- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-83-350/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00334-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- G. T.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Loreta Šiškienė Administracinė byla Nr. ATP-83-350/2015
2015 m. sausio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimu G. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutine 3700 litų (1071 EUR) bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 7 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į prie namo stovėjusį avilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. G. T. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių 5, 133, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. T. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantas su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka ir tvirtina, kad jis yra nubaustas nepagrįstai, nes teisės pažeidimų jis nepadarė.
Apeliantas nurodo, jog 2014-09-08 jam telefonu buvo pranešta, kad policijos pareigūnai jo automobilį „(duomenys neskelbtini) “ (v.n. (duomenys neskelbtini) išgabeno iš jo buvimo vietos Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini), sodybos savininkui A. J. nepranešę apie automobilio apgadinimus ir jų neparodę. Nurodo, kad tą pačią dieną jis iš Vilniaus atvyko į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) D. B. ir S. J. nurodė, kad 2014-09-07 su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (v.n. (duomenys neskelbtini) jis važinėjo iki vakaro ir įvykio vietoje nebuvo, jokių KET pažeidimų nepadarė, tai nurodė rašytiniame paaiškinime. Apeliantas pažymi, kad šis byloje esantis paaiškinimas yra vienintelis jo ranka rašytas, trijų paaiškinimų, teigia, jis nerašė, jų byloje nėra, tačiau teismo posėdyje policijos pareigūnai melagingai nurodė, kad jis rašė netgi tris paaiškinimus.
Apeliantas tvirtina, kad policijos pareigūnai nesiekė nustatyti pažeidėjo, t. y. asmenų, kurie ne tik žinojo jam priklausančio automobilio laikymo vietą ir jo būdą automobilyje palikti raktelius, bet ir turėjo galimybę važinėti jo automobiliu. Teigia, kad policijos pareigūnai turėjo duomenų, kad jam išvykus į Vilnių, 2014-09-07 naktį jo automobiliu buvo važinėjama po (duomenys neskelbtini) apylinkes, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.
Teigia, kad policijos pareigūnai nesiekė išsiaiškinti, ar avilio apgadinimas traktuotinas kaip administracinio teisės pažeidimo įvykis, turintis visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.
Nurodo, kad jam 2014-09-08 įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, nenurodyti išoriniai transporto priemonės apgadinimai bei automobilyje palikti daiktai. Teigia, kad vėliau į bylą buvo pateiktos fotografijos su automobilio variklio dangčio ir kairės pusės žibinto apgadinimais. Tokie policijos pareigūnų veiksmai yra neteisėti. Apeliantas tvirtina, kad buvo pažeisti ATPK 272 straipsnio l dalies reikalavimai, kadangi policijos pareigūnai išgabento automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) jam neparodė, jam dalyvaujant automobilio neapžiūrėjo ir apie automobilio išorinius apgadinimus nepranešė, susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei daiktiniais įrodymais (automobilio žibinto šukėmis) neleido. Tuo, teigia, buvo apribota jo teisė rinkti ir teikti įrodymus, pareikšti prašymus, apskųsti priverstinį transporto priemonės nuvežimą ATPK 271 straipsnio tvarka. Su bylos medžiaga ir pažeidimo esme, teigia, susipažinti galėjo tik teisme. Be to, nurodo, kad kartu su byla teismui nebuvo pateikti daiktiniai įrodymai, jų fotografijų byloje taip pat nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo galimybę jo paminėtas aplinkybes ištirti siekdamas nustatyta objektyvią tiesą, tačiau to nepadarė. Pažeisdamas ATPK 280 straipsnio 4 punkto reikalavimus, teismas daiktinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu neišreikalavo, dėl ko jie liko neapžiūrėti ir neįvertinti. Tvirtina, kad nėra įrodyta, jog surinktos šukės yra jo automobilio žibinto dalys.
Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjant administracinę bylą teisme nebuvo laikomasi ir ATPK 284 straipsnio l dalies reikalavimų. Tvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeidimo aplinkybes ištyrė nepilnai. Teismas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindė nukentėjusiųjų G. P. M. ir J. M. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu bei liudytojų (duomenys neskelbtini) D. B. ir S. J. parodymais, kurie taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi ir faktus teismui pateikė šališkai.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad byloje jokių objektyvių įrodymų, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus KET pažeidimus padarė jis, nesurinkta. Byloje nenustatytas nei vienas įvykio liudytojas. Policija nepateikė jokių oficialių duomenų, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėse 2014 m. rugsėjo 7-8 dienomis, jis, G. T. važinėjo automobiliu neblaivus, dideliu greičiu, chuliganiškai ar pan.
