- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-576-267/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- L. Z.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-45-641/2019 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui L. Z. dėl tėvystės nuginčijimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nuginčyti atsakovo L. Z. tėvystę ir nustatyti, kad jis nėra O. B. dukters L. U. Z., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ieškovė yra tikra, kad net teoriškai atsakovas negali būti vaiko tėvu, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) metų pabaigos iki (duomenys neskelbtini) metų ieškovė su atsakovu neturėjo jokių lytinių santykių ir negalėjo pastoti nuo atsakovo, jie kartu negyveno ir nebendravo. Mano, kad L. U. Z. emocinis ryšys nėra toks stiprus, kad ieškinį patenkinus būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas pradžiai deklaravęs savo norą būti socialiniu tėvu, dabar su vaiku nebendrauja, šalys ilgą laiką kartu negyvena, tarp jų nėra jokio ryšio, todėl nėra ryšio ir su nepilnamečiu vaiku, pastaruoju metu atsakovas savo teisių kaip socialinis tėvas neberealizuoja. Nurodo, jog šiuo metu ieškovė turi sugyventinį su kuriuo ketina sudaryti santuoką, nepilnametis vaikas neliktų be materialinio aprūpinimo.
2. Atsakovas L. Z. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje pasakė atsakovui, kad laukiasi jų bendro kūdikio. Atsakovas su ieškove kūrė bendrus santykius, vedė bendrą ūkį, abu ruošėsi vaiko gimimui. Ieškovė visuomet atsakovui teigė, kad laukiamas vaikelis yra jo, todėl jis niekada nebuvo tuo suabejojęs. Šalys dažnai konfliktuodavo, tačiau ieškovė niekada neminėjo, jog atsakovas nėra L. U. Z. biologinis tėvas. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovė nenurodo galimo L. U. Z. tėvo, o nepilnametis vaikas negali likti be tėvo, jis ir mergaitė yra labai prisirišę vienas prie kito. Be to, ieškovė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik po 3,5 metų, todėl teismo prašė taikyti vienų metų ieškinio senaties terminą.
3. Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovė be aplinkybės, kad atsakovas nėra L. U. Z. biologinis tėvas, kitų konkrečių motyvų, kodėl siekia nuginčyti tėvystę, nenurodo. Tai, kad atsakovas nėra biologinis tėvas, nėra esminė aplinkybė, L. U. Z. kito asmens, kurį laikytų savo tėvu, nepažįsta, nepilnamečio vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo, ginčijant tėvystę kartu turi būti siekiama nustatyti tikrą tėvystę. Terminas dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas, ieškovė nepateikė svarbių priežasčių, dėl ko terminą reiktų atnaujinti. Nurodo, jog nuginčijus tėvystę L. U. Z. liktų be tėvo, taip būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir jo interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Byloje esančių įrodymų visuma teismui patvirtino, jog atsakovas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, yra emocinis ryšys, nes atsakovas dukrą augino bei ja rūpinosi daugiau nei metus. Teismas pripažino, kad ieškovė prisidėjo prie to, jog atsakovas, išėjęs iš ligoninės po patirtos avarijos, neturėjo galimybės su dukra bendrauti bei išlaikyti tarp jų, gyvenant kartu, susiformavusį tvirtą emocinį ryšį, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog L. U. Z. kito tėvo nežino, laiko atsakovą savo tėvu. Rašytiniai įrodymai teismui pavirtino, jog atsakovas L. Z. siekė bendrauti su dukra, o ieškovės nurodytos aplinkybės šioje byloje nepaneigia tėvystės svarbos tiek nepilnamečiam vaikui, tiek atsakovui. Įvertinęs aplinkybę, kad biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, teismas sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
6. Nors ieškovė ieškinį grindžia DNR testu, kuris patvirtina, kad atsakovas L. Z. (duomenys neskelbtini) biologinis vaiko L. U. Z. tėvas, teismas vertino, kad, egzistuojant atsakovo ir vaiko emociniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, tai traumuotų vaiką psichologiškai. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą.
7. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, įvertinęs tai, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus, teismas sprendė, kad esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko intereso turėti tėvą, užtikrinantį vaiko turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą, atsakovas aktyviai ir visapusiškai nuo vaiko gimimo įgyvendino tėvo valdžią dukrai, aplinkybei, jog šiuo metu ryšys susilpnėjęs, turi įtakos ir ieškovės aktyvūs veiksmai, todėl tai vertino kaip trumpalaikio pobūdžio faktorius. Atsižvelgdamas į tai ir išimtinai vadovaudamasis nepilnametės L. U. Z. interesais, siekiant nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, teismas pripažinęs, jog tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko yra susiformavę emociniai ryšiai, o biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, ieškovės ieškinį atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ieškovei neteikiant prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nenurodant jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių dėl vienų metų senaties termino praleidimo, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimo prioritetą, taikė ieškinio senaties terminą nurodydamas, kad ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė O. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą apeliantė prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti ir apklausti kaip liudytoją R. D. apie jo ketinimus tapti L. U. Z. tėvu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje įrodyta, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, todėl teismas nepagrįstai netaikė CK 3.150 straipsnio 2 dalies. Teismas, konstatuodamas, kad biologinio tėvo nustatymas byloje neturi aiškios perspektyvos ir nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, neatkreipė dėmesio į tai, kad teismo cituojamoje kasacinio teismo 2016-02-17 nutartyje faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Apeliantės teigimu, teismas iš esmės nesiaiškino aplinkybių dėl grėsmės dukrai likti be tėvo, t. y. nesiaiškino, ar tokios aplinkybės objektyviai egzistuoja, ar ne. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo aktyviai aiškintis, ar egzistuoja tokia grėsmė ir ar galima tokios grėsmės išvengti, tuo pačiu teismo sprendimu pripažįstant tėvu kitą asmenį. Teismas privalėjo aiškintis tai, kokioje šeimoje šiuo metu auga vaikas, kas yra faktiškas vaiko tėtis šiuo metu, ką dukra šiuo metu laiko ir vadina savo tėčiu, su kuo vaiką šiuo metu sieja glaudus emocinis ryšys, tačiau to nepadarė. Teismas savo sprendimu faktiškai eliminavo dukters teisę gyventi darnioje šeimoje, kurioje yra ir tėtis, ir mama.
9.2. Kadangi neatskleista bylos esmė, taikytinas 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Asmuo, kuris pageidauja būti L. U. Z. tėvu, yra kartu su ja ir jos dukra gyvenantis R. D., kuris galėtų būti kviečiamas į apeliacinės instancijos teismo posėdį, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, teismas neapklausė dukters apie jos dabartinį emocinį ryšį su atsakovu ir dabar su ja faktiškai auginančiu asmeniu.
9.3. Apeliantės tvirtinimu, teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai skaičiavo ieškinio senaties eigos pradžią.
9.4. Nors teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje ir konstatavo, kad atsakovas nėra dukters biologinis tėvas, tačiau ieškovės reikalavimą nustatyti, kad atsakovas L. Z. nėra L. U. biologinis tėvas, atmetė be jokių motyvų, tai, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Šiuo atveju atsakovo turėtų advokato išlaidų našta buvo perkelta vienai ieškovei, o jos turėtų advokato išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl pažeistos CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Kitam asmeniui kaip tėvui bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl biologinio vaiko tėvo tėvystės nustatymo vaiko atžvilgiu, nėra siekio nustatyti vaiko tėvystę. Šiuo atveju dukra ieškovei buvo perduota dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo L. Z. valios, siekiant užtikrinti, jog nepilnametis vaikas neliktų be priežiūros. Ieškovė neužtikrino atsakovo teisės bendrauti su dukra L. U. Z. ir kartu dukters teisės bendrauti su tėvu, taip pat nevykdė teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.2. Šioje nagrinėjamoje byloje labai svarbus aspektas yra tai, kad vaikas nežino, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) biologinis jo tėvas. Tikėtina, kad ši žinia gali jį neigiamai paveikti, todėl šiuo atveju labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko L. U. Z. teisinio statuso aiškumą. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl atsakovą ir vaiką siejančio emocinio ryšio, nesant siekio nustatyti biologinį vaiko tėvą, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. mergaitė liktų be tėvo.
10.3. Ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas nėra jos vaiko biologinis tėvas, nuo pat vaiko gimimo. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas taikyti vienų metų ieškinio senatį byloje dėl tėvystės nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinį skundą iš esmės grindžia esminiu argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, neapklausė nepilnametės dukters apie jos dabartinį emocinį ryšį su atsakovu, nesiaiškino R. D., kuris pageidauja būti L. U. Z. tėvu, pozicijos.
14. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas nuginčyti atsakovo tėvystę, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms: 1) atsakovas savo noru pripažino tėvystę; 2) atsakovas ne tik pripažino tėvystę, bet dukrą augino bei ja rūpinosi daugiau nei metus; 3) dukra motinai buvo perduota dėl objektyvių priežasčių; 4) mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir šiuo metu su atsakovu nebendrauja; 5) duomenų apie kitą galimą vaiko biologinį tėvą šiuo metu nėra; 6) ieškovė siekia, kad dukters tėvu būtu nustatytas kartu gyvenantis R. D..
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, kuris paprastai grindžiamas tikėjimu savo biologine tėvyste. Siekiant nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir asmens, pripažinusio tėvystę, padėtis. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas L. Z. nėra dukters L. U. Z. biologinis tėvas, o tėvystę pripažino, jiems nutarus gyventi kartu. Ieškovė yra tikra, kad net teoriškai atsakovas negali būti vaiko tėvu, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) metų pabaigos iki (duomenys neskelbtini) metų ieškovė su atsakovu neturėjo jokių lytinių santykių ir negalėjo pastoti nuo atsakovo, jie kartu negyveno ir nebendravo. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodo kitokias aplinkybės, t. y. jog ji tik numanė, kad atsakovas L. Z. nėra vaiko tėvas. Šiuo atveju teismas nenustatė, kokie buvo ieškovės santykiai su atsakovu iki susilaukiant vaiko, ar atsakovas turėjo pagrindo tikėti esąs mergaitės biologinis tėvas, ar kitas panašioje situacijoje buvęs jo amžiaus ir patyrimo asmuo būtų galėjęs manyti kitaip. Šių aplinkybių nustatymas yra svarbus siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas turėjo pagrindo suklysti dėl faktinių aplinkybių vertinimo, ar jis išreiškė ketinimą tapti tėvu numanydamas apie savo abejotiną biologinę tėvystę.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvystė yra ilgalaikis nuolat kuriamas abipusis tėvo (motinos) ir vaiko ryšys, todėl tuo atveju, jei asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ketino tapti tėvu, esant pakankamo pagrindo abejoti savo biologine tėvyste, teismai turi teisę riboti tokio asmens teisę nuginčyti tėvystę, siekdami išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį. Priešingu atveju gali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė į privataus gyvenimo ir jo sprendimo tapti tėvu gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).
17. Tėvystės nuginčijimo bylose prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, yra emocinis ryšys, nes atsakovas dukrą augino bei ja rūpinosi daugiau nei metus. Teismas vertino ir tai, kad ieškovė prisidėjo prie to, kad atsakovas, išėjęs iš ligoninės po patirtos avarijos, neturėjo galimybės su dukra bendrauti bei išlaikyti tarp jų, gyvenant kartu, susiformavusį tvirtą emocinį ryšį. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga ir tai, kad dukra nežino, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) biologinis jo tėvas. Bylą nagrinėjęs teismas nevertino dabar esamo atsakovo ir dukters emocinio ryšio, ar vaikas prisimena atsakovą, nori su juo bendrauti ir panašiai.
18. Vaiko nuomonės išklausymas yra sudėtinga, bet itin svarbi proceso dalis tokio pobūdžio bylose, todėl esant būtinybei turi būti pasitelkiami vaiko psichologiją išmanantys specialistai, kurie, nežalodami vaiko, nesukeldami jam nepagrįstų vilčių dėl asmens, kuris nori būti jo tėčiu, išsiaiškintų vaiko nuomonę apie šį asmenį.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina aiškesnė ir konkretesnė paties atsakovo pozicija. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nesutikdamas su ieškovės ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, šioje byloje buvo pareiškęs priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tačiau atsakovui nepasirūpinus tinkamu jo paties atstovavimu, teismas jį paliko nenagrinėtą. Įvertinus tai, teisėjų kolegija mano, kad atsakovo tiesioginis išklausymas šiame proceso yra būtinas.
20. Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl asmens, kuris pageidauja būti L. U. Z. tėvu, apklausos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju būtina išklausyti kartu gyvenantį R. D. ir išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę šiuo keliamu klausimu.
21. Atitinkamai toliau vertindami vaiko interesus iš ateities perspektyvos, teismai turėtų nustatyti, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžia, kad visapusiškam ir išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei teisingam išnagrinėjimui reikalinga papildomai ištirti bylos faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.
23. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nagrinėjamojoje byloje nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko įrodymų ir neištyrė visų aplinkybių, reikšmingų teisingam teismo sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.