Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1685-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
1-1685-990/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11850-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
J. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1685-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11850-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant kaltinamajam M. L.,nukentėjusiajai J. L.,prokurorui Tomui Januškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei- motinai: jis 2017 m. kovo 11 d. apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė konfliktą, kurio metu savo motiną J. L. keikė necenzūriniais žodžiais, kad ši jam duotų cigarečių, tada kambaryje pastūmė J. L., kuri nukrito ant grindų ir dėl to patyrė fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. L. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai. Jis kartu su mama ir tėvu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 11 d. dienos metu jis būdamas neblaivus nuėjo pas mamą į kambarį, paprašė cigarečių, bet mama jam cigarečių nedavė. Tada jie pradėjo pyktis, kad jis yra neblaivus. Jis mamą pastūmė ir paėmė cigaretes nuo stalo. Jis nepamena, kad mama būtų nukritusi, kai jis ją pastūmė. Jis nepastebėjo, ar mamai skauda, nes jis norėjo išeiti, bet mama išėjo į koridorių ir jo neišleido. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Jis nuėjo į savo kambarį ir laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Jis alkoholį vartoja du tris kartus per savaitę. Jis nemano turintis problemų dėl alkoholio, kad jam reikėtų kreiptis pas medikus. Jis nesutinka gydytis nuo alkoholizmo. Su tėvais žodinių konfliktų būna, bet nelabai dažnai. Su tėvu blogi santykiai, o su motina kaip kada. Jeigu tą dieną jis būtų buvęs blaivus, taip nebūtų atsitikę. Jis žino, kad mama neįgali.

Teisiamojo posėdžio metu J. L. parodė, kad sūnus ją pastūmė ne pirmą kartą, jis ją pastoviai įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Jis gauna pašalpą ir ją prageria. Jis duoda jai dalį pinigų ir pasako, kad čia cigaretėms. Kiekvieną kartą būdamas išgėręs sūnus darosi vis agresyvesnis. Su vyru jie gyvena kaip kalėjime. Sūnus ateina, įžeidinėja. Kai būna blaivus, sūnus padeda, valgyti jai padeda daryti. Tą dieną sūnus prašė rūkyti, o ji nedavė, pasakė, kad neduos ir užsidarė kambario duris. Tada sūnus viena ranka pastūmė duris, o kita ranka- ją, po ko ji nukrito ant grindų. Nukritus jai skaudėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pagrindo netikėti M. L. ir J. L. parodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei- motinai: jis 2017 m. kovo 11 d. apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė konfliktą, kurio metu savo motiną J. L. keikė necenzūriniais žodžiais, kad ši jam duotų cigarečių, tada kambaryje pastūmė J. L., kuri nukrito ant grindų ir dėl to patyrė fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

M. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą J. L., kuri yra jo mama, taigi M. L. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl M. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. L. fizinį skausmą savo šeimos narei sukėlė tyčia. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad M. L. yra teistas už nusikaltimo, padaryto prieš savo šeimos narį- tėvą, padarymą. M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia į tai, kad M. L. tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, M. L. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimą M. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, konfliktai tarp M. L. ir jo šeimos narių dažniausiai kyla tada, kai M. L. būna apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertinęs tai, kad M. L. problemos su teisėsauga kyla jam būnant apsvaigus nuo alkoholio [2010 m. liepos 2 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilės girtumas), 2011 m. balandžio 3 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilės girtumas), 2013 m. gegužės 24 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,28 promilės girtumas), 2013 m. lapkričio 25 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilės girtumas), 2014 m. lapkričio 12 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilės girtumas) viešoje vietoje šlapinosi ant sienos, 2015 m. sausio 19 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilės girtumas) pasirodė viešoje vietoje bei keikėsi, 2015 m. lapkričio 13 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilės girtumas), 2017 m. sausio 6 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilės girtumas) grasino nužudyti tėvą, 2017 m. kovo 11 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,91 promilės girtumas)], teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus M. L. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- uždrausti M. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigoti M. L. visą bausmės laikotarpį nuo 20 val. iki 06 val. būti namuose. Atsižvelgiant į tai, kad socialiai nepriimtinas M. L. elgesys tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, nustatytinas dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. L. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu- aštuoniais mėnesiais.

M. L. nuo 2017 m. kovo 11 d. 14.06 val. iki 2017 m. kovo 12 d. 17.42 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 20, 21, 25), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir M. L. skirtina galutinė bausmė- vienerių metų trijų mėnesių ir dvidešimt šešių dienų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant M. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant M. L. visą bausmės laikotarpį nuo 20 val. iki 06 val. būti namuose.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

M. L. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę. Pažymėtina, kad smurtinio (tiek psichinio, tiek fizinio) pobūdžio veiksmai prieš šeimos narius kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji J. L.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. grasinęs nužudyti savo tėvą, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. L. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonė

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 26), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66, 67, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant M. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant M. L. visą bausmės laikotarpį nuo 20 val. iki 06 val. būti namuose.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- aštuoniais mėnesiais.

Į M. L. skirtą bausmę įskaityti M. L. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas, ir M. L. skirti galutinę bausmę- vienerių metų trijų mėnesių ir dvidešimt šešių dienų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant M. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant M. L. visą bausmės laikotarpį nuo 20 val. iki 06 val. būti namuose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. L. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje- iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas