- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-297-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Aušra Maškevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“
- Atsakovas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- E. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo ir 2009 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ ieškinį atsakovei V. Z., trečiasis asmuo E. Z., dėl turto reikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti grąžinti iš neteisėto valdymo ieškovui priklausantį turtą – automobilį NISSAN NOTE, id. Nr. SJNFCAE11U1244732, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesant galimybės grąžinti turtą, priteisti turto likutinę vertę – 40418,42 Lt, priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 200807F-10857, vykdydamas sutarties sąlygas ieškovas įsigijo iš UAB „Fakto autocentras“ automobilį NISSAN NOTE, kurį 2008-07-29 perdavė trečiajam asmeniui laikinai naudotis ir valdyti. Bet kuris asmuo, nesantis lizingo sutarties šalimi, prieš pradėdamas naudotis lizinguojamu turtu, visais atvejais privalo gauti rašytinį lizingo davėjo sutikimą (LR CK 6.568 str. 3 d.). 2009-05-05 trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad automobiliu, negavusi leidimo, naudojasi atsakovė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę grąžinti lizinguojamą turtą, tačiau ji atsisakė jį grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovei priteisė 1000 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Finansinio lizingo sutarties Nr. 200807F-10857 7 punktas nustato šalių pareigas (b. l. 17–19 ) . Šios sutarties 7.1.5 p. įpareigojo lizingo gavėją E. Z. tik gavus išankstinį lizingo davėjo raštišką sutikimą perleisti lizingo dalyką naudotis tretiesiems asmenims – nagrinėjamu atveju V. Z.. Kadangi byloje nepateiktas trečiojo asmens ir ieškovo raštiškas susitarimas dėl turto perleidimo, teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo neteisėtais savo veiksmais, perduodamas transporto priemonę V. Z., pažeidė sutarties sąlygas ir dėl jo nerūpestingumo ieškovas turėjo išlaidų gindamas savo teisėtus interesus, o kad atsakovė savavališkai užvaldė svetimą turtą, byloje nėra jokių duomenų (LR CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien aplinkybė, kad atsakovė grąžino daiktą iš neteisėto valdymo, nėra pagrindas ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės padarytų pažeidimų, todėl pažeidė CPK 260 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3–5 dalyse numatytus reikalavimus, kad turi būti išnagrinėti visi pareikšti reikalavimai. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei niekada nebuvo suteikta teisė naudotis automobiliu, ji žinojo, kad automobilis priklauso ne trečiajam asmeniui, o ieškovui, ir automobiliu gali naudotis, tik turėdama ieškovės sutikimą. Taip pat mano, kad rūpintis, ar toks sutikimas gautas, tenka asmeniui, kuris ketina naudotis lizingo objektu. Atsakovė neteisėtai valdė ieškovo turtą ir taip pažeidė ieškovo daiktines teises. Kad daiktinės teisės buvo pažeistos, patvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Ieškovė aiškiai pasirinko atsakovę, todėl jokie kitų asmenų padaryti apelianto teisių pažeidimai, apribojimai ar suvaržymai nėra šios civilinės bylos dalykas, tačiau teismas išsamiai nagrinėjo trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos lizingo sutarties vykdymą ir trečiojo asmens padarytus pažeidimus, kurie nėra šios bylos dalykas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą bei papildomą sprendimą nepakeistus. Nurodė, kad ieškovo reikalavimų esmė – automobilio grąžinimas. Atsakovė teigia, kad vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grąžino automobilį į apelianto nurodytą vietą. Grąžinus automobilį iš esmės ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog buvo įgyvendintas ieškinio reikalavimas. Pažymi, kad apeliantas ieškinyje nedetalizavo neva atsakovės padarytų pažeidimų (CK 4.95 str.), teismo posėdžiuose ieškovas taip pat nedalyvavo, todėl apelianto motyvas, kad teismas turėjo analizuoti CK 4.95 straipsnyje numatytus pažeidimus, yra visiškai nepagrįstas. Be to, nurodė, kad jai nebuvo žinomos lizingo sutarties sąlygos, ji nėra sutarties šalis ir ji neprivalo vykdyti trečiųjų asmenų sudaryto sandorio sąlygų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį atsakovė užvaldė savavališkai. Teigia, kad ieškovas visus reikalavimus turėjo reikšti trečiajam asmeniui, atsakovė negali atsakyti dėl lizingo sutartyje numatytų sąlygų pažeidimo.
