- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- N-575-107-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-563-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) T. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 400 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad T. K. 2010 m. birželio 14 d., apie 16.44 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų, kas 2009 m. rugpjūčio 3 d., 9.28 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prospekte, vairavo automobilį „BMW 318“. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 32.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
T. K. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė Nutarimą panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą. Nurodė, kad nežino, nes neprisimena, kas 2009 m. rugpjūčio 3 d. galėjo vairuoti brolio A. K. automobilį, automobiliu galėjo naudotis kiti šeimos nariai, taip pat asmuo, ketinęs pirkti automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu T. K. skundą patenkino: Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta pakankamų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių T. K. kaltę, pažeidus KET 32 ir 32.1 punktų reikalavimus, bei tai, kad jis yra tinkamas šio pažeidimo subjektas, kad jo veiksmuose yra ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad T. K. 2010 m. birželio 4 d. buvo tinkamai nurodyta, kokio pažeidimo išaiškinimo tikslu jo prašoma pateikti duomenis, tačiau jis tokių duomenų nenurodė, paaiškindamas, jog jo broliui priklausančiu automobiliu įvykio dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 4 d., jis nesinaudojo, kas galėjo naudotis automobiliu nežino, nes neatsimena, todėl ir negali atsakyti. Teismas įvertino, kad nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamas kaip pareigos, įtvirtintos KET 32 ir 32.1 punktuose, nevykdymas, nes T. K., paprašytas nurodyti duomenis apie asmenį, kuris beveik prieš metus laiko valdė ar naudojosi brolio A. K. transporto priemone, iš esmės galėjo neprisiminti šio įvykio aplinkybių. Be to, teismas konstatavo, kad T. K. nelaikytinas šio pažeidimo subjektu, taip pat automobilio, kuriuo padarytas teisės pažeidimas, valdytoju, nes, kaip patvirtino liudytojai N. K., R. K., P. K., automobiliu galėjo naudotis visi šeimos nariai, tokiu būdu, visi Karkauskų šeimos nariai, galėjo valdyti šį automobilį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą nustatytų prieštaravimų tarp byloje esamų duomenų nepavyko pašalinti, visi prieštaravimai, kilę nagrinėjant bylą, turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
II.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad policijos pareigūnai pagrįstai T. K. laikė pažeidimo subjektu, t. y. pažeidimo dieną automobilio, kuriuo buvo padarytas tesės pažeidimas, valdytoju. Paaiškina, kad minėtas aplinkybes patvirtina 2010 m. vasario 4 d. ir 2010 m. birželio 4 d. automobilio savininko A. K. paaiškinimai, kur jis nurodo jog jam priklausantį automobilį patikėjo broliui T. K.. Institucijos įsitikinimu, T. K. paaiškinimai kad jis nežino, nes neatsimena, kas galėjo naudotis jam patikėtu automobiliu įvykio dieną, vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. atsiliepimu prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą, o apeliacinį skundą patenkinus – prašomą skirti baudą sumažinti. T. K. nuomone, pareigūnų nurodomi įrodymai paneigia jį kaip automobilio valdytoją ar pažeidimo subjektą. Pažymi, kad automobilį 2009 m. rugpjūčio 4 d. galėjo vairuoti ir kiti šeimos nariai, šiuo atveju T. K. neslėpė duomenų, bet dėl įvykio senumo tiksliai neprisimena, kas vairavo automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
T. K. atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą. Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota KET 32.1 punkte.
Institucija pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo transporto priemonės „BMW 318“, su kuria minėtą dieną Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prospekte, buvo viršytas leistinas greitis, valdytojas ir nenurodė tuo metu asmens vairavusio šią transporto priemonę.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 punkte nustatyta, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Šio straipsnio 61 punkte įtvirtinta, jog transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su Institucijos motyvais, jog T. K. byloje užfiksuoto pažeidimo padarymo metu (b. l. 21) iš tikrųjų buvo automobilio „BMW 318“, su kuriuo šis pažeidimas buvo padarytas, valdytojas (b. l. 23, 26), todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas minimu metu naudojosi minėta transporto priemone.
Kaip matyti iš aukščiau cituotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies normos, transporto priemonės savininkas (valdytojas) nurodytus duomenis turi pateikti policijos pareigūnui pareikalavus. Iš byloje esančio T. K. 2010 m. birželio 14 d. rašytinio paaiškinimo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 25) matyti, kad T. K. neigė 2009 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prospekte, vairavęs automobilį „BMW 318“ bei nurodė, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, kurio neatsimena. Taigi policijos pareigūnams pareikalavus, T. K. nenurodė duomenų apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat netvirtino, jog minėtu automobiliu naudojosi tik jis, todėl asmens veika atitinka ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje T. K. tvirtino, kad automobilį galėjo vairuoti bet kuris jo šeimos narys arba automobiliu besidomintis pirkėjas, kurio nepažįsta (b. l. 34), atsakomybei už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos neatlikimą šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi, kaip minėta, įstatymo norma reikalauja, jog nurodyti duomenys būtų pateikti pareigūnui pareikalavus, o ne bylą dėl minėtos pareigos neatlikimo nagrinėjant teisme.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. veikoje nėra kaltės. Pažymėtina, jog ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuris pasireiškė neatsargumu (ATPK 11 str.), nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. K. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai aiškinus ir taikius teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.