Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-213-719/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
1S-213-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1S-213-719/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. balandžio 28 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Janinai Ražanskienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo D. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 str., 243 str. 1 d. 3 p. įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini), naudodamas jėgą ir prieidamas prie krovininiame traukinyje esančių automobilių, išėmė iš jų įmontuotus navigacijos prietaisus, turėdamas tikslą vėliau juos parduoti ir susikurti ilgalaikį pajamų šaltinį, tokiu būdu įgijo bendros 73200 eurų vertės daiktų ir padarė kitą 30173,60 euro dydžio turtinę žalą. Už tokią veiką Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamasis kodeksas numato 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Minėta D. G. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., už kurią numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2015 m. balandžio 14 d. D. G. buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

Skundu suimtojo gynėjas iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir D. G. iš suėmimo paleisti. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir mano, kad ji neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus. Nurodo, kad D. G. jam inkriminuojamoje veikoje nedalyvavo, nes laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. liepos 24 d. buvo Lietuvoje, kur sodų bendrijoje šventė savo gimtadienį. Be to, medžiagoje nėra duomenų apie kitas Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų išnaudotas galimybes susisiekti su D. G., pavyzdžiui, šaukimą atvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir suimtojo slapstymąsi nuo tyrimo. Taip pat D. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalias pajamas, faktinę šeimą, augina nepilnametį vaiką, jo sugyventinė laukiasi, D. G. ir jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, kur jis visą laiką gyveno, todėl nėra pagrindo manyti, jog D. G. slėpsis. Atsižvelgdamas į tai gynėjas mano, kad taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones galima pasiekti, jog D. G. nepabėgtų (nepasislėptų) ir kviečiamas atvyktų į nurodytą Vokietijos Federacinės Respublikos įstaigą.

Skundas atmetamas.

BPK 72 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kuriuos prašoma <...> perduoti <...> pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir BPK numatytais pagrindais. BPK 122 str. 5 d. numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas ir jo terminas gali būti pratęstas, jeigu yra gautas prašymas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie asmens šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas svarbias aplinkybes.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. G. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina vaiką ir laukia kito vaiko gimimo, yra pakankamai svarbios sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, D. G. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį tiek Lietuvos, tiek užsienio šalies, kurioje jis įtariamas padaręs šią veiką, įstatymai numato žymiai griežtesnę, negu 1 metų laisvės atėmimo bausmę. D. G. Lietuvoje teistas 4 kartus, iš jų 2 kartus už savanaudiškus nusikaltimus, susijusius su lėšų gavimu nusikalstamu būdu. Šiuo metu jis vėl įtariamas padaręs tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką – nusikaltimą nuosavybei. Taip pat jis buvo 2 kartus nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Čia būtina pažymėti, kad D. G. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo teisiamas dviejuose skirtinguose teismuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiuo metu D. G. įtariamas nusikalstamą veiką padaręs (duomenys neskelbtini), taip pat esančiame (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog D. G. turi pakankamai tvirtus ryšius Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini). To, kad turi tvirtus ryšius užsienyje – giminaitę, gyvenančią Vokietijos Federacinėje Respublikoje, neneigia ir pats D. G., o taip pat ir gynėjas, savo skunde teigdamas, kad D. G. motina gyvena užsienyje. Be to, suimtasis nevedęs, todėl stiprūs šeiminiai ryšiai jo nesaisto. Šios aplinkybės, kartu su D. G. gręsiančios bausmės griežtumu, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Be to, medžiagoje yra išduotas D. G. arešto orderis, kuriuo Vokietijos Federacinė Respublika prašo perduoti D. G. baudžiamajam persekiojimui, kas sudaro savarankišką, BPK 122 str. 5 d. numatytą pagrindą taikyti suėmimą.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, ypatingai apylinkės teismo posėdyje D. G. išsakytas ketinimas vykti į Vokietiją pas ten gyvenančią giminaitę, rodo, kad šiuo metu kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog D. G. dalyvautų procese, negalima. Atsižvelgęs į šias bei kitas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė D. G. pačią griežčiausią kardomąją priemonę BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 5 d. numatytais pagrindais.

Kitos gynėjo skunde dėstomos prielaidos ir pasvarstymai (apie D. G. buvimo vietą jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu, apie Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų neišnaudotų kitų galimybių susisiekti su D. G. ir pan.) yra niekuo nepagrįsti ir jie sprendimui dėl kardomosios priemonės taikymo įtakos neturi.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog apylinkės teismas įvertino visus duomenis, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant D. G. suėmimą nei BPK 122 str. reikalavimai, nei kitos suimtojo teisės nebuvo pažeistos, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

Suimto įtariamojo D. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas