- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1-1191-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65424-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą bei be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bausmę atlikusi, 2016 m. birželio 20 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 20.40 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,11 promilės girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų K. M., t. y. kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, apdraskė kaklą, stumdė bei tampė už plaukų, taip sukėlė nukentėjusiajam K. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji G. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad gyvena bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikais – K. M. ir V. M.. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 20.00 val., grįžo namo iš darbo išgėrusi, darbe šventė viršininkės gimtadienį. Apie 20.40 val. kilus konfliktui ji sumušė savo sūnų K. M., t. y. kumščiais, nemažiau kaip 8 kartus trenkė savo sūnui į įvairias kūno vietas, apdraskė jam kaklą, po ko pradėjo tampyti už plaukų ir pastūmė. Žodinis konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad buvo girta, o sūnus dėl to priekaištavo, t. y. paklausė kodėl ji girta, kodėl geria alkoholinius gėrimus. Viskas atsitiko labai greitai, buvo supykusi, sūnus buvo supykęs. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Pasižada sūnaus neskriausti ir ateityje smurto jo atžvilgiu nenaudoti. Taip pat nori parodyti, kad ji nėra alkoholikė ar narkomanė. Negydyta ir nėra priklausoma nuo alkoholizmo ar nuo narkotikų. Ji nėra agresyvus žmogus, tikrai savo sūnui nieko blogo nenorėjo padaryti ir labai gailisi dėl įvykio. Toks konfliktas įvyko pirmą kartą. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 63, 71).
Nukentėjusysis K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie 20.40 val., į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivi motina G. S.. Mama buvo neadekvati, kalbėjo nesąmones, pradėjo žodžiais priekabiauti prie jo ir jo sesers V. M.. Dėl ko mama priekabiavo, neaišku. Jis bandė skambinti motinos sesei, bet tai tik dar labiau įsiutino mamą ir ji pradėjo jį mušti. Mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, jis pajuto fizinį skausmą. Bandė apsiginti, bet mama tik dar labiau puolė, daužė kumščiais, stumdėsi, pešė plaukus, draskėsi. Sesuo bandė apginti, bet tada mama puolė ir sesę, tačiau nespėjo, nes jis motiną nuo sesers atitraukė. Tada motina vėl jį mušė. Pagriebusi purškiamą dezodorantą purškė jam ir sesei į akis, bet nepataikė. Neapsikentęs mamos smurto iškvietė policiją. Mama į nieką nereagavo, tik sukandusi dantis puolė jį ir sesę. Mama bandė pabėgti, bet jis laikė iki atvyko policijos pareigūnai. Kadangi buvo apsirengęs storą ir šiltą džemperį, didelių sumušimų nepatyrė. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga, į teismo medicinos ekspertus nesikreips, sese pats pasirūpins. Taip pat nori parodyti, kad mama yra neblogas žmogus, bet, kai išgeria, tai kažkas jai užeina ir ji tampa agresyvi. Civilinio ieškinio nereiškia, mamai atleidžia, jokių pretenzijų neturi. Nors patyrė fizinį skausmą, į medicininę apžiūrą eiti atsisako kategoriškai. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Prašo bylą nutraukti šalims susitaikius. Taip pat sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 18-19, 26).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti iškvietimo duomenys dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir papildomi duomenys apie patikrinimą (b. l. 4).
Apžiūros protokolu apžiūrėtas butas Vilniuje(duomenys neskelbtini), apžiūra užfiksuota fotolentele (b. l. 5-11).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal iškvietimą 2017 m. gruodžio 15 d. apie 21.30 val. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai K. I. ir R. Š. nustatė, kad juos laiptinėje prie 38 buto durų pasitiko K. M.. Vaikinas buvo susijaudinęs, išsigandęs ir verkė. Taip pat prie buto durų stovėjo jo sesuo V. M., kuri irgi verkė. K. M. paaiškino, kad jo neblaivi motina G. S. įkando jam į kairę ranką, bei tyčia nagais apdraskė kaklą. Sesers motina nemušė. V. M. paaiškino, kad motina smurtavo prieš brolį. G. S. buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, todėl apie įvykį nieko svarbaus nepaaiškino. Pasak K. M. anksčiau smurto atvejų nebuvo. Buvo pažymėti smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 14-15).
Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių pažyma patvirtina, kad nustatyta didelė smurto rizika (30 balų) (b. l. 22).
Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2017 m. gruodžio 15 d. užregistruoto pranešimo dėl įvykio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) garso įrašas (b. l. 49-50).
Patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad G. S. 2017 m. gruodžio 15 d. 22.30 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog neginčijamai įrodyta, kad G. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaltinamosios G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – savo sūnui.
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
G. S. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96-97).
Nukentėjusysis K. M. sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji jo atsiprašė, jis kaltinamajai atleido (b. l. 28).
Skirdamas bausmę G. S., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, į kaltinamosios asmenybę (52 metų amžiaus, anksčiau yra teista vieną kartą už smurtinį nusikaltimą, administracine tvarka nebausta, dirba), į tai, kad smurtavo prieš savo pilnametį vaiką, kito nepilnamečio vaiko akivaizdoje, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas tokios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnyje. Taip pat kaltinamajai skirtini atitinkami įpareigojimai.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. S. prisipažino esanti kalta, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
G. S. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, todėl jai skirtina BK 72² straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
G. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. gruodžio 15 d. 22.15 val. iki 2017 m. gruodžio 16 d. 19.56 val., t. y. vieną dieną (b. l. 52, 54), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienom.
G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję darbu; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 15 d. 22.15 val. iki 2017 m. gruodžio 16 d. 19.56 val., (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią G. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
2) nesutikdama su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos ji turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.