Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus m. 2-ųjų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo G. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. Kauno apygardos teismo 2004-12-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal 1961 m. LR BK 104 str., 311 str. 4 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinta su 2003-10-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 4 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2003-07-20. Bausmės pabaiga – 2011-11-20, ½ bausmės atliko 2007-09-10.

2009 m. kovo 6 d. Vilniaus m. 2-ųjų pataisos namų administracija kreipėsi su teikimu į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl G. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis tik nuo 2009-01-14. Teigia, kad dėl paskyrimo į lengvąją grupę jis kreipėsi dar 2008 m. rugsėjo mėnesį, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo jis buvo etapuotas į ligoninę ir 2008 m. spalio mėnesį negalėjo dalyvauti svarstyme dėl paskyrimo jo į lengvąją grupę. Be to, nurodo, kad nors jau ir atlikinėjo bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir galėjo kreiptis į teismą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, tačiau šia teise nepiktnaudžiavo, o laukė kol bus atlikta didesnė bausmės dalis, t.y. kol atliks 2/3 jam paskirtos bausmės. Svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nors teistas buvo 4 kartus, tačiau taip teigiamai charakterizuojamas jis yra atliekant bausmę už šį nusikaltimą. Nurodo, kad nors bausmės atlikimo vietoje nustatytų režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, tačiau nusprendė pasitaisyti - įsidarbino ūkio aptarnavimo brigadoje, atsisakė nusikalstamo pasaulio taisyklių, stropiai dirba, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, savo doru elgesiu norėjo įrodyti, kad jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tačiau dėl tokio savo elgesio jis iššaukė kitų nuteistųjų nepasitenkinimą ir jo atžvilgiu buvo įvykdyta egzekucija, t.y. patyrė daugybinius veido ir kūno nudegimus.

Nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pataisos namų administracija jį charakterizuoja teigiamai ir tarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Ž. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės.

BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis atmesti Vilniaus m. 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl G. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Vilniaus m. 2-ųjų pataisos namų administracija teikime nurodė, kad nuteistasis G. Ž. į pataisos įstaigą atvyko 2005-01-07 ir nuo 2009-01-14 bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, už gerą darbą ir elgesį buvo skatintas 3 kartus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja telefonu.

Pataisos įstaigos charakteristikoje apie nuteistąjį nurodyta, kad G. Ž. yra mandagus, uždaro būdo, ramus, nekonfliktuojantis. Nuteistasis nedalyvauja socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose. Šiuo metu dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, už gerą darbą ir elgesį buvo skatintas 3 kartus. Šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, atsižvelgė ir į aplinkybę, kad Vilniaus m. 2-ųjų pataisos namų administracija tarpininkauja dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis buvo baustas 3 kartus, 4 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus: dirba, dalyvauja įvairiose programose, buvo skatintas, palaiko ryšius su jam artimais žmonėmis, yra atlikęs vieną trečdalį paskirtos bausmės, yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Teismas įvertino nuteistojo charakteristikoje nurodytas jo asmenines savybes, ir tai, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą.

Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 2 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, atspindi nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas G. Ž. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nuteistas už tyčinio smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris nebuvo atsitiktinis. Teismo nuomone, kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinio nusikaltimo padarymas dažniausiai atspindi neigiamą asmenybės orientaciją, rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, negalima. Tokios pozicijos pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo vietoje skatintas už gerą elgesį ir darbą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, charakterizuojamas teigiamai. Netenkindamas teikimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia pataisos namų administracijos pateikta nuteistojo charakteristika. Tačiau pažymėtina, jog charakteristika yra tik vienas iš šaltinių, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nors Lietuvos Respublikos BVK neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami, tačiau teismų praktikoje atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę, padarytą nusikaltimą, likusią neatliktos bausmės dalį.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad jis dirba, laikosi nustatyto režimo, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad G. Ž. yra nuteistas teistas ankščiau 4 kartus, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t.y. už nužudymą. Todėl vien tik nuteistojo teigiamai vertinamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, noras pasitaisyti, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui atlikus tik pusę paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir interesų gynimu.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija laiko, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti G. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl šių motyvų nuteistojo G. Ž. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį .

Nutartis galutinė.