- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-517-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06693-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- A. L., S. L., J. P., I. V., E. A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. L., S. L. (S. L.), J. P., I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L., S. L. (S. L.), J. P., I. V. ir E. A. A. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2017 m. vasario 1 d. atsisakymą atlikti notarinius veiksmus ir įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – užvesti paveldėjimo bylą dėl V. G. palikimo, išduodant pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. mirė jų giminaitis V. G.. Visi pareiškėjai yra palikėjo V. G. mamos B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), pusbroliai ir pusseserės. Pareiškėjai 2017 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į notarę dėl V. G. palikimo priėmimo, tačiau notarė rašytiniu 2017 m. vasario 1 d. atsakymu Nr. S-37 atsisakė tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai nėra įstatyminiai V. G. įpėdiniai. Pareiškėjai pažymėjo, kad yra vieninteliai V. G. giminaičiai, t. y. palikėjas kitų giminių neturi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė Ž. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nesutiko su skundu. Notarės pažymėta, kad pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus, pareiškėjai yra mirusiojo senelės (iš motinos pusės) J. J. brolio J. L. (J. L.), vaikai. Pareiškėjai neatitinka nė vienos įstatyme nurodytos įpėdinių eilės ir (ar) asmenų, turinčių teisę paveldėti mirusiojo asmens palikimą. Pareiškėjai taip pat nėra testamentiniai įpėdiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.11 straipsnį įpėdiniai pagal įstatymą yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai yra mirusiojo V. G. senelės (iš motinos pusės) J. J. brolio J. L., vaikai, t. y. palikėjo V. G. mamos B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), pusbroliai ir pusseserės, todėl neatitinka nė vienos įstatyme nurodytos įpėdinių eilės ir (ar) asmenų, turinčių teisę paveldėti mirusio asmens palikimą. Mirusysis V. G. nėra sudaręs testamento. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas priėjo prie išvados, kad notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, prašydami panaikinti nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarę atlikti notarinius veiksmus – užvesti paveldėjimo bylą dėl V. G. palikimo, išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino skundo argumento, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Pareiškėjai pabrėžė, kad yra vieninteliai mirusiojo giminaičiai, jis kitų giminių neturi, testamento nesudarė. Palikėjui dar esant gyvam, vyko nuolatinis ir artimas pareiškėjų bei palikėjo giminystės santykiais pagrįstas bendravimas. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas nuosekliai ilgino įpėdinių pagal įstatymą sąrašą: 1964 m. CK 573 straipsnyje buvo nustatytos dvi įpėdinių eilės, 1994 m. CK 573 straipsnio redakcijoje įpėdinių eilė pailginta iki penktos, 2001 m. CK – šešios įpėdinių eilės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Nagrinėjamu atveju, notarei atsisakius užvesti paveldėjimo bylą, pareiškėjai yra akivaizdžiai diskriminuojami, kas prieštarauja konstitucinio lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo notarė Ž. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas baigtinis įpėdinių pagal įstatymą eilių sąrašas, o pareiškėjai neatitinka nė vienos įstatyme nurodytos įpėdinių eilės ir (ar) asmenų, turinčių teisę pagal įstatymą paveldėti mirusio asmens palikimą. Mirusysis taip pat nebuvo sudaręs testamento, taigi teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į notarę, prašydami išduoti jiems paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, mirus palikėjui V. G.. Bylos duomenimis, pareiškėjai yra palikėjo mirusios motinos pusbroliai ir pusseserės. Notarė atsisakė išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai nepatenka nė į vieną įstatyminių įpėdinių eilių pagal CK 5.11 straipsnį, palikėjas taip pat nebuvo sudaręs testamento.
11. Atskirajame skunde apeliantai (pareiškėjai) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundą dėl notarės atsisakymo užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes apeliantai (pareiškėjai) yra vieninteliai mirusiojo giminaičiai, palikėjui esant gyvam vyko nuolatinis ir artimas giminystės santykiais pagrįstas bendravimas, todėl, nepaisant to, jog pareiškėjai nepatenka nė į vieną į CK 5.11 straipsnyje įtvirtintų šešių įpėdinių eilių, jiems turėtų būti suteikta teisė paveldėti mirusio giminaičio turtą.
12. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises bei juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti tokį veiksmą atlikti (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
13. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatyta, kad, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjai nepatenka nė į vieną iš įstatymo įtvirtintų šešių įpėdinių eilių (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpėdinių eilių sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009). Jeigu nėra nė vienos iš nurodytų šešių eilių įpėdinių, taip pat nėra testamento, tolimesnės eilės giminaičiai paveldėti negali. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad notarė pagrįstai ir teisėtai atsisakė užvesti mirusio apeliantų (pareiškėjų) giminaičio turto paveldėjimo bylą ir išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus.
15. Apeliantai taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantų teigimu, CK įtvirtinta nuostata dėl valstybės pasirinktos priemonės bendrajam interesui įgyvendinti, esant šoninės linijos kraujo giminaičiams, neteisinga piliečių atžvilgiu, t. y. asmuo ar asmenys, kurių teisės ribojamos, patiria neproporcingą ir pernelyg didelę naštą, palyginti su kitais nariais, ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis įpėdinių pagal įstatymą eilių sąrašas neatitinka konstitucinio nuosavybės teisės gynimo principo.
16. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas tokiu atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.
17. Dėl pareiškėjų nurodomų argumentų pažymėtina tai, kad asmuo turi teisę disponuoti savo turtu, sudarydamas atitinkamus sandorius. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kai nėra testamento arba kai yra turtas, kurio neapima testamentiniai palikėjo patvarkymai. CK 5.11 straipsnyje nustatytas baigtinis, tačiau pakankamai platus įpėdinių pagal įstatymą sąrašas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks įstatymų leidėjo nustatytas sąrašas neužkerta kelio asmeniui disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra, sudaryti testamentą, siekiant palikti savo turtą asmeniui ar asmenims, nenurodytiems CK 5.11 straipsnyje. Vien šiuo konkrečiu atveju apeliantams susiklosčiusi nepalanki situacija neteikia pagrindo daryti išvados, kad įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl apeliantų prašymas nagrinėjamoje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neanalizuotini kaip teisiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl apskųstų notaro veiksmų teisėtumo.
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl notaro veiksmų, tinkamai taikė teisės normas, ir dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų panaikinti ar pakeisti šią nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.