Trečiasis asmuo E. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovė savavališkai užvaldė automobilį. Pasinaudojo tuo, kad jis buvo išvykęs iš Lietuvos, ir pasiėmė automobilį motyvuodama tuo, kad tai bus vaiko išlaikymo dalis. Nurodė, kad su šiuo siūlymu sutiko, tačiau įspėjo atsakovę, kad reikalingas ieškovo sutikimas. Atsakovė žinojo, kad elgiasi neteisėtai, kad neteisėtais būdais užvaldė apelianto turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas nurodė, kad vien aplinkybė, jog atsakovė grąžino daiktą iš neteisėto valdymo, nėra pagrindas ieškinį atmesti, be to, teigia, kad teismas visiškai neanalizavo atsakovės padarytų pažeidimų. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui jos neteisėtame valdyme esantį ieškovui priklausantį turtą – automobilį, o nesant galimybės grąžinti turto, priteisti lizinguojamo turto likutinę vertę – 40418,42 Lt. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį, grąžino automobilį ieškovui, ieškovas to neneigia. Esant tokioms aplinkybėms kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo, nes išnyko tokio reikalavimo pagrindas. Kadangi ieškinys atmestinas dėl to, jog reikalavimas įvykdytas, nėra jokio pagrindo analizuoti atsakovės padarytų pažeidimų, juolab, kad ieškovas jų nenurodė nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, jog byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė padarė pažeidimus ir savavališkai užvaldė turtą. Kad savavališkai turtas nebuvo užvaldytas, patvirtina ir pats trečiasis asmuo, atsiliepime į apeliacinį skundą teigdamas, jog sutiko, kad atsakovė naudotųsi automobiliu, tačiau įspėjo, kad jai reikia lizingo įmonės sutikimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Danske lizingas“ su trečiuoju asmeniu sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 200807F-10857, pagal kurią lizingo gavėjas – E. Z. – įgijo teisę išperkamosios nuomos pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudoti lizinguojamą kilnojamąjį turtą ir privalo laiku ir tinkamai mokėti lizingo įmokas, priimti lizingo dalyką, rūpestingai jį išlaikyti, naudotis, palaikant jo būklę, atitinkančią normalų nusidėvėjimą, padengti išlaidas daikto išlaikymui ir remontui, o perleisti lizingo dalyką naudotis tretiesiems asmenims – tik gavęs išankstinį lizingo davėjo sutikimą. Taigi trečiais asmuo, leisdamas automobiliu naudotis atsakovei, privalėjo gauti iš lizingo bendrovės sutikimą, negavęs sutikimo, neturėjo teisės perleisti kitam asmeniui naudotis automobilį, todėl už pasekmes turi atsakyti sutarties šalis – trečiasis asmuo. Ieškovas teigia, kad pareiga gauti tokį sutikimą tenka atsakovei, juolab, kad visos lizingo sutarties aplinkybės jai puikiai žinomos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nėra šios sutarties šalis, todėl teiginys, kad ji žinojo sutarties sąlygas, yra visiškai nepagrįstas.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nepagrįstai pasisakė apie lizingo sutarties vykdymą. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą ir įrodomąją reikšmę. Sprendimą teismas turi priimti tik išsiaiškinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, remdamasis įstatymais ir vidiniu įsitikinimu (CPK 183 str., 185 str., 14 str.). Nors ieškovas pareiškė reikalavimą dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo, tačiau jis kildinamas iš finansinio lizingo sutarties Nr. 200807F-1085. Teismas, spręsdamas reikalavimų pagrįstumą, privalėjo analizuoti lizingo sutartyje numatytas sąlygas. Taigi apelianto motyvas, jog teismas peržengė reikalavimo ribas ir visiškai nepagrįstai analizavo sutarties vykdymą, yra visiškai nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 9 d. papildomu sprendimu priteisė iš UAB „Danske lizingas“ 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti V. Z.. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsakovės naudai – ieškovės ieškinys atmestas, atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 101), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovės patirtas išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovo UAB „Danske lizingas“ atsakovei V. Z. priteistinos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Danske lizingas“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei V. Z..