Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.2. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose, kurie vyko (duomenys neskelbtini), reiškė priešišką nuomonę (duomenys neskelbtini) socialiniuose tinkluose. (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą atskirai nuo jos šeimos narių, netinkamai įvertino pareiškėjos individualią situaciją kilmės valstybės informacijos bei tarptautinių teismų praktikos kontekste.

2.3. Pareiškėja ir jos šeima gyveno kilmės šalyje kartu bei dabar gyvena kartu. Pareiškėja ir jos artimieji pergyveno tas pačias jų persekiojimo aplinkybes dėl tėvo / sutuoktinio politinio persekiojimo. Būtent pareiškėjos ir jos artimųjų liudijimai vienoje byloje galėjo ir turėjo papildyti teikiamą informaciją Departamentui. Pareiškėjos ir jos artimųjų akivaizdoje kilmės valstybėje buvo atliekamos kratos, tardymo veiksmai, imami biologiniai mėginiai, vykdomos apklausos mokykloje ir kita. Kiekvienas iš nurodytų artimųjų gali papildyti, patvirtinti arba paneigti kito prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes. Reikiami įrodymai, pasakojimai turėjo būti koncentruojami vienoje byloje, kad Departamentas galėtų susidaryti bendrą vaizdą dėl visiems šeimos nariams gresiančio persekiojimo kilmės šalyje.

2.4. Lietuva pripažino pareiškėjos tėvą pabėgėliu ir politiškai persekiojamu (duomenys neskelbtini) asmeniu. Nesant priešingų įrodymų, negalima teigti, kad jo šeimos narių, taip pat ir pareiškėjos, politinės pažiūros yra skirtingos.

2.5. Departamento vertinimas neatitinka prieglobsčio teisėje nustatytų taisyklių ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos. Prieglobsčio teisėje nustatyta, kad nėra aktualu, ar prieglobsčio prašytojas prieš išvykstant iš kilmės valstybės viešai deklaravo savo politinius įsitikinimus ir ar jie apskritai kam nors buvo / yra žinomi. Svarbiausias vertinimo momentas yra tai, kas atsitiktų, jeigu prieglobsčio prašytojai sugrįžę pareikštų šiuos savo politinius įsitikinimus. Departamentas negali kelti reikalavimo pareiškėjai slėpti savo įsitikinimus bei susilaikyti nuo savo įsitikinimų reiškimo, siekiant išvengti persekiojimo.

2.6. Pareiškėja aiškiai išreiškė Departamentui savo priešišką poziciją (duomenys neskelbtini) režimo atžvilgiu. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) režimo kritikė. Kilmės valstybės informacija, įvertinus atvirą pareiškėjos politinių įsitikinimų reiškimą, patvirtina, kad pareiškėja būtų persekiojama. Departamento rizikos vertinimas turėjo būti koncentruotas ne į tai, ar pareiškėja praeityje tikrai patyrė persekiojimus dėl politinių įsitikinimų, o į tai, ar ji, grįžusi į (duomenys neskelbtini), galės reikšti šiuos įsitikinimus, nepatirdama režimo persekiojimo.

2.7. Sprendimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Šengeno erdvę, visų pirma, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Įsikišimas į asmens šeimos gyvenimo gerbimą yra būtinas tik tada, kai jis atitinka visuomenės poreikį ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Draudimas pareiškėjai atvykti į Šengeno erdvę yra neproporcinga poveikio priemonė.

II.

16. Teismas taip pat pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėse ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėse. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

19. Teismas darė išvadą, kad Departamentas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti šią Sprendimo dalį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str.).

21. Vertindamas Sprendimo 2 punktą, kuriuo pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, teismas vadovavosi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Aprašo 105.4 papunkčiu, 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų Šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatomis bei Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais, nustatė, jog prieglobsčio prašytoja atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, turėdama (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėja bendradarbiavo su Departamentu. Pareiškėja neturi leidimo laikinai gyventi ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jai nėra išduotos ir vizos, suteikiančios teisę būti Lietuvoje. Priėmus sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, asmuo netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, atsisakęs pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nesant duomenų, kad pareiškėja gali pasislėpti, vengdama grąžinimo, pagrįstai sprendė pareiškėjos grąžinimo į kilmės valstybę klausimą.

23. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo dalių dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) turinį, darė išvadą, kad šios Sprendimo dalys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes jos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, teisės aktų normų taikymas nemotyvuotas ir prieštarauja paties Departamento nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto pagrindo priimti sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio, tuo pačiu sprendimu ji buvo įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs Departamento nustatytas terminas pareiškėjai savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad per nustatytą terminą pareiškėja neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti ją į užsienio valstybę nustatytą terminą.

24. Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi patenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir Sprendimo galiojimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Teismas konstatavo, kad Departamento sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priimtas, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos. Konstatavus, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priimti sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, šie atsakovo sprendimai taip pat turi būti panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 p.). Teismas tenkino šią pareiškėjos skundo dalį (Įstatymo 140 str. 3 d. 2 p.).

III.

27. Atsakovas nurodo, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu, vertinant rizikos realumą. Tyrimo metu nenustatyti tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvai ir tikslai siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, sulaikyti ją ir nubausti. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nepagrindžia prielaidos, jog toks motyvas ir tikslas atsirado po pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio jai nesuteikimo, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, pagrindė sprendimą teisės aktų normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 25S250930, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga, nuspręsta įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos, o, savanoriškai neišvykus iš Lietuvos Respublikos per Sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį, konstatavęs, kad Departamentas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta.

30. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos skundo dalis atmesta, pateikė apeliacinį skundą.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos.

33. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

35. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018)

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja grindė prašymą suteikti prieglobstį baime patirti persekiojimą kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) dėl pareiškėjos tėvo vykdytos prieš režimą nukreiptos veiklos, dėl kurios jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl (duomenys neskelbtini) ir kuriam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl pareiškėjos dalyvavimo opoziciniuose protestuose ir veiklos socialinėje medijoje, dėl pareiškėjos namuose atliktų kratų, areštuotų daiktų ir patirtų apklausų dėl pareiškėjos tėvo veiklos.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Sprendimo turinį, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiama Departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, yra pagrįsta, motyvuota ir teisėta.

39. Remiantis atsakovo surinkta informacija, (duomenys neskelbtini). Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nustatė atvejus, kai opozicinės veiklos dalyvių giminaičiai buvo patraukti administracinėn / baudžiamojon atsakomybėn, dažniausiai po to, kai patys dalyvavo opozicinėje veikloje, t. y. persekiojimas vyko dėl jų turimų ar jiems priskiriamų politinių įsitikinimų. Ginčo kontekste pažymėtina, kad pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį paminėjo savo veiklą socialinės medijos paskyrose (komentuodavo postus politinėmis temomis, dėdavo patiktukus), taip pat nurodė, kad dalyvaudavo protestuose ir eitynėse už laisvę (duomenys neskelbtini), taikių protestų metu buvo šaudoma į ją.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos tėvas buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje ir jam yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjos namuose buvo atliekamos kratos, ji buvo apklausiama dėl jos tėvo veiklos, t. y. kilmės valstybės institucijoms pareiškėja yra žinoma.

41. Sprendime nurodyti konkretūs atvejai, kai opozicijos dalyvių šeimos nariai nebuvo persekiojami, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo vertintos šių pavyzdžių sąsajos / skirtumai su pareiškėjos situacija pagal jos individualias aplinkybes.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl jai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje dėl jos ryšių su tėvu nebuvo tinkamai įvertinti, taip pat nebuvo tinkamai įvertintos kitos su pareiškėjos situacija svarbios aplinkybės (jos jaunas amžius, ryšys su tėvu, motina, broliu, kurie yra Lietuvos Respublikoje ir pan.). Taigi Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog prieglobsčio prašytojos profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1877-575/2026 buvo panaikintas Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjos motinai ir broliui, ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti jų prašymą dėl prieglobsčio iš naujo.

43. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkinamas, Departamento Sprendimas panaikinamas, o atsakovas įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 25S250930 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.