Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.

2016 m. vasario 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 p. įpareigotas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pateikimo vykdančiai institucijai dienos.

Nukentėjusiojo M. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlygimo patenkintas visiškai ir iš M. G. priteista nukentėjusiajam M. A. 258,19 euro turtinei žalai atlyginti ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 465,85 euro.

Nukentėjusiojo M. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista iš M. G. nukentėjusiajam M. A. 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis 2014-07-30 apie 8.00 val. name adresu: (duomenys neskelbtini), M. A. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir nutraukti bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 327 str. 1 p. numatytais pagrindais.

Nurodo, kad nusikaltimo, už kurio padarymą yra nuteistas, jis nepadarė. Teigia, kad jis 2014 m. liepos 30 d. apie 8.00 val. ryte grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo pasiimti įrankius. Grįžęs nuėjo į garažą, susidėjo įrankius, užėjo į namus pasisveikinti su namiškiais. Pamatė, kad namuose prilaistyta, prišiukšlinta. Jo sesuo A. G. tuo metu valė. Jos paklausė, kas čia įvyko. Ji atsakė, kad truputį išgėrinėjo. Nuėjo į kitą kambarį ir pamatė, kad M. A. guli sesers kambaryje, jos lovoje. Pradėjo žadinti papurtydamas už kojų. Kai M. A. prabudo ir pradėjo muistytis, nuėjo į senelių kambarį. Senelių kambaryje gulėjo du asmenys – vaikinas ir mergina. Papurtė vaikiną už kojų ir jis pradėjo keltis. Po to vėl nuėjo į sesers kambarį, dar kartą papurtė miegantį M. A. už kojų ir pasakė, kad „čiuožtų iš kur atėjęs“. Jokių smūgių M. A. nesudavė ir jo akies nežalojo. Jį judino už kojų, o prie kitų jo kūno dalių nebuvo prisilietęs. Jis nepastebėjo ir nekreipė dėmesio ar M. A. iš jo namų išėjo sužalotas ar ne. Kai visus tris jo namuose miegančius asmenis pažadino, palaukė kol apsirengs, ir palydėjęs iki durų pasakė, kad „čiuožtų namo“. Visi asmenys apsirengė ir kartu išėjo. Kokiu būdu, kada M. A. susižalojo ar buvo sužalotas, pasakyti negali, nes to nematė.

Teigia, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog jis neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir išdėstė jo parodymus, ką jis veikė 2014 metų liepos 30 d., apie 8 val. Teismas jo parodymus vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmetė, nurodė, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. A., liudytojų E. P., A. S., E. J. parodymais, kuriuos jie davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir prisiekę, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo, taip pat ir specialisto išvadomis ir liudytojos A. G. parodymais, kiek jie neprieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, nes ji yra kaltinamojo sesuo ir visais atvejais negali būti objektyvi. Nurodo, kad iš nuosprendyje pateiktų teismo samprotavimų matyti, jog teismas savo sprendimą grindžia įrodymais, kurie niekaip nepatvirtina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo pradžioje buvo galima įžvelgti teismo šališkumą. Tai pasireiškė spaudimu prisipažinti tuo, ko nedarė. Teismo posėdžio metu, apklausiant jo seserį A. G., jai, skirtingai nei kitiems liudytojams, buvo išsamiai aiškinamos liudytojo pareigos bei melagingų parodymų davimo pasekmės. Teismas bandė gauti jos parodymus, tokius kokie būtų palankūs kaltinimui. Kai sesuo aiškino, kad kai jis atėjo į namus ji visą laiką jį matė ir patvirtino, kad jis tikrai M. A. nemušė, teismas abejojo ar taip įmanoma ir tai patvirtina išankstinį teismo nusistatymą. Tai aiškiai užfiksuota teismo posėdžio protokolo garso įraše. Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. vienintelė nurodė, kad visą laiką, kol jis buvo 2014 m. liepos 30 d. ryte namuose, jį matė, stebėjo, ką jis daro, todėl patvirtino, kad M. A. smūgių nesudavė, tačiau teismas nuosprendyje, aptardamas A. G. parodymus apie šią aplinkybę nutylėjo, kas patvirtina teismo šališkumą.

Apeliantas skunde analizuoja nukentėjusiojo M. A., liudytojų A. G., E. J., E. P., K. G., A. S. parodymus. Taip pat analizuoja teismo medicinos specialisto išvadas Nr. pG 6/15-1129/14(04), G 1129/14(04), teigdamas, kad specialistas nenurodė, ar sužalojimų pobūdis būdingas griuviminei traumai, ar sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu, nenurodė, ar M. A. padaryti sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes. Teigia, kad šiuos specialistų išvadų trūkumus teismas užpildė pats padarydamas savo medicinines išvadas, t. y. konstatuodamas, kad sužalojimai padaryti kumščiu ir tai atitinka įvykio aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas nurodė, jog sužalojimai M. A. padaryti keletos valandų bėgyje iki 2014-07-30 9 val. 10 min. Iš to seka, kad sužalojimai galėjo būti padaryti apie 7 val., o tuo metu manuose jo dar nebuvo, todėl jis niekaip negalėjo M. A. sužaloti. Šie duomenys patvirtina, kad M. A., būdamas labai girtas, galėjo būti sužalotas E. J. konflikto virtuvėje metu, arba susižaloti pats krisdamas ir atsitrenkdamas į kietą buką daiktą, pvz. lovos kampą ir t. t.

Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis tik netiesioginiais įrodymais, kurių visuma iš esmės nieko nepatvirtina. Jokių pagrįstų įrodymų, įrodančių jo kaltę nėra, išskyrus teismo vidinį įsitikinimą, kuris tikėtina, susiformavo prieš bylos nagrinėjimą. Teismas nesiaiškino ir netyrė įrodymų, kurie galėjo paaiškinti M. A. sužalojimo tikrąsias aplinkybes. Teismas patikėjo nuolat kintančiais M. A. parodymais. Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad besilinksminanti ir vartojanti alkoholį kompanija linksminosi visą naktį iki 6 val. ryto. M. A. buvo labai girtas, ką patvirtino liudytojai E. J., A. G., K. G.. Be to, M. A. pasiliko miegoti, nes tikėtina, nebesugebėjo pareiti iki namų. Teigia, kad keli liudininkai teismo posėdžio metu parodė, kad neva tai girdėjo tris pliaukštelėjimus, kai jis žadino M. A.. Teismas vertino tai, kaip įrodymą, kad jis M. A. sudavė tris smūgius. Pasak apelianto, suduodant smūgius nesigirdi pliaukštelėjimo, girdisi duslus smūgio garsas, todėl teismo vertinimas pliaukštelėjimą prilyginti smūgiui, vertintinas kritiškai. Teismas nurodė, kad sprendimą grindžia liudytojų parodymais, kuriais netikėti neturi pagrindo, nes liudininkai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo teisme, bei prisiekė sakyti tiesą. Jis to net nebandė ginčyti. Visi liudininkai davė teisingus parodymus, tačiau tie parodymai nieko neįrodo, t. y. neįrodo jo kaltės padarant veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Liudytojų parodymai įrodo tik, kad M. A. pas jį į namus atėjo nesužalotas, o išėjo sužalotas. M. A. įvykio metu buvo labai girtas ir tikrai visko negalėjo prisiminti. Jo parodymus paneigia A. G. ir jo duoti parodymai. Pažymi, kad A. G. taip pat buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, jos parodymus laikė neobjektyviais. Pasak apelianto, dvejopas liudytojų vertinimas parodo, kad teismas neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, todėl priėmė neteisėtą nuosprendį.

Atsikirtimu į nuteistojo M. G. apeliacinį skundą nukentėjusysis M. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirtime nukentėjusysis M. A. teigia, kad nors M. G. savo kaltę neigia, tačiau proceso metu jis buvo pasyvus ir nesinaudojo įstatymo garantuota teise užduoti klausimus liudytojams, šalinti prieštaravimus tarp jo teiginių bei liudytojų duodamų parodymų. Kiekvienam liudytojui teismas, kaip numatyta įstatyme, išaiškino jų pareigą duoti teisingus parodymus ir atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Tokios pareigos išaiškinimas ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą priminimas negali būti laikomas teismo daromu spaudimu. Teigia, kad apeliantas M. G. nepateikė teismui savo versijos, kodėl nukentėjusysis M. A. galėtų nepagrįstai apkalbėti ir kaltinti būtent jį, o ne kitą asmenį, sveikatos sužalojimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus ir tai padarė tinkamai. Teismas, priimdamas nuosprendį, analizavo jo (nukentėjusiojo M. A.) ir kiekvieno teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymus, rėmėsi medicininiais dokumentais, specialistų išvadomis. Šiaulių apylinkės teismas įrodymus vertino nešališkai, vienus traktuodamas nukentėjusiojo naudai, kitus – nuteistojo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės M. G. veiksmų kvalifikavimui ir neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Teigia, kad teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo teigti, jog teismas priimdamas nuosprendį buvo šališkas, kadangi visi surinkti įrodymai ir bylos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir dėl to nepalieka jokių abejonių.

Nurodo, kad nuteistojo M. G. teigimu, teismo posėdžio metu keli liudytojai parodė, jog, neva, jie girdėjo tik pliaukštelėjimus, o ne smūgius. Apie tai, jog buvo girdėti pliaukštelėjimai, minėjo tik viena liudytoja. Visi kiti apklaustieji tvirtino, jog buvo girdėti smūgiai. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados, kuriose teigiama, jog jis buvo sumuštas buku kietu daiktu. Tai reiškia, jog buvo sumuštas rankų kumščiais, kas atitinka bylos aplinkybes.

Pažymi, kad nuteistojo M. G. sesers A. G. ne itin tikslūs ir abejones keliantys parodymai leidžia daryti išvadą, jog ji gina savo brolį M. G.. Parodymuose ji teigia, jog nematė, kad jis (M. A.) buvo sužalotas anksti ryte ir prieš pat jam išeinant, tačiau įtarimą kelia tos pačios 2014 m. liepos 30 dienos rytą jos siųstos SMS žinutės į jo (M. A.) mobilųjį telefoną su prašymu nesikreipti į policiją su pareiškimu. SMS žinutėse kalbama apie jam sužalotą akį. Iš žinučių turinio matyti, jog jo akies sužalojimas A. G. nekėlė nuostabos, nes ji žinojo kas iš tikrųjų yra įvykę. Tai tik patvirtina faktą, jog A. G. teisme duodama parodymus, turėdama tikslą padėti broliui, nuslėpė tam tikras aplinkybes ir svarbiausius minėto ryto įvykius. Priešingu atveju, ji nebūtų taip pergyvenusi ir siuntusi žinutes nukentėjusiajam su prašymu nesikreipti į policiją ir taikiai išspręsti konfliktą tarp jos brolio M. G. ir jo (nukentėjusiojo M. A.). Atsikirtime nukentėjusysis išsamiai pasisako dėl liudytojų parodymų. Teigia, kad iš teismo metu apklaustų liudytojų parodymų ir kitų surinktų įrodymų yra akivaizdu, jog nuteistasis M. G. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir teismas, priimdamas sprendimą, padarė teisingas išvadas.

Taip pat atsikirtime nukentėjusysis nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. G. atliko jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, kurie sukėlė specialisto išvadoje nurodytas pasekmes, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akies obuolio sumušimu, sukėlusiu akies gyslainės plyšimą, taip pat padaryta muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke ir tai padaryta įvykio aplinkybėse nurodyta laiku ir būdu.

Nors kaltinamasis ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir teismo posėdyje nurodė, ką veikė 2014 metų liepos 30 dieną, apie 8 val., tačiau jo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie atmestini, o kaltinamojo M. G. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos įrodyta jo (nukentėjusiojo), liudytojų K. G., E. P., A. S., E. J. parodymais, kuriuos jie davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir prisiekę, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo, taip pat ir specialistų išvadomis ir liudytojos A. G. parodymais, kiek jie neprieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, nes ji yra nuteistojo sesuo ir visais atvejais negali būti objektyvi. Nukentėjusiojo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. G. savo veiksmais atliko nusikalstamą veiką ir abejonių dėl to nėra. Nuteistojo samprotavimai apie tai, jog M. A. galėjo būti sužalotas dar prieš jam grįžtant į namus yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir absurdiški, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis M. A. ir jo atstovė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl M. G. kaltės sukėlus nukentėjusiajam M. A. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius jo sveikatą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką pagal BK 140 str. 1 d. ir proporcingai nubaudė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę ir stengiasi sumenkinti nukentėjusiojo ir nukentėjusiajam palankius parodymus davusių liudytojų parodymus, tačiau kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, su nuteistojo argumentais nesutinka.

Nuteistojo teiginius, kad jis smūgių M. A. nesudavė, jog jis nematė kada, kokiu būdu buvo sužalotas M. A., paneigia nukentėjusiojo M. A., liudytojų duoti parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. A. parodė, kad jis miegojo ir pajuto tris smūgius į kairę veido pusę, pabudęs pamatė M. G.. Smūgiai buvo suduoti rankos kumščiu. Dėl kokios priežasties M. G. jam sudavė, pasakyti negali. Teigė, kad M. G. smurtavo prieš jį, mušdamas varė jį iš namų. Taip pat nukentėjusysis parodė, jog jis juto tris smūgius. Prieš eidamas miegoti, sumuštas nebuvo. Tai, kad nukentėjusysis prieš eidamas miegoti, sumuštas nebuvo, parodė ir liudytojai E. J., E. P., K. G., A. S. bei liudytoja A. G.. Liudytojas E. J. parodė, kad jis ryte, apie 7.45 val., išvažiuodamas buvo nuėjęs atsisveikinti su M. A., matė jo veidą, sužalojimų nebuvo, išeidamas pamatė A. G. brolį M. G.. Liudytoja A. S. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji ryte prabudo nuo sujudimo, kai M. G. iš lovos už kojos ištempė E. P. M. G. išėjo iš kambario, o E. P. rengėsi. Kabario durys buvo praviros. Išgirdo kaip M. G. M. A. liepė išeiti iš namų, jį kėlė, smogė, girdėjo tempimą. Taip pat liudytoja parodė, jog ji girdėjo suduodant du smūgius, jog tai nebuvo panašu į pliaukštelėjimą delnu. Išėjusi į koridorių pamatė, kaip iš kito kambario išėjo M. G. ir M. A.. M. A. buvo prakirsta akis, bėgo kraujas. Kai išgirdo suduodant smūgius, E. P. dar nebuvo išėjęs iš kambario. Ji pamatė iš kambario išeinat M. G., o po jo M. A., paskui į lauką išėjo E. P.. Liudytojas E. P. taip pat nurodė, kad M. G. jį už kojos ištempė iš lovos ir jam besirengiant girdėjo kitame kambaryje, kur miegojo M. A., tris pliaukštelėjimus. Jam išeinat iš kambario pamatė išeinantį M. A.. Lauke pamatė, kad M. A. susiėmęs už akies ir jam bėgo kraujas. M. A. jam pasakė, jog M. G. jam sužalojo akį. Nors liudytoja A. G. ir parodė, kad ji matė kaip jos brolis M. G. žadino M. A. ir jos brolis M. A. nemušė, tačiau anksčiau aptartų nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai paneigia šias liudytojos nurodytas aplinkybes. Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sužalotas patvirtina ir specialisto išvada Nr. pG 6/15-1129/14(04), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam M. A. padarytas kairės akies obuolio sumušimas, sukėlęs akies gyslainės plyšimą, ir padaryta muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, jog šie sužalojimai padaryti buku kietu daiktu keleto valandų bėgyje iki 2014 m. liepos 30 d. 9 val. 10 min., kuomet nukentėjusysis kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas J. Sakalas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiajam M. A. veide padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, t. y. virstant ir atsitrenkiant į plokščią paviršių, šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant tiesioginį smūgį kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, t. y. kumščiu. Taip pat ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo prakirstas akies apatinis vokas ir dėl to galėjo atsirasti kraujavimas iš žaizdos.

Taigi visuma aptartų įrodymų duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad M. G. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam M. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, o apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Vien M. G. išsakomas savo kaltės neigimas negali būti pagrindu išteisinamajam nuosprendžiui priimti, kadangi nuosprendyje jo kaltės įrodymais pripažinti duomenys kiekvienas atskirai ir jų visuma nepalieka abejonių jo kalte padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo ir jo sesers liudytojos A. G. parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltiniai, kuriais remiantis įrodinėjami objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai bei kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Nuteistasis M. G. kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, išsako nuomonę apie teismo šališkumą, tačiau šie teiginiai nepagrįsti objektyviais faktais, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto M. G. kaltės, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių.

BPK 327 str. yra numatyti nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą. Apeliantas mano, kad jo nuosprendis turėtų būti panaikintas BPK 327 str. 1 p. nurodytu pagrindu, jog yra BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tačiau apeliantas savo skunde nenurodo kokia konkrečiai BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. nurodyta aplinkybė egzistuoja jo byloje, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Toks bendras ir nekonkretus apelianto prašymas vertinamas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė BPK 327 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas galėtų panaikinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukti bylą, todėl apelianto prašymas – apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti – atmetamas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo M. G. nusikalstamą veiką ir pripažino jį kaltu dėl M. A. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentais baudžiamąją bylą nutraukti BPK 327 str. 1 p. pagrindu, įstatyminio pagrindo nėra ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Iš pateikto pinigų priėmimo kvito (1 t. 127 b. l.) matyti, kad 2015 m. lapkričio 12 d. M. A. sumokėjo advokatei R. Roščenkovienei 300 Eur už atsikirtimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų surašant atsikirtimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, iš nuteistojo išieškoma nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam M. A. iš nuteistojo M. G. 300 (tris šimtus) Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.