Tvirtina, kad teisme neištirta aplinkybė, jog būtent G. T. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ v.n. ((duomenys neskelbtini) apgadino avilį, nes išgabento automobilio apžiūra pilnai neatlikta, neužfiksuota ratų būklė, teisme neištirti automobilio apgadinimai, esantys ant variklio dangčio ir kairės pusės žibinto, šių apgadinimų atsiradimo laikas, mechanizmas.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiųjų nurodytas pažeidimo padarymo laikas -2014-09- 07, 21.00 val., nėra patvirtintas jokiais kitais įrodymais. Nukentėjusieji nurodo, kad įtaria, jog šį įvykį padarė juos terorizuojantis kaimynas G. T., ne kartą išvažinėjęs jų pievą, tačiau policijai jie apie 2014-09-07 įvykį nepranešė, automobilio ir jo vairuotojo nematė, į policiją kreipėsi tik sekančią dieną ryte, radę apgadintą bičių avilį ir automobilio žibinto šukes. Aplinkybė, jog ne pareigūnai, o G. P. M. surinko šukes, teismui abejonių nesukėlė. Teismas patikėjo nukentėjusiųjų paaiškinimais, nors dėl tarp 2014-09-05 kaimynų M. ir jo, G. T., kilusio incidento ikiteisminis tyrimas ką tik pradėtas, o 2014-09-09 G. T. ginklo laikymo tvarkos taisyklių pažeidimas neturi nieko bendra su 2014-09-07 įvykiu.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo ir liudytojo F. B. parodymus, kuriuose nėra prieštaravimų. Liudytojas F. B. davė teisingus parodymus, nes nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pagal nukentėjusiųjų parodymus ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą įvykio laiką, jis, apeliantas, buvo visai kitoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kaime svečiuose pas B., pro M. sodybą nevažiavo. Grįžęs iš K. kaimo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), savo uošvio A. J. sodyboje už tvarto, automobilio raktelius, kaip visuomet, paliko automobilio viduje - daiktų dėtuvėje ir kitu automobiliu išvyko link Vilniaus.
Apeliantas nurodo, kad po teismo prisiminė, kaip Molėtuose šnekėjo su tą naktį budėjusiu (duomenys neskelbtini) E. K., kuris galėtų patvirtinti, jog jis, apeliantas, buvo blaivus. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus KET pažeidimus galėjo padaryti tik neblaivus vairuotojas arba žmogus, nežinantis tos vietovės kelių.
Apeliantas nurodo, kad liudytojo A. J. klausa yra labai bloga, jis teisme nesusigaudė, klausimų negirdėjo, kalbėjo bet ką, tačiau teismas jo parodymais vadovavosi.
Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad į šias jo nurodytas aplinkybes bei jo paaiškinimus teismas nekreipė dėmesio, jų nesiaiškino, objektyvios tiesos nenustatė. Esant prieštaringiems bylos duomenims, teismas bylos nagrinėjimo prieštaravimų nepašalino, remdamasis prielaidomis padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nepagrįstai jį nubaudė. Tvirtina, kad nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į G. T. apeliacinį skundą nukentėjusieji G. P. M. ir J. M. prašo G. T. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikini nėra pagrindo. Nukentėjusieji atsiliepime išdėsto aplinkybės, kurios, jų teigimu, patvirtina, kad tarp jų, nukentėjusiųjų ir G. T. yra nesantaika. Teigia, kad G. T. elgesys yra nemotyvuotas ir keliantis grėsmę, nukentėjusieji su G. T. visiškai nebendrauja nuo 2010 metų. 2014-09-08 rytą radę sudaužytą bičių avilį ir pamatę automobilio vėžes, iš karto įtarė, kad tai padarė būtent G. T.. Avilį buvo galima sudaužyti tik tyčia važinėjantis po jų pievą, ką iki šiol darė G. T.. Nukentėjusieji nurodo, kad su jokiais kitais asmenimis jie nekonfliktuoja. Sudaužytas G. T. geltonos spalvos automobilio žibintas, žibinto šukės prie sudužusio avilio automobilio kairėje vėžėje - akivaizdūs įrodymai apie avilio kontaktą su G. T. automobiliu. G. T. aplinkybės, jog policijos pareigūnai neva gerai žino asmenis, kurie važinėjo G. T. priklausančiu automobiliu, iš karto nenurodė, apie tai davė parodymus tik vėliau, nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusieji nurodo, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. G. T. teiginys, kad jam neva kerštauja kiti asmenys, D. K., sudaužydamas M. avilį, neįrodytas.
Nukentėjusieji nurodo, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeisti, G. T. nebuvo trukdoma pasinaudoti ATPK 271 straipsnyje nurodyta tvarka skųsti pareigūnų veiksmus. G. T. buvo apklaustas policijos pareigūnų sekančią dieną po įvykio, rašė pasiaiškinimą, tačiau, jokių pretenzijų policijos pareigūnams neturėjo. Nukentėjusieji pažymi, kad G. T. teiginys, kad apie automobilio išorinius sužalojimus jam nepranešta, susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei daiktiniais įrodymais nebuvo leista, prieštarauja bylos medžiagai. Nukentėjusieji nurodo, kad G. T. argumentai apie teismo šališkumą yra išgalvoti. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas liudytojo F. B. parodymus analizavo ir aptarė, o liudytojo A. J. parodymai yra nuoseklūs, nebuvo keisti bylos eigoje ir tiek policijos pareigūnams, tiek teismui A. J. nurodė tas pačias aplinkybes – tai, kad G. T. automobilis vakare po įvykio buvo užrakintas ir ryte kartu su policijos pareigūnais A. J. jį rado užrakintą. Nukentėjusieji pažymi, kad J. M. šukes rinko stebint policijos pareigūnams. G. T. motyvas apie apklaustiną policijos pareigūną K., kuris, neva galėtų patvirtinti, kad įvykio vakarą G. T. buvęs blaivus, reikšmės neturi, nes G. T. nebuvo baudžiamas už tai, kad vairavo neblaivus. Nukentėjusieji nurodo, kad byloje nėra prieštaringų duomenų, o liudytojas F. B. jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė. Apibendrindami nukentėjusieji nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. T. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus.
Byloje taip pat yra gautas Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko atsiliepimas į G. T. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma G. T. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimą, kuris yra pagrįstas ir motyvuotas, palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
G. T. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, tvirtindamas, kad jis teisės pažeidimų nepadarė, įvykio vietoje nebuvo, o teismas neištyręs visų aplinkybių ir neteisingai įvertinęs bylos įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutarimą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad iš esmės dėl visų G. T. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime. G. T. kaltė padarius teisės pažeidimus byloje yra įrodyta apylinkės teismo nutarime išdėstytais įrodymais ir pateikta detalia jų analize. Apygardos teismas patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, skundžiamą teismo nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Apelianto skundo teiginiai paneigti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Tai, kad G. T. padarė teisės pažeidimus, už kuriuos jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu, byloje yra įrodyta bylos įrodymų visuma - 2014-09-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2014-09-08 eismo įvykio vietos schema, 2014-09-08 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, (duomenys neskelbtini) D. B. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiųjų J. M. ir G. P. M. paaiškinimais, liudytojų (duomenys neskelbtini) D. B. ir Š. J. parodymais, liudytojo A. J. parodymais, kita bylos medžiaga.
Byloje surinkti ir iširti įrodymai akivaizdžiai patvirtina G. T. automobilio kontaktą su aviliu, ir priešingai, nei teigia apeliantas, byloje yra įrodyta, jog įvykio vietoje rastos ir surinktos automobilio žibinto šukės yra G. T. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (v.n. (duomenys neskelbtini) žibinto dalys. Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, liudytojų policijos pareigūnų parodymų, tarnybiniame pranešime išdėstytų duomenų matyti, kad nukentėjusieji radę įvykio vietoje sudaužytą bičių avilį iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje buvo rastos automobilio žibinto šukės, kurias nukentėjusieji surinko policijos pareigūnų akivaizdoje ir jiems atidavė. Nukentėjusiesiems paaiškinus, kad sudaužyti bičių avilį galėjo G. T., atvykstantis į šalia jų esančią sodybą, buvo nustatytas G. T. automobilis, kuris rastas A. J. sodybos kieme su apgadintais priekiniais kairės pusės žibintais. Policijos pareigūnai nustatė, jog rastos žibinto šukės pagal savo formą, gamybos būdą atitiko apžiūrėto automobilio išdaužtų žibintų fragmentus (b.l.18). Nukentėjusiųjų J. M. ir G. P. M. paaiškinimai bei liudytojų D. B. ir Š. J. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo juos vertinti kaip neobjektyvius.
