Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-261-914/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
1-261-914/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00155-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-261-914/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00155-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.2.20.13.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Ingai Šimaitienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,kaltinamajam D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, būdamas atleistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, nuo 2011-03-26 per teismo nustatytą 5 mėnesių laikotarpį vengė sumokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis D. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo gavęs 2011-03-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį ir apie skirtą 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei nustatytą jos sumokėjimo terminą žinojo, nutarties neskundė. Dar turėjo gauti pranešimą su informacija, į kokią sąskaitą turi sumokėti įmoką, bet jo negavo, policijoje jam paaiškino, kad šią informaciją jam siuntė, bet ne tuo adresu. Pats tuo, kaip turi sumokėti skirtą įmoką nesidomėjo. Įmokos nesumokėjo, nes tuo metu mažai uždirbo. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) gaudavo 1200 Lt, neatskaičius mokesčių, iš jų turėjo mokėti anksčiau gautą paskolą. Vėliau dar dirbo užsienyje, dabar dirba oficialiai mokinio teisėmis, per mėnesį gauna 400 eurų atlyginimą. Prašo skirti arešto bausmę, nes įmokos ir dar baudos sumokėti negalėtų. Gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutarties nėra gavęs, todėl nežinojo, kad jis turi sumokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paties teismo posėdžio, kada buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. P., nebeprisimena. Pats pajamų visada turėjo ir turi, sumokėti jam paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali. Kuo greičiau ir susimokės (26 b. l.).

Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-07-04 pranešimo matyti, kad D. J. nėra sumokėjęs į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą nei vienos įmokos dalies (3 b. l.).

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-18 posėdžio protokolo matyti, kad D. J. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo, bei prašė teismo nustatyti ilgesnį laikotarpį - 5 mėnesių, per kurį galėtų sumokėti prokuroro prašomą jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (12 b. l.).

Iš 2011-03-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi D. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio pagrindais, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei skirta jam baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos sumokėjimo terminą – 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos; nutartis įsiteisėjo 2011-03-26 (13-16 b. l.).

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo procesinio dokumento gavimo pažymos matyti, kad D. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį gavo pasirašytinai 2011-03-18 (17 b. l.).

Iš 2011-03-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pranešimo Nr. IK2-781 matyti, kad D. J. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta sąskaita, į kurią privaloma sumokėti paskirtą įmoką per teismo nustatytą terminą (18 b. l.).

Iš informacijos apie asmenį iš SODROS duomenų bazės matyti, kad D. J. laikotarpiu nuo 2011-03-26 iki 2012-03-01 dirbo (duomenys neskelbtini) bei gavo darbo užmokestį (41-43 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. J. padarė jam inkriminuojamą veiką. Jis, būdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir suprasdamas, jog turi pareigą įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, per teismo nustatytą 5 mėnesių terminą įmokos nesumokėjo, nors turėjo realią galimybę tai padaryti, kadangi nuo 2011-03-26 iki 2012-03-01 dirbo ir gavo darbo užmokestį. Objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan.), byloje nėra. Pats kaltinamasis pripažino, jog žinojo ir suprato savo pareigą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, patvirtino, jog teismo nutartimi nustatytu terminu įmokai sumokėti dirbo bei gavo pajamų, ir nors teigė, jog jos buvo nepakankamos anksčiau prisiimtiems jo kreditiniams įsipareigojimams vykdyti ir įmokai sumokėti, teismas, įvertinęs tai, kad D. J. teismui jokių jo kreditinius įsipareigojimus galinčių patvirtinti duomenų nepateikė, įvertinęs kaltinamojo kas mėnesį gautas pajamas – apie 1000 Lt atskaičius mokesčius, sprendžia, jog šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis D. J. be pateisinamų priežasčių, sąmoningai, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokia jo padaryta veika atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų duomenų bei įrodymų. Be to, siekiant konstatuoti šią lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), būtina nustatyti ne tik prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet ir asmens nuoširdų gailėjimąsi. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar neapsimestinis. Nors D. J. teisme pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų jo parodymų matyti siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, pirmiausia nurodant, jog 2011-03-18 nutarties jis negavo, o tai paneigus bylos duomenimis – nurodant, jog negavo pranešimo su sąskaitos duomenimis, vėliau – kad nedirbo, galiausiai – kad neturėjo pakankamai pajamų. Tai rodo, jog kaltinamasis savo elgesio nevertina kritiškai. Įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažįsta tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Daugiau kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas (33 b. l.), tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, BK 38 straipsnio pagrindu (34-37 b. l.), baustas administracine tvarka (56-60 b. l.). Kaltinamasis D. J. teisme nurodė, jog supranta, jog turi sumokėti skirtą įmoką, tačiau dar ir baudos dėl gaunamų nedidelių pajamų sumokėti negalėtų, prašo skirti arešto bausmę. Įvertinęs tai, teismas laiko, kad alternatyvi sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda nepadės pasiekti bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.), todėl tinkamiausia parinktina bausmė kaltinamajam laikytina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir nuteisti 15 parų arešto bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo patalpinimo į areštinę dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis