- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-150-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19359-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl mirusiojo turto paveldėjimo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pratęsti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo M. J. (M. J.) palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-02 nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti informaciją iš Testamentų registro ir Rusijos Federacijos įgaliotos institucijos, ar nėra kitų galimų paveldėtojų. Šią teismo nutartį pareiškėja apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-05 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-02 nutartį paliko nepakeistą ir nustatė pareiškėjai 2 mėnesių terminą pateikti teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-02 nutartyje nurodytus duomenis iš Rusijos Federacijos Respublikos įgaliotos institucijos.
2. Teisme 2019-11-11 gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą 60 kalendorinių dienų laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-25 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino pratęsimo atmetė bei pareiškimą dėl mirusiojo turto paveldėjimo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Teismas nurodė, kad CPK 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2019-09-05 nutartimi nustatytas 2 mėnesių terminas pasibaigė 2019-11-05 (CPK 74 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, procesinis terminas negali būti pratęsiamas, todėl pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino pratęsimo atmetė. Kadangi pareiškėja per teismo nustatytą terminą nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėja L. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ji pateikė prašymą Rusijos Federacijos ambasadai Vilniuje, kuri 2019-10-11 raštu informavo, kad šių duomenų pateikti negalės. Tuomet pareiškėja kreipėsi į notarų biurus, prašydama pateikti duomenis. Numanydama, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja atsakymų negaus, ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-09-05 nutartį pareiškėja gavo 2019-09-11, todėl terminas skaičiuotinas nuo įteikimo dienos (nuo 2019-09-11 iki 2019-11-11). Teismas privalėtų atsižvelgti, kad byla susijusi su kaimyninės užsienio šalies institucijomis, kurių nesaisto jokie procesiniai terminai. Asmenims, praleidusiems terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujintas. Teismas, grąžindamas bylą, pažeidė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju būtų pažeistas koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Atskiruoju skundu apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė pratęsti terminą trūkumų pašalinimui ir pareiškimą laikė nepaduotu. Apeliantė teigia, jog terminą reiškia skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties gavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, jog CPK 339 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, todėl ir terminas yra skaičiuojamas ne nuo nutarties įteikimo, o nutarties priėmimo dienos.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog terminas negali būti pratęstas, kadangi yra praleistas. CPK 77 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju apeliantė pateikė prašymą pratęsti terminą jau jam pasibaigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė terminą pratęsti. Apeliantė atskirajame skunde teisingai pažymi, jog terminas gali būti atnaujinimas, tačiau tokio prašymo ji pirmos instancijos teismui nebuvo pareiškusi, taip pat nebuvo nurodžiusi termino praleidimo priežasčių.
8. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
9. Šiuo atveju apeliantės teisė kreiptis į teismą nebuvo pažeista, kadangi ji turėjo laikytis nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos – prie pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti pridėti įrodymus, patvirtinančius, jog nėra kitų galimų paveldėtojų, o jiems esant – įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis. Pareiškėja per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl teismas pagrįstai laikė jos pareiškimą nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokia teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjai išaiškinama, jog pareiškimo grąžinimas nekliudo jai vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo grąžintas pareiškimas.
10. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.