Tai, kad eismo įvykį sukėlė ir pažeisdamas KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino būtent G. T., patvirtina ne tik aplinkybė, jog eismo įvykis sukeltas G. T. priklausančiu automobiliu, bet ir kiti duomenys - įvykio vakarą „(duomenys neskelbtini)“ (v.n. (duomenys neskelbtini) važinėjo G. T., iki įvykio G. T. jau buvo įvažiavęs į nukentėjusiųjų sodybą per pievą, šalia nukentėjusiųjų sodybos yra G. T. sodyba. Be to, G. T. keliamos versijos buvo paneigtos, jo pozicija ir paaiškinimai procese nebuvo nuoseklūs, o liudytojui (duomenys neskelbtini) Š. J. G. T. pripažino, kad jis sukėlė eismo įvykį.
Apelianto keliamos versijos, kad galbūt jam priklausančiu automobiliu buvo pasinaudota kito asmens, nepatvirtina bylos įrodymai, todėl ji vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas. Aplinkybės, jog kažkas galėjo pasinaudoti apeliantui priklausančiu automobiliu G. T. 2014-09-08 savo pirminiame paaiškinime nenurodė (b.l. 7). Pirmosios instancijos teismo posėdyje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kažkas galėjo pasinaudoti jo automobiliu, G. T. taip pat nepateikė ( b.l. 63). Be to, tiek iš policijos pareigūnų parodymų, tiek iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad G. T. automobilis A. J. sodyboje už ūkinio pastato buvo pastatytas užrakintas ( b.l. 78, 79), kas tik patvirtina, kad niekas kitas G. T. automobiliu pasinaudoti negalėjo.
Apelianto nurodoma aplinkybė, jog įvykio metu jis buvo pas F. B., abejonių dėl G. T. kaltės padarius teisės pažeidimus įrodytumo nekelia ir jos nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo F. B. parodymus įvertino ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Apygardos teismas pažymi, kad iš liudytojo F. B. parodymų matyti, kad liudytojas tik abstrakčiai nurodė kada G. T. pas jį buvo atvykęs, t.y. apie 20-22 val. ( b.l. 65). Liudytojo F. B. parodymai, kad pas jį G. T. atvyko geltonu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu tik patvirtina, kad panašiu laiku, kada buvo padarytas eismo įvykis, savo automobiliu važinėjo būtent G. T..
Iš liudytojų (duomenys neskelbtini) Š. J. ir D. B. parodymų matyti, kad jie nurodė, jog G. T. automobilio žibinto šukės yra saugomos policijos įstaigoje, apžiūrėjus rastas šukes, jos atitiko automobilio žibinto apgadinimus (b.l. 77-82). (duomenys neskelbtini) 2014-09-08 B. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (v.n. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog išdaužtas automobilio priekinis kairės pusės automobilio žibintas ir posūkio žibintas, o eismo įvykio vietoje, šalia sudaužyto bičių avilio rastos šukės pagal savo formą, gamybos būdą atitiko apžiūrėto automobilio išdaužtų žibintų fragmentus (b.l. 180). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad G. T. išreikalauti ir ištirti daiktinius įrodymus – žibinto šukes teisme nepageidavo. Todėl apygardos teismas įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, kad bylos įrodymai buvo netinkamai ištirti. Be to, minėta, G. T. kaltė byloje įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuri neduoda pagrindo abejoti nuosekliais ir dėl esminių aplinkybių sutampančiais policijos pareigūnų parodymais, jog įvykio vietoje rastos automobilio žibinto šukės yra G. T. automobilio žibinto šukės.
Tai, kad 2014-09-08 administracinio teisės pažeidimo protokole bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nenurodyti išoriniai transporto priemonės apgadinimai, ką skundu akcentuoja apeliantas, apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Apeliantas buvo kaltinamas ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. už kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto – šiuo atveju avilio apgadinimą, o aplinkybė, kad jam priklausančios transporto priemonės apgadinimai nebuvo aptarti transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, abejonių, jog eismo įvykis padarytas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ( v.n. (duomenys neskelbtini) nekelia.
Apygardos teismas atmeta kaip deklaratyvius apelianto teiginius, kad jam nebuvo leista susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla ir daiktiniais įrodymais iki jos nagrinėjimo teisme, nes tokių duomenų byloje nėra. Iš 2014-10-24 Molėtų rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam G. T. teismo posėdyje buvo išaiškintos jo teisės (b.l. 37), teisminio proceso metu G. T. atstovavo advokatė, kuri teikė prašymus dėl bylos aplinkybių ištyrimo (b.l. 61, 65, 77, 81), aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, todėl apelianto teiginiai apie pažeistas ar suvaržytas teises procese yra nepagrįsti.
Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. T. pagrįstai nubaudė už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.