Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-19 · Administracinė byla Nr. eI-4456-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
eI-4456-541/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
V. G.
Administracinė byla Nr. eI-4456-541/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02607-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) 2019 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. KT-65 (toliau – Sprendimas) (el. b. l. 31–36).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB „Kometa“ ieškinį buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė, kurią atlikti buvo pavesta pareiškėjui. Pareiškėjas, atlikęs paskirtą ekspertizę, 2017 m. lapkričio 15 d. teismui pateikė surašytą teismo ekspertizės aktą su išvada. Teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismas paskyrė 2019 m. vasario 5 d. posėdį liudytojų apklausai ir 2019 m. vasario 13 d. posėdį eksperto apklausai bei baigiamosioms kalboms. Pareiškėjas, žinodamas, kad yra kviečiamas į 2019 m. vasario 13 d. posėdį, susipažino su byla ir iš joje esančios medžiagos pamatė, kad 2019 m. vasario 5 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovas pateikė prašymą, kuriame išreikštas nesutikimas su atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis, nurodant, kad teismo ekspertas V. G. ekspertizę atliko neturėdamas tam reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus. Šiame prašyme paprašyta leisti atlikti pakartotinį ekspertinį tyrimą, kurį pavesti atlikti šiame prašyme nurodytai įmonei. Teismas nutarė 2019 m. vasario 5 d. bylos nenagrinėti ir į paskirtą posėdį eksperto V. G. nekviesti, 2019 m. vasario 13 d. numatytame posėdyje spręsti dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. teismui į minėtą civilinę bylą pateikė rašytinį atsiliepimą, kuriame paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kvalifikacija bei kompetencija, tokiu būdu inicijuodamas savęs kvietimą į apklausą teisme. Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2019 m. kovo 19 d., į teismo posėdį kviesti ekspertą V. G.. 2019 m. kovo 19 d. įvyko posėdis, kuriame pareiškėjas dalyvavo ir atsakė į visus jam užduotus klausimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. kovo 6 d. gavo Tarybos raštą „Dėl paaiškinimų pateikimo“, kuriame prašoma susipažinti su pridedamu pareiškėjos UAB „Kometa“ skundu ir pateikti paaiškinimus dėl skundo dalies, kuri Tarybos buvo priimta nagrinėti. Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. Tarybai pateikė paaiškinimą, o 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjas į elektroninį paštą gavo Sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir mano, kad Taryba, nagrinėdama skundą dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjo atliktų veiksmų, peržengė kompetencijos ribas. Teisės aktai Tarybai nesuteikė įgaliojimų nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų atliekamų procesinių veiksmų, dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo ir dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos bei kompetencijos. Tik teismas, vertindamas ekspertizės aktą, gali ir privalo patikrinti, ar ekspertas, atlikdamas paskirtą ekspertizę ir surašydamas akto išvadas, neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas. Kadangi ši civilinė byla nebuvo išnagrinėta ir nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų įvertinti eksperto atlikti procesiniai veiksmai ir ekspertizės aktas, todėl Taryba negalėjo peržengti turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimą dėl ieškovės UAB „Kometa“ nurodytų aplinkybių.

Pažymėjo, kad ieškovo, kuriam pareiškėjo atliktos teismo ekspertizės akto išvados yra itin nepalankios, teisė ginčyti šias išvadas yra neginčytina, tačiau tai turi būti atliekama sąžiningu būdu bei priemonėmis, laikantis sąžiningumo, pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principų ir jokiu būdu sąmoningai neklaidinant teismo. Tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad šių elgesio taisyklių ieškovas UAB „Kometa“ nesilaikė. UAB „Kometa“ atstovo 2019 m. sausio 30 d. paklausime VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ nuslepia, kad tirti inžineriniai statiniai pagal savo parametrus yra priskirti nesudėtingų statinių kategorijai, dėl ko ir gautas atsakymas į paklausimą yra klaidinantis. Šiuo klaidinančiu atsakymu UAB „Kometa“ grindžia ir įrodinėja savo teiginius, kad „ekspertas G. neturėjo atitinkamų įgaliojimų atlikti tai, ką jis davė savo ekspertizės akte <...> V. G. neturėjo teisės inžinerinių įrenginių tirti ir duoti dėl to atsakymą <...> ekspertas V. G. viršijo savo įgaliojimus“, tuo pačiu klaidindamas ir teismą.

Pareiškėjo manymu, atsiliepimo pateikimo teismui veiksmas buvo būtinas. Jei pareiškėjas būtų neteikęs atsiliepimo minėtoje civilinėje byloje, būtų pažeidęs eksperto veiklos sąžiningumo bei teisingumo principus. Kadangi, kaip minėta, UAB „Kometa“ išreiškė kategorišką nesutikimą su pareiškėjo atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis, teigdama, kad teismo ekspertas (pareiškėjas) paskirtą teismo ekspertizę atliko neturėdamas tam reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus, o teismas nutarė į paskirtą teismo posėdį pareiškėjo nebekviesti ir spręsti dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės akto išvados turi būti ginčijamos sąžiningu būdu bei priemonėmis, laikantis sąžiningumo, pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principų ir jokiu būdu sąmoningai neklaidinant teismo bei suvokdamas galimas pasekmes, nusprendė, kad teismo eksperto veiklos nepriklausomumo, profesionalumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, teisingumo ir kiti principai reikalauja šiuo klausimu būtinai teikti atsiliepimą į teismo posėdyje ieškovo atstovo išdėstytus motyvus. Teismas, gavęs pareiškėjo atsiliepimą, 2019 m. vasario 13 d. posėdyje nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2019 m. kovo 19 d., į teismo posėdį kviesti ekspertą V. G.. Pareiškėjo manymu, šie nuoseklūs teismo veiksmai patvirtina, kad pareiškėjo atsiliepimas, šis pareiškėjo procesinis veiksmas, kurio atlikimą Taryba Sprendime vertina, kaip teismo ekspertų etikos pažeidimą, buvo sąžiningas ir teisingas.

Pareiškėjo manymu, Tarybos išvada, kad pareiškėjas pažeidė Teismo ekspertų veiklos etikos kodekse (toliau – Etikos kodeksas) numatytus profesionalumo ir nešališkumo principus, yra nepagrįsta. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimas teisme nebuvo baigtas, todėl nesant teismo sprendimo, negalima spręsti ir apie pareiškėjo profesionalumą bei kompetenciją ir apie pareiškėjo pateiktų išvadų bei duotų paaiškinimų objektyvumą. Atsakovė Sprendimą dėl neva pareiškėjo padarytų Etikos kodekse numatytų profesionalumo ir nešališkumo principų priėmė neturėdama teismo sprendimo, t. y. neturėdama ir negalėdama turėti teismo nustatytų faktinių duomenų. Eksperto argumentai, kuriais siekiama apginti savo parengto ekspertizės akto teisėtumą ir pagrįstumą, niekaip negali būti pagrindu vertinti, kad teismo ekspertas savo veiksmais pažeidė Etikos kodekse išdėstytus principus. Proceso šaliai nepalankios išvados davimas bei šalies argumentų vertinimai, padaryti byloje teismo eksperto profesinės kompetencijos ribose, niekaip negali būti laikomi šališkumu ar neprofesionalumu. Nei būtinojo atskleidimo teismą klaidinančių aplinkybių, nei pateiktos išvados gynimo, negalima laikyti veikimu naudai šalies, kuriai išvada palanki.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teismas minėtoje civilinėje byloje priimdamas sprendimą rėmėsi pareiškėjo atliktos ekspertizės akto išvadomis.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 49–52).

Paaiškino, kad Taryba, susipažinusi su UAB „Kometa“ skundu, nustatė, kad skundo dalis, kurioje yra keliami klausimai dėl teismo ekspertizės trukmės, teismo eksperto turimos kompetencijos bei su ekspertizės atlikimu susijusių procesinių klausimų, yra pateikta praleidus 6 mėnesių terminą, todėl šią skundo dalį buvo atsisakyta nagrinėti. Atsisakymo nagrinėti motyvai išdėstyti 2019 m. kovo 6 d. rašte Nr. KT-S-26(19), apie atsisakymą Taryba pažymėjo ir Sprendime, be kita ko, nurodydama, kad minėtas Tarybos atsisakymas apskųstas nebuvo. Taryba Sprendime nesprendė UAB „Kometa“ skunde iškelto klausimo dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir kompetencijos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Taryba sprendimu peržengė savo kompetencijos ribas, nėra pagrįsti.

Atsakovė nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsiliepimo pateikimo teismui veiksmas buvo būtinas ir kad pareiškėjas, neteikdamas byloje savo atsiliepimo, būtų pažeidęs eksperto veiklos sąžiningumo bei teisingumo principus. Mat teismo eksperto procesinės teisės ir pareigos neapima teismo eksperto teisės teismo procese, kuriame jis pateikė ekspertizės aktą, teikti atsiliepimus į byloje proceso šalių išsakytas pozicijas.

Atsakovės teigimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Etikos kodekse įtvirtinti principai reikalauja būtinai teikti atsiliepimą į teismo posėdyje ieškovo išdėstytus motyvus. Nei vienas iš šių principų, atsižvelgiant į jų turinį, kaip jis apibrėžtas Etikos kodekse, teismo ekspertui nenustato tokio įpareigojimo, priešingai Etikos kodekso 5.4. papunktyje apibrėžtas profesionalumo principas įpareigoja teismo ekspertą savo pareigas atlikti laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo profesinės etikos principų.

Atsakovė pažymėjo, kad teismo nutartis vėl kviesti pareiškėją į teismo posėdį, negali reikšti pareiškėjo į civilinę bylą pateikto atsiliepimo įvertinimo teismo eksperto profesinės etikos aspektu, kadangi fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, visų pirma, savo įgaliojimų ribose nagrinėja Taryba.

Atsakovė nurodė, kad Tarybai nėra nustatyto reikalavimo pateiktą skundą nagrinėti išimtinai tik esant byloje, kurioje atlikta teismo ekspertizė, įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Sprendimas dėl UAB „Kometa“ skundo priimtas išsamiai išnagrinėjus jame išdėstytas aplinkybes ir pridėtus dokumentus bei pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Taryba skundą išnagrinėjo laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir neperžengdama turimos kompetencijos ribų.

Atsakovė paaiškino, kad Sprendime nešališkumo principo pažeidimas konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui pateiktame atsiliepime vertino ieškovo atstovo išsakytus teiginius, t. y. pasisakė apie juos, kaip apie teismo klaidinimą, kas UAB „Kometa“ sukėlė abejonių pareiškėjo nešališkumu ir objektyvumu. Iš pareiškėjo skundo teiginių (kad UAB „Kometa“ atstovo 2019 m. sausio 30 d. paklausime VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ nuslepia, kad tirti inžineriniai statiniai pagal savo parametrus yra priskirti nesudėtingųjų statinių kategorijai, dėl ko ir gautas atsakymas į paklausimų yra klaidinantis, taip pat, kad šių aplinkybių slėpimas negali būti vertinamas kitaip, kaip klaidinantis veiksmas, atliktas akivaizdžiai sąmoningai) matyti, kad pareiškėjas išreiškia asmeninę savo poziciją, nepalankiai vertindamas vienos iš proceso šalių veiksmus. Atsakovė pažymėjo, kad teismo ekspertas viso proceso metu privalo išlikti nešališkas ir objektyvus, tiek ir atlikdamas ekspertizę, tiek ir kviečiamas duoti paaiškinimus, siekiant nesukelti abejonių jo nešališku ir objektyvumu atliekant ekspertizę. Nurodyti pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi suderinamais su teismo ekspertų profesinės etikos nešališkumo reikalavimu.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (el. b. l. 68–69). Atsakovė atsiliepime prašė bylą nagrinėti Tarybos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 49–52).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. KT-65 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. G. (el. b. l. 40–42).

Teismo ekspertas V. G. atliko ekspertizę ir surašė teismo ekspertizės aktą ir jį pateikė Šiaulių apygardos teismui į civilinę bylą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 43).

Ieškovės UAB „Kometa“ atstovas Šiaulių apygardos teismui 2019 m. vasario 13 d. pateikė raštą „Dėl Ekspertinio tyrimo“, kuriame nurodė, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centras raštu informavo, jog teismo ekspertui V. G. 2012 m. birželio 27 d. išduotas atestatas Nr. 29862 ir 2014 m. gruodžio 22 d. išduotas atestatas Nr. 33894 nesuteikia teisės eiti statinio projekto arba statinio projekto dalies ekspertizės vadovo bei statinio arba statinio dalies ekspertizės vadovo pareigų (el. b. l. 5–6). Šiame Rašte taip pat nurodyta, kad teismo ekspertas atliko inžinerinių statinių ekspertizę, neturėdamas teisės būti net statybos vadovu ar statybos techniniu prižiūrėtoju. Atlikus teismui eksperto V. G. pateikto ekspertizės akto analizę, pastebėta, kad netinkamai atliktas statinių atitikties esminiams statinio reikalavimams vertinimas bei netinkamai įvertinta situacija dėl defektų ištaisymo būdo parinkimo.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismui į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismo ekspertas, išklausęs į bylos elektroninę kortelę įkeltą teismo posėdžio, vykusio 2019 m. vasario 5 d., garso įrašą, nusprendė pateikti atsiliepimą į posėdyje išdėstytus ieškovės atstovo išdėstytus motyvus (el. b. l. 9–10). Atsiliepime paaiškino, kad teismo ekspertizę atliko savo profesinės kompetencijos ribose, neviršydamas įgaliojimų, kad UAB „Kometa“ atstovo teiginiai vertintini kaip sąmoningas teismo klaidinimas. Ieškovės UAB „Kometa“ atstovas savo prašymą skirti papildomą ekspertizę grindė tuo, kad teismo ekspertas neturėjo kompetencijos tirti inžinerinių įrenginių ir duoti dėl jų išvadų. Eksperto manymu, tokie motyvai yra ne tik žeminantys teismo ekspertą, tačiau ir klaidinantys teismą. Atsiliepime teismo ekspertas pasisakė dėl tirtų statinių klasifikacijos, dėl reikalavimų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, dėl pateikto VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ atsakymo į paklausimą, nurodydamas, kad UAB „Kometa“ paklausime nuslėpė apie inžinerinių statinių priskyrimą nesudėtingų statinių kategorijai, todėl buvo gautas klaidinantis atsakymas. Be to, inžinerinių statinių – mėšlidžių bei srutų kauptuvų ypatingųjų statinių sąraše nėra, todėl, eksperto manymu, nėra pagrindo svarstyti, ar statybos inžinierius, turintis teisę atlikti ypatingųjų statinių pagrindinės statybos srities vadovo pareigas, turi teisę atlikti teismo paskirtą nesudėtingųjų kategorijos statinių tyrimą.

Taryboje 2019 m. vasario 25 d. gautas UAB „Kometa“ skundas, kuriame prašoma įvertinti eksperto V. G. veiksmus bei jų atitikimą Teismo ekspertizės įstatymo ir Etikos kodekso nuostatoms (el. b. l. 16–18, 53–55). Skunde nurodoma, kad teismo ekspertas, pateikęs ekspertizės aktą, ir toliau liko aktyvia proceso šalimi, kadangi pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakytus prašymus, taip pat kritinį vertinimą dėl byloje esančių įrodymų, be to, atliko savo ekspertizės akto vertinimą, nurodydamas, kad ekspertizę atliko savo kompetencijos ribose, jokių įgaliojimų neviršijo, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjos atstovo teiginius vertina kaip teismo klaidinimą, daromą sąmoninga tyčia, t. y. atliko proceso dalyvių procesinių veiksmų ir išdėstytų prašymų teisinį vertinimą. UAB „Kometa“ teigimu, teismo eksperto teisės ir pareigos išimtinai sietinos su tinkamu ekspertizės atlikimu bei informacijos, reikalingos ekspertizės atlikimui, gavimu. UAB „Kometa“ manymu, teismo eksperto elgesys nėra suderinamas su Etikos kodekso nuostatomis.

Taryba 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. KT-S-27 (19) pareiškėją informavo, kad Taryboje yra priimta nagrinėti UAB „Kometa“ skundo dalis, kurioje keliamas klausimas dėl V. G. veiksmų pateikiant 2019 m. vasario 7 d. atsiliepimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktas kritinis vertinimas dėl byloje esančių įrodymų bei nurodyta, kad pareiškėjo atstovo teiginiai išsakyti teismo posėdyje yra klaidinantys teismą (el. b. l. 19). Taryba pareiškėjo paprašė iki 2019 m. kovo 22 d. pateikti paaiškinimus dėl minėtos skundo dalies.

Pareiškėjas Tarybai pateikė 2019 m. kovo 22 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jo teismui pateiktame atsiliepime yra aiškiai nurodytas faktinis pagrindas, o būtent – 2019 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas, kuriame yra užfiksuoti jo asmenines neturtines teises bei vertybes žeminantys, melagingi teiginiai (el. b. l. 20–21, 58–59). Teismo eksperto manymu, jam nėra ir negali būti apribota teisė ginti savo asmenines neturtines teises ir vertybes, jokie teisės aktai nedraudžia teismo ekspertui reikšti kritiškas pastabas bei vertinimus dėl teiginių, kuriais siekiama pažeminti teismo paskirto bei tyrimą atlikusio eksperto asmenines neturtines teises bei vertybes. Teismo ekspertas visais klausimais teismo ekspertas pasisakė 2019 m. kovo 19 d. vykusiame teismo posėdyje.

Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2019 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo teismo ekspertui V. G. paskyrė įspėjimą (el. b. l. 26–28). Sprendime nustatė, kad teismo eksperto veiksmai vertintini, kaip sudarantys pagrindą konstatuoti profesionalumo principo, įpareigojančio pareigas atlikti kokybiškai, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų (Etikos kodekso 5.4. papunktis), bei nešališkumo principo, įpareigojančio būti objektyviu, vengti asmeniškumų atliekant ekspertinį tyrimą ir pateikiant ekspertinio tyrimo išvadas (Etikos kodekso 8.1. papunktis), pažeidimus, kadangi, pirma, teismo ekspertas teikė rašytinius atsikirtimus į teismo procesą savo iniciatyva, neturėdamas nei procesinės teisės, nei pareigos; antra, vertino ieškovo atstovo išsakytus teiginius kaip klaidinančius teismą, tuo sukeldamas abejones savo nešališkumu ir objektyvumu; trečia, teismo ekspertas savo atliktą ekspertizę ir pateiktą išvadą turi teisę bei pareigą paaiškinti ir pagrįsti tik teismo nurodymu.

Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas, Etikos kodeksas bei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtintas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas).

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalį, teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Konkrečių teismo ekspertų veiklos principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse.

Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu Reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Minėta nuostata detalizuojama Reglamento 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalį, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.

Etikos kodekso 5 punkte nustatytas profesionalumo principas, kuriuo privalo vadovautis teismo ekspertai atlikdami ekspertinius tyrimus. Šis principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo: 5.4. savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų (5.4 papunktis). Etikos kodekso 8 punkte nustatytas nešališkumo principas, kuriuo taip pat privalo vadovautis teismo ekspertai atlikdami ekspertinius tyrimus. Šis principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo: būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas (8.1 papunktis).

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas civilinėje byloje savo iniciatyva pateikė atsiliepimą, kuriame pateikė atsikirtimus į ieškovo UAB „Kometa“ atstovo teismui išsakytas abejones dėl pareiškėjo turimos kompetencijos ir atliktos ekspertizės. Pareiškėjo teigimu, minėto atsiliepimo teikimas civilinėje byloje buvo būtinas, priešingu atveju – neteikiant atsiliepimo – pareiškėjas būtų pažeidęs eksperto veiklos sąžiningumo bei teisingumo principus.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Teismo ekspertų teisės ir pareigos yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 214 straipsnyje: paskirtas ekspertu asmuo teismo šaukiamas privalo atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais (1 dalis); ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti (2 dalis); ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (3 dalis). Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas turi teisę: savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (1 dalis); šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją (2 dalis); prašyti tyrimui reikalingos papildomos medžiagos (3 dalis); dalyvauti proceso veiksmuose, jei tokiu būdu gaunama ekspertizei reikalinga medžiaga (4 dalis). Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 219 straipsnio 1 dalį, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Pagal to pateis CPK straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismo ekspertas procese gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos ekspertizės atlikimu ir, esant teismo šaukimui, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės. Teisės aktuose nėra nustatyta teisė ar pareiga teisminiame procese teismo ekspertui teikti rašytinius atsiliepimus (atsikirtimus) savo iniciatyva. Teismo ekspertas pagrįsti savo atliktą ekspertizę gali dalyvaudamas apklausoje ir atsakydamas į jam pateikiamus klausimus. Teismo ekspertas savo atliktą ekspertizę ir pateiktą išvadą turi teisę bei pareigą paaiškinti ir pagrįsti tik teismo nurodymu.

Teismas pažymi, kad teismo ekspertui taikomi aukštesni profesionalumo ir atsakomybės standartai. Asmuo, būdamas teismo ekspertu, be kita ko, privalo laikytis įstatymų, būti taktiškas ir nekelti abejonių dėl nešališkumo bei objektyvumo t. y. elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsiliepimo, kuriame ieškovo atstovo išsakytus teiginius pareiškėjas vertino kaip klaidinančius teismą, kuriame vertino vienos iš proceso šalių veiksmus bei išreiškė asmeninę poziciją, teikimas teismui į civilinę bylą yra nesuderinamas su teismo eksperto statusu ir vertintinas kaip prasilenkiantis su profesine etika. Teismas pažymi, kad teismo ekspertas viso proceso metu privalo išlikti nešališkas ir objektyvus, tiek atlikdamas ekspertizę, tiek kviečiamas duoti paaiškinimus, siekiant nesukelti abejonių jo nešališkumu ir objektyvumu atliekant ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti profesionalumo principo, įpareigojančio pareigas atlikti kokybiškai, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų (Etikos kodekso 5.4. papunktis), bei nešališkumo principo, įpareigojančio būti objektyviu, vengti asmeniškumų atliekant ekspertinį tyrimą ir pateikiant ekspertinio tyrimo išvadas (Etikos kodekso 8.1. papunktis), pažeidimus.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigia, kad Tarnyba, nagrinėdama skundą dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjo atliktų veiksmų, peržengė turimos kompetencijos ribas ir kad teisės aktai Tarybai nesuteikė įgaliojimų nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų atliekamų procesinių veiksmų, dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, iš jų, ir dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos bei kompetencijos. Dėl šių pareiškėjo teiginių teismas pažymi, kad Tarnyba Sprendime nesprendė UAB „Kometa“ skunde iškelto klausimo dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir kompetencijos, kaip antai, Tarnyba Sprendime aiškiai nurodė, kad skundo dalis, kurioje yra keliami klausimai dėl teismo ekspertizės trukmės, teismo eksperto turimos kompetencijos bei su ekspertizės atlikimu susijusių procesinių klausimų, yra pateikta praleidus 6 mėnesių terminą, todėl šią skundo dalį buvo atsisakyta nagrinėti (el. b. l. 26–28). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba viršijo kompetencijos laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas teigia, kad Taryba sprendimą gali priimti tik sulaukus įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje, kurioje pareiškėjui buvo paskirta atlikti teismo ekspertizę. Su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiktina, kadangi nei Reglamente, nei kituose teisės aktuose nustatyto reikalavimo Tarybai pateiktą skundą dėl eksperto nagrinėti išimtinai tik esant byloje, kurioje atlikta teismo ekspertizė, įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Be to, tai, jog teismas civilinėje byloje rėmėsi pareiškėjo atliktos ekspertizės aktu, niekaip nepakeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas į civilinę bylą teikdamas atsiliepimą, pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus profesionalumo ir nešališkumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Taryba savo kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, o nustačiusi, kad atsiliepimo, kuriame, be kita ko, ieškovo atstovo išsakyti teiginiai įvertinti kaip klaidinantys teismą, teikimas yra neetiškas ir neatitinkantis teismo ekspertui keliamų profesinio elgesio standartų, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui pareiškė įspėjimą. Tarnybos Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis) Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJolanta VėgelienėFausta Vitkienė