Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-1737-225/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
2-1737-225/2012
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01545-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Atsakovas
G. N.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1737-225/2012Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01545-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos(S)44.5.2.17.; 116.1.;
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 12 d. Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui E. S.,atsakovui G. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. N. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo G. N. 15130 Lt žalos gamtai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog 2012-07-02 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo išpjauta daugiau medžių, negu buvo leista, medžiai buvo išpjauti (duomenys neskelbtini) G. N. nurodymu. Už savavališką medžių kirtimą kultūros paveldo objekto teritorijoje atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda ir paskaičiuota 15130 Lt žala už nupjautus 9 klevus, 3 ąžuolus ir 1 drebulę. Žala paskaičiuota remiantis LR Aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 patvirtintos Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 p., ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Ieškovo atstovas palaiko ieškinį.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodo, jog neginčija žalos atsiradimo aplinkybių, tačiau medžiai buvo kertami ne dėl savanaudiškų tikslų, o siekiant sutvarkyti aplinką apie (duomenys neskelbtini), išryškinti koplyčios matomumą. Pjaunant leistinus medžius, jie pakibdavo ant šalia buvusių medžių vainikų, todėl buvo priverstas išpjauti ir šiuos medžius. Prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir atlygintinos žalos dydį sumažinti.

Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme numatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str.2 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numato pareigą saugoti gamtą ir gamtos išteklius, asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai (šio įstatymo 32 str.).

Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad 2011-11-03 Plungės rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, įvertinusi (duomenys neskelbtini) koplyčios, esančios (duomenys neskelbtini), želdinių būklę, nutarė leisti nupjauti pažymėtus menkaverčius krūmus ir I grupės medžius, siekiant suformuoti patrauklesnį kraštovaizdį. 2012 m. liepos 2 d. ši komisija apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) koplyčios želdinių teritoriją ir nustatė, kad medžių yra išpjauta daugiau, negu leista. Komisija konstatavo, kad be leidimo nupjauta: drebulė-kelmo skersmuo 41 cm, 3 vnt. ąžuolų-kelmo skersmuo 19 cm, 26 cm, 27 cm; 9 vnt. klevų- kelmų skersmuo 27 cm, 31 cm, 33 cm, 39 cm, 40 cm, 45 cm, 49 cm, 52 cm, 72 cm. Medžiai buvo nupjauti G. N. nurodymu, kuris pažeidė „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimus. Už savavališką medžių kirtimą, pagal ATPK 78 str. 1 d. atsakovui paskirta administracinė nuobauda.

Nupjauti medžiai augo kultūros paveldui priskirtos (duomenys neskelbtini) koplyčios teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų 3.2 punktu, medžiai, augantys kultūros objektų paveldo teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, priskiriami saugotiniems.

Žalos gamtai apskaičiuota LR Aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 patvirtintos Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 p., pagrindu bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Drebulė priskiriama I medžių grupei, jos atkuriamosios vertės įkainis yra 10 Lt/cm, paprastasis klevas ir paprastasis ąžuolas priskiriami III medžių grupei, jų atkuriamosios vertės įkainis - 32 Lt/cm. Už 9 vnt. nupjautų klevų žala sudaro 12416 Lt, už 3 vnt. ąžuolų žala sudaro 2304 Lt, ir už vieną nupjautą drebulę - 410 Lt, todėl ieškovo reikalavimas dėl 15130 Lt žalos gamtai atlyginimo iš atsakovo yra pagrįstas ir įrodytas.

Byloje nesurinkta įrodymų, kad iškirsti medžiai gamtos apsaugos požiūriu buvo tiek vertingi, kad jų iškirtimas išvis nebuvo galimas – atsakovas nebūtų gavęs leidimo juos iškirsti, nes toks iškirtimas darytų žalą gamtai Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. ar Želdynų įstatymo 29 str. prasme. Taigi šiuo atveju žalos atlyginimo ieškinio pagrindas yra ne žala dėl to, kad buvo iškirsti medžiai, kurių iškirsti nebuvo galima dėl jų vertės gamtai, tačiau dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo. Žala nesusijusi su aplinkos teršimu, pavojaus žmonių sveikatai sukėlimu, nėra kilusi iš atsakovo savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat atsakovo turtinę padėtį - atsakovas yra (duomenys neskelbtini), pajamas sudaro tik gaunamos aukos (600-900 Lt per mėnesį), nekilnojamojo turto neturi, žalos atlyginimo dydis mažintinas (CK 6.251 str.2 d.).

Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą metinių palūkanų dydį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui iš atsakovo G. N. 5000 (penkis tūkstančius) Lt žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. N. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt ) Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Burbienė