trečiąjį asmenį Ž. K.. A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvena pas trečiąjį asmenį Ž. K., pas kurią norėtų gyventi ir toliau. Atsakovė su ieškiniu sutiko, nurodė, jog nori, kad jos dukra ir toliau gyventų su Ž. K.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neatliko savo kaip motinos pareigų auklėti nepilnametę dukrą, nesirūpino jos tinkamu auklėjimu, priežiūra ir ugdymu, išlaikymu. Ieškovas paaiškino, kad 2013 metais atsakovės šeimoje situacija pasikeitė, atsakovė noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi išlikti blaivi, gydosi Priklausomybės ligų centre (b.l. 29). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė ėmėsi priemonių situacijai keisti. Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas laikinai, dviejų metų laikotarpiui, apriboti atsakovės R. K. motinos valdžią dukros A. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

Apribojus motinos valdžią, atsakovei laikinai, dviejų metų laikotarpiui, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jos teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalies, 3.251 straipsnio 1 dalies, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nepilnametei A. K. nustatytina laikinoji rūpyba ir jos gyvenamoji vieta (CPK 407 straipsnis). Pagal CK 3.249 straipsnį, sprendžiant šiuos klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Pirmumo teisę tapti rūpintojais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.249 1 dalies 2 punktas). Nepilnametė A. K. jau antrus metus gyvena Airijoje kartu su seserimi Ž. K. (b.l. 65). Ž. K. 2010-08-04 sudarė santuoką su A. K. (b.l. 67), augina nepilnametį sūnų A. K. (b.l. 87). Ž. K. šeima gyvena Airijoje, name, kurį sudaro 3 miegamieji su šalia esančiu pagrindiniu vonios kambariu, virtuve, gyvenamasis kambarys (b.l. 89). Nepilnametei A. K. yra skirtas atskiras kambarys bei vonios kambarys. Ž. K. turi darbą, nuolatines pajamas (b.l. 75 – 78, 85). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Ž. K. neturi sveikatos problemų, nebuvo teista (b.l. 81, 71). 2012-08-27 nepilnametė A. K. buvo įregistruota Colaiste Dun Iascaigh mokykloje (b.l. 73). Trečiojo asmens Ž. K. sutuoktinis neprieštarauja, kad A. K. gyventų jų šeimoje. Minėta, kad A. K. nori, kad jos rūpintoja būtų Ž. K.. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad trečiasis asmuo atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus nepilnamečių rūpintojams, todėl nepilnametei A. K. nustatytina laikina rūpyba, laikinu rūpintoju ir gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina sesuo, trečiasis asmuo Ž. K.. A. K. gyvenamoji vieta nustatytina trečiojo asmens Ž. K. gyvenamojoje vietoje (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamo turto registro duomenimis A. K. nuosavybės teise turi nekilnojamo turto, t.y., 21/200 buto Nr. 1098-0015-3013 esančio Čiobiškio g. 5-21, Vilnius, todėl vadovaujantis LR CK 3.238 str. 2 d., 3.245 str. 1 d. jos rūpintoja Ž. K. skirtina šio turto administratore.

Laikinai apribojus motinos valdžią, motinai išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Ieškovas prašo, laikinai, dvejiems metams, apribojus atsakovės motinos valdžią, iš jos nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 500 Lt išlaikymą dukrai, mokamą kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog toks yra orientacinis kriterijus, nustatytas teismų praktikoje. Atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, kuriems ji turi pareigą teikti išlaikymą (b.l. 8-14). Atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau ji jau ketverius metus nedirba. Ši aplinkybė, byloje esantys rašytiniai įrodymai, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovei net ir dedant maksimalias pastangas yra gana sudėtinga susirasti darbą, kuriame gaunamas darbo užmokestis būtų pakankamas teikti nepilnamečiams vaikams po 500 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji jau keturis metus nesusiranda darbo, jai yra operuota ranka ir ji tvarkosi dokumentus reikalingus jos darbingumo lygiui nustatyti. Atsakovė gauna tik socialinę pašalpą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui 500 Lt mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilnametystės, tenkintinas iš dalies. Trečiasis asmuo Ž. K. nurodė, kad pakaktų, jei atsakovė dukrai Anetai teiktų 100 Lt išlaikymą. Trečiojo asmens nurodytas periodinio išlaikymo dydis 100 Lt yra ženkliai per mažas tam, kad galėtų būti užtikrinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Be to, 100 Lt išlaikymas yra beveik su kartus mažesnis nei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1,5 MGL dydžio išlaikymas, kurį yra įsipareigojusi mokėti valstybė, jei vaikas nėra išlaikomas vieno iš tėvų. Todėl 1,5 MGL (195 Lt) dydžio išlaikymą galima būtų prilyginti minimalioms lėšoms, kurias privalo skirti vaikui kiekvienas iš tėvų. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės dukrai priteistina po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 143 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ir 72 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistini 17,18 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi bendra iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybei suma yra didesnė nei 10 Lt. (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1, 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 259, 263, 268, 270, 282, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai, dvejų metų laikotarpiui, apriboti atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-22) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti rūpybą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos rūpintoja bei gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojos Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto administratore.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 232,18 Lt (du šimtus trisdešimt du litus ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 215 Lt žyminio mokesčio ir 17,18 Lt pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.