- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- Ik-1482-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00824-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- S. N., Z. G., M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,
dalyvaujant pareiškėjams S. N. , Z. G. , M. L. , jų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei- Ruibavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. N. , Z. G. , M. L. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. N. , Z. G. , M. L. prašo atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. L. įpėdinės O. L. N. valdytą 2,79 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje (b.l. 5-8).
Pareiškėjai prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė paaiškino, kad po jų senelio J. L. , mirusio 1940-06-08, mirties jo nuosavybės teise valdytą 2,79 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, paveldėjo pareiškėjų motina O. L. N.. 1992-03-30 pareiškėjas S. N. su prašymu kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. L. iki nacionalizacijos valdytą kitą 4,55 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Z. G. pareiškimu prisijungė prie S. N. pareiškimo, o M. L. pateikė prašymą 1999-07-19. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,55 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini)yra priimti administraciniai aktai. Tačiau pareiškėjai iki 2012m. birželio mėnesio nieko nežinojo apie 2,79 ha žemės sklypą, kurį po senelio mirties valdė jų motina, buvusį (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Tik gavę 2012-06-18 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-943, kuri buvo reikalinga civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, sužinojo šias aplinkybes. Todėl įstatyme nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė su prašymu nesutinka, kadangi įstatymo nustatytus terminus pareiškėjai praleido be svarbių priežasčių. Pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų – nesidomėjo valdyta nuosavybe, neieškojo duomenų archyvuose iki 2012 metų ir tai negali būti laikoma objektyviu veiksniu, lėmusiu termino kreiptis į teismą praleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d..
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai S. N. , Z. G. , M. L. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau nustatytais terminais atitinkami iki 2001-12-31 ir iki 2003-12-31 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų.
Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.
Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001m. rugpjūčio 3d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001m. gruodžio 31d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003m. birželio 19d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003m. gruodžio 31d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Taigi faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.
Priimdamas 2004m. spalio 12d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t.y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia.
Pareiškėjai tokia aplinkybe nurodo faktą, jog tik 2012m. birželio mėnesį, gavę 2012-06-18 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-943, kuri buvo reikalinga civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, sužinojo apie 2,79 ha žemės sklypą, kurį po senelio mirties valdė jų motina O. L. N.a, buvusį (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje, todėl įstatyme nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikę pretendentai neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino, taip pat įrodomas tokios informacijos gavimo laikas, aplinkybės bei šaltinis. Be to, turi būti vertinamas pretendentų elgesys siekiant įgyvendinti savo teises nuo sužinojimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr.A146-246/2013).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesugebėjimas įgyvendinti savo teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju nežinojimas) gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo aktyviai siekė ir ėmėsi priemonių jas įgyvendinti.
Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jie apie po senelio mirties jų motinos valdytą žemę sužinojo tik gavę 2012-06-18 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-943, kuri buvo reikalinga civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, objektyviais įrodymais nepaneigta. Byloje esančio Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-08-20 pažymėjimo Nr. T-770-L (b.l. 19) 2 pastraipoje nurodyta, jog Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kauno aps. Pažaislio vls. 1939-1940 m. byloje apie „sutvarkymą Kauno miesto Jonavos g-vės dalies ir VII forto dalies, Eigulių I kaimo dalies, Eigulių II kaimo, Kalniečių kaimo ir Muravos kaimo dalies žemės sklypų“ Pažaislio vls. Muravos k. žemės savininkų 1939-11-27 sąraše įrašytas L. J. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti). S skiltyje „žemės plotas“ įrašyta 4,55 (matmenys nenurodyti). Pagrindas F.1250, ap.2, b.391. Taip pat nurodyta, jog daugiau žinių apie J. L. turėtą žemę archyvo dokumentuose nerasta. Tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-06-18 pažymos Nr. R4-943 „Apie nekilnojamąjį turtą“ 2 pastraipoje nurodyta, jog tame pačiame archyviniame fonde, Kauno aps. Pažaislio vls. Kauno miesto Jonavos g. dalies ir VII forto dalies, Eigulių I kaimo dalies, Eigulių II kaimo, Kalniečių kaimo ir Muravos kaimo dalies žemės sklypų“ sutvarkymo byloje, Pažaislio valsčiaus viršaičio 1939-11-27 Žemės tvarkymo departamento matininkui pateiktame (duomenys neskelbtini)žemės savininkų sąraše įrašytas L. J. . Skiltyje „žemės plotas“ įrašyta: 2,79 (žemės matavimo vienetai nenurodyti). Pagrindas F.1250, ap.2, b.391, 1. 25a.p.. Taip pat pridedama ir 1937-09-03 žemės ištyrimo žiniaraščio kopijos, ir 1938-05-17 matininko rašto kopijos (b.l. 20-21).
Kolegijos nuomone, byloje esantys minėti dokumentai, pateikti pareiškėjams 1997-08-20 ir 2012-06-18, remiantis tais pačiais archyviniais fondais, tačiau nurodant skirtingus duomenis apie jų senelio J. L. valdytus žemės sklypus bei pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra išskirtinės, turėjusios klaidinantį pobūdį ir tai nulėmė pareiškėjų įsitikinimą, gavus 1997-08-20 minėtą Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimą, jog daugiau žemės kaip 4,55 ha senelis neturėjo, todėl ir po jo mirties pareiškėjų motina negalėjo paveldėti kito žemės sklypo. Atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir teiginiai nėra paneigti byloje surinktais įrodymais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų ir prašymo terminų atnaujinimui, todėl prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, atnaujindamas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo terminą, nenagrinėja, ar pretendentų turimi dokumentai yra pakankami tam, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos, o tik sukuria asmenims prielaidas pateikti prašymą ir dokumentus institucijai, kuriai suteikti įgaliojimai nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 4p., kolegija
nusprendė:
Atnaujinti pareiškėjams S. N. , Z. G. , M. L. praleistą terminą pateikti prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų motinos O. L. N. nuosavybės teise valdytą 2,79 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.