- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-98-392/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- J. R., G. A., G. K., A. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Širvintų rajono notarų biuro
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Širvintų rajono notarų biuro
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Petro Jaržemskio, Almos Urbanavičienės, teismo posėdžio sekretorė – V. Kamašinienė , dalyvaujant apeliantui A. R. , jo atstovui M.Gaibel, P. R. , atsakovei J. R. , jos atstovei J.Galinaitytei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams J. R. , G. A. , G. K. , A. B. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Širvintų rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Širvintų rajono notarų biuro notarei Grąžinai Zinkevičienei, Vilniaus miesto 11 notarų biuro notarei Vidai Zabarauskienei ir Vilniaus miesto 24 notarų biuro notarui Algirdui Gauliai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir atsakovės J. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinyje nurodė, kad santuoka su sutuoktine J. R. yra faktiškai iširusi dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nevykdo savo nei kaip sutuoktinės, nei kaip motinos pareigų, nepilnametis P. R. gyvena, yra išlaikomas ir auklėjamas ieškovo, tuo tarpu atsakovė ne kartą yra palikusi nepilnametį su ieškovu ir išėjusi iš namų. Nurodė, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į nepilnamečio, kuris būdamas 15 metų jau sugeba tinkamai išreikšti savo norus, nuomonę. Dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo ieškovo atstovas nurodė, kad be patalpos su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), garažo adresu (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), 1990 m. mėlynos spalvos priekabos, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. R. personalinės įmonės, šiuo metu yra ir kito bendro sutuoktinių turto, kuris buvo formaliai įformintas sutuoktinės motinos - atsakovės G. A. vardu. Šis turtas taip pat turi būti dalinamas nutraukiant santuoką šioje byloje. Teigė, kad santuokos metu tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė J. R. turėjo individualias įmones. Kadangi tokio tipo įmonių turtas ir atsakomybė neatriboti nuo jų savininkų, todėl siekdami kad, žlugus verslui finansiškai nenukentėtų šeima, o ypač dviejų nepilnamečių vaikų interesai, ieškovas su žmona nutarė įgyjamą nekilnojamąjį turtą forminti vieno iš šeimos narių, nedalyvaujančių versle, J. R. motinos - atsakovės G. A. vardu. Sudarant sandorius ieškovo uošvė tapdavo tik apsimestine jų šalimi, nors realia šalimi būdavo ieškovas su žmona J. R. . Turėdamas atsakovės G. A. įgaliojimą, ieškovas atlikdavo visus būtinus sandoriams sudaryti veiksmus, realiai vykdydavo prievoles. Pinigus už turtą iš tikrųjų mokėjo ieškovas su žmona, o ne atsakovė G. A. , kuri, būdama pensininke, tokių lėšų neturėjo. Jos finansinei būklei pagrįsti pinigai sandoriui sudaryti dažniausiai jai buvo sutuoktinių skolinami ar dovanojami. Ieškinyje pareikšti sekantys reikalavimai:
A. R. ir J. R. 1985-11-23 sudarytą santuoką, registruotą Vilniaus m. CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl J. R. kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus P. R. gyvenamąją