Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1997 m. vasario 7 d. Skuodo m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, Skuodo verslų ir amatų mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas nesunkiai sutrikdęs sveikatą, tai yra tuo, kad 2016 m. vasario 27 d. tarp 2 val. ir 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirties salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vieną kartą kojos keliu įspyrė prie baro stovinčiam T. G. į tarpkojį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra dešinės sėklidės plyšimą.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad buvo D. S. gimtadienis. Jam stovint atsirėmusiam į stalą, priėjo G. pakvietė parūkyti ir iš karto sudavė iš kelio į šlaunį virš kelio. Jis parklupo, tuomet G. sugriebė jam už riešų. Prieš tai nebuvo jokių pajuokavimų ir pasistumdymų. Nesuprato, kodėl jį puolė, kas G. galvoj, jis norėjo tik gindamasis atsispirti, jo koja lietė G. kūną, po to šis parkrito. G. nesakė, kur jam skauda, prašė leisti pagulėti. Situaciją jis suprato kaip grėsmingą, kai jam pačiupo už rankų, pagalvojo, kad jį nori užpulti, jei nebūtų gynęsis, nežino, kaip viskas būtų pasibaigę, nesijautė toks girtas, kad nebūtų suvokęs. G. sako netiesą, kad šis kojos pėda švelniai sudavė jam į blauzdą. Jis juto skausmą. G. buvo daug alkoholio vartojęs, nesiorientavo aplinkoje, svyravo. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias aplinkybes, kaip užrašyta jo apklausos protokole. Taip nurodė, nes tyrėja pasakė, jeigu prisipažins, nieko nebus, susitaikys, tyrimas bus nutrauktas, bet, pasirodo, iš jo nori 10 000 eurų. Tyrėjai nurodė, kad neskaudėjo, taip sakė, kad tik būtų geriau, jam nesakė, kad nukentėjusysis turi pretenzijų. Jis tik atsispyrė norėdamas apsiginti, nenorėjo tokių pasekmių. Kitą dieną važiavo į G. namus, kalbėjo su jo tėčiu, klausė, ar negalėtų aplankyti ligoninėje, bet jam atsakė, kad jo nenori matyti. Jis paliko telefono numerį, kad paskambintų, bet skambučio nesulaukė. Ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad atvyko į D. gimtadienį, visi ten buvusieji yra draugai. Su A. viskas prasidėjo nuo žaidimo, sparingo. Pagrindinė taisyklė, kad parodai, ką gali padaryti, bet nepadarai. Veiksmai atliekami rankomis ir pėdomis, keliai neįtraukiami, kartais būna fizinis kontaktas, bet švelnus, kak neskaudėtų. Veiksmai demonstruojami be jėgos. Jiedu pradėjo žaisti, paskutinis momentas buvo, kai jis švelniai dešinės kojos pėda įspyrė jam į blauzdą. Mano, kad galėjo įvertinti atliekamų veiksmų stiprumą. Gal ir paėmė už rankų, bet švelniai, nežino, kodėl. Mano, kad A. šiek tiek supyko. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė gerai, nes buvo praėję mažai laiko. Jei sakė, kad A. paėmė ranka jam už sprando, tai taip ir buvo. Po to iškart sekė smūgis, A. keliu įspyrė jam į sėklides. Kai jis nukrito, A. priėjęs klausė, kas tau čia yra, ką čia vaidini ir panašiai. Pasakė, kad pasitrauktų. Ten pragulėjo apie pusvalandį, tikėjosi, kad praeis, kitiems draugams taip pat sakė, kad duotų ramybę. Pagulėjęs ant grindų suprato, kad geriau nebus, D. padėjo jam nueiti iki mašinos. Ieškinį palaiko. Gulėjo ligoninėje, namuose prabuvo mėnesį, nėjo į mokyklą. Galėjo tik gulėti, kas nors turėdavo padėti nueiti į tualetą. Skaudėjo lytinių organų sritį ir dubens kaulą, be nuskausminamųjų vaistų neužmigdavo, grįžęs iš ligoninės vaistus vartojo dar savaitę, juos buvo prirašęs gydytojas, vaistus leisdavo močiutė. Du kartus važiavo į Klaipėdą, vieną kartą išimti siūlų, kitą kartą pasitikrinti, nes jautė didelį skausmą, gydytojas sakė, jog vyksta randėjimas bei smarkiai sutrenktas dubens kaulas. Ligoninėje tris dienas pražiūrėjo į langą, nenorėjau nė su kuo kalbėtis, grįžęs jautėsi menkas, kad negali nueiti net iki tualeto, devynioliktąjį gimtadienį pragulėjo, nenorėjo, kad jį tokį matytų. Kol buvo namuose, jam dažnai rašydavo visokių nesąmonių. Kai draugai pradėdavo apie tai kalbėti, jis nutylėdavo, nemaloni tema, nebežinodavo, kaip bendrauti. Kartais sulaukdavo ir pašaipių replikų. Po įvykio su Aurimu bendravo minimaliai, specialiai susitikę pakalbėti nebuvo, šis rašė žinutes, kad atsiprašo, kad netyčia. Jam žinoma, kad Aurimas kitą dieną po įvykio buvo atvažiavęs, tada niekas nebuvo dar aišku, tėvai patys nelabai norėjo bendrauti, nes nieko patys nežinojo.

Liudytoja G. B. parodė, kad G. pažįsta gal porą metų, P. gal penkerius metus. Švenčiant gimtadienį buvo vartojamas alkoholis, matė, kaip T. ir A. kartu bendravo, draugiškai, nebuvo jokių pykčių, konfliktų. Paties įvykio ji nematė, buvo pirtyje. Pamačiusi jį gulintį, buvo priėjusi, jis pasakė, kad jam reikia truputį pagulėti, kad gal praeis skausmas. Mano, kad taip galėjo būti ir dėl sparingo. Kiek su draugais kalbėjo, nė vienas nematė, kas įvyko. T. ramus žmogus, draugiškas, A. irgi toks pats, gal ne kiek ramus, žmogus su charakteriu. Panašių incidentų niekada nėra buvę.

Liudytoja A. K. parodė, kad pažįsta T. G. gal metus laiko, su P. buvo klasiokais nuo devintos klasės. Yra dalyvavusi vakarėliuose kartu su A. ir T., jie nėra buvę susipykę. To vakarėlio metu juodu draugiškai bendravo. Kaip viskas įvyko, nematė, buvo išėjusi į lauką, jai grįžus T. gulėjo prie baro ant grindų. Paklausus, kas atsitiko, T. sakė, kad įspyrė A. Kai T. išvežė, kalbėjo su A., šis paaiškino, kad kažką žaidė, ne specialiai.

Liudytoja E. P. parodė, kad G. pažįsta neilgai, P. yra klasiokas. Matė vakarėlio metu juodu bendraujant, bendravo kaip visada, nebuvo jokių konfliktų. Apie nelaimę sužinojo kitą dieną, parašė kažkuri draugė. Mano, kad girti prisižaidė, nežino, ką žaidė, kitos draugės irgi nežinojo.

Liudytojas M. S. parodė, kad A. yra jo pusbrolis, G. pažįsta gal metus. Gimtadienyje buvo nuo pat pradžios, išvykau apie 1 ar 2 valandą. Buvau grįžęs atgal, nepamena, kada, D. S. užsiminė, kad G. išvežtas su greitąja pagalba. Nesidomėjo, kaip viskas atsitiko, buvo girtas. Kad T. G. buvo sužalotas, sužinojo ryte atvykus policijos pareigūnams. Tada sužinojo, kad jam buvo įspirta.

Ekspertas R. P. P. parodė, kad nė vieno jaunuolio nėra matęs, pateikdamas išvadą vadovavosi tyrėjos pateiktais dokumentais, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės istorija, medicininiais įrašais. G. buvo nustatytas dešinės sėklidės plyšimas, traumą galėjo patirti buku daiktu, kadangi po operacijos dėl sėklidės plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam laikui negu numatyta nežymiam sveikatos sutrukdymui, nedarbingas ilgiau nei dešimt dienų, sužeidimas kvalifikuotas nesunkiu. Galėjo būti suduota batu, keliu, kulnu, smūgis tikriausiai šiuo atveju buvo iš apačios į viršų, jeigu buvo palinkimas į priekį, padidėjo smūgio jėga, buvo suduota tokia pakankama jėga, kad sėklidė plyštų. Operacijos metu sėklidė pašalinta, lytinei funkcijai neturėtų turėti reikšmės, spermos kiekis mažesnis, bet vienoje sėklidėje gali ir padaugėti, sėklidė gali padidinti savo funkciją, priklauso individualiai nuo žmogaus. Tolimesniam fiziniam vystymuisi, aktyvumui neturėtų būti neigiamų pasekmių. Gali likti randas, nes buvo darytas pjūvis, sėklidės pusėje lieka tiki susitraukusi oda.

Specialisto išvados Nr. G 462/2016(03) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ligonis (T. G.) operuotas, kapšelio dešinėje perpjauta oda, išdalinta sėklidė, rasta dešinės sėklidės distalinės dalies sutraiškymas ir hematoma, susiūti sėklidės neįmanoma, todėl ji pašalinta. Išvadoje nurodyta, kad T. G. nustatytas dešinės sėklidės plyšimas, nustatytą sužalojimą jis galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kapšelio sritį buku daiktu 2016-02-27 iki 3.58 val. (GMP iškvietimo data ir laikas), pagal sužalojimų lokalizaciją kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta – lytinio organo sritis, dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., l.79-80).

Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad 2016 m. vasario 27 d. A. P. nustatyta 1,27 prom. (1 t., l. 87).

Specialisto išvada nustatyta, kad T. G. kraujyje, paimtame 2016 m. vasario 27 d. 5.30 val. rasta 1,80 prom. (1 t., l. 196).

Tarnybiniame pranešime dėl informacijos tikslinimo, surašytame 2016 m. vasario 27 d., nurodoma, kad švenčiant gimtadienį A. P. su buvusiais jaunuoliais susiruošė parūkyti, einant T. G. kojos keliu spyrė A. P. ir pataikė į kojos kelią. A. P. teigimu, juokaudamas kojos keliu spyrė atgal T. G., kuris staiga atsisuko, ir pataikė į pilvo sritį atgal (1 t., l. 2). Pranešimas surašytas tą pačią dieną iš karto po nakties įvykio, kuomet ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Apklausiamas įtariamuoju 2016 m. balandžio 4 d. savo parodymuose taip pat nurodė, kad juokaudamas, nieko blogo nenorėdamas, kojos keliu spyrė atgal, tačiau T. G. pasisuko ir jis pataikė jam į tarpukojį (1 t., l. 109). Liudytoja A. K. parodė, kad, T. išvežus, kalbėjo su A., šis paaiškino, kad kažką žaidė, ne specialiai (2 t., l. 10-11). Pareiškus įtarimą jis savo kaltę pripažino. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuo pat pradžių A. P. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad juokaudamas spyrė T. G. atgal ir, jam pasisukus, pataikė į tarpukojį. A. P. pozicija pasikeitė teisiamojo posėdžio metu priėmus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kaltinamajam buvo pasiūlyta kreiptis dėl gynėjo. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamuoju A. P. jau nurodė, kad jis suprato situaciją kaip grėsmingą.

BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajam įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliačiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pažymėtina, kad visi vakarėlyje dalyvavę jaunuoliai tvirtina nematę paties įvykio aplinkybių, nurodo A. P. ir T. G. niekada nekonfliktavus ir tą vakarą bendravus draugiškai. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis juokaudamas koja įspyrė A. P.. Jis nurodo, kad „švelniai“, tačiau įvertinus, jog jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, įspyrimas galėjo būti stipresnis ir skausmingesnis nei siekta. A. P. teigia, kad, pačiuptas už rankų galvojo, jog jį nori užpulti, jis norėjo gindamasis atsispirti. Tačiau toks smūgio keliu stiprumas, nuo kurio plyšta sėklidė, tikrai negali būti vertinamas kaip atsispyrimas. Tuo labiau, kad smūgis sekė po to, kai A. P. suėmė viena ranka T. G. už sprando. Ir neabejotinai tokiai neadekvačiai reakcijai įtakos turėjo tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Ekspertas, teisiamajame posėdyje pasisakydamas dėl išvados, nurodė, kad smūgis tikriausiai šiuo atveju buvo iš apačios į viršų, jeigu buvo palinkimas į priekį, padidėjo smūgio jėga, buvo suduota tokia pakankama jėga, kad sėklidė plyštų. Tai atitinka nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių faktinių įvykio aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas spręsti apie būtinosios ginties situaciją ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymą. Kaltinamojo užimta pozicija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Esant aptartam įrodymų visetui, darytina išvada, kad A. P. 2016 m. vasario 27 d. tarp 2 val. ir 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirties salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vieną kartą kojos keliu įspyrė T. G. į tarpkojį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra dešinės sėklidės plyšimą. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė „stovinčiam prie baro“. Tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Konstatuotina, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai spyrė T. G., suvokė galintis šiais veiksmais nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nesunkus nusikaltimas, jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. P. jauno amžiaus, mokosi profesinėje mokykloje, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.),

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo (1 t., l. 151-152).

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), kuri atlyginama įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

Nustatyta, jog kaltinamasis tyčiniu nusikaltimu nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis yra jaunas, neturintis sveikatos problemų, darbingo amžiaus. Nukentėjusiajam nustatytas dešinės sėklidės plyšimas, sėklidė operacijos metu pašalinta. Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, o dėl sužalojimo pobūdžio patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą. Nukentėjusiojo judėjimas kurį laiką buvo apsunkintas, jis patyrė dėl to nepatogumus. Ekspertas nurodė, kad sėklidės pašalinimas lytinei funkcijai neturėtų turėti reikšmės, tolimesniam fiziniam vystymuisi, aktyvumui neturėtų būti neigiamų pasekmių. Tačiau nukentėjusysis, būdamas jaunas vaikinas, išgyvena dėl galimų pasekmių ir tai yra visiškai suprantama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką tokios kategorijos bylose, nustatytinas 2000 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2000 Eur (BPK 115 str.).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 417,33 Eur priteisimo, pateikti dokumentai patvirtina, kad už gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 417,33 Eur, todėl ieškinys tenkintinas ir minėta suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.280 str., BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis patyrė už advokato paslaugas 500 Eur, ši suma priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namie nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš A. P. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, 500 Eur advokato išlaidų T. G., 417,33 Eur Valstybinėi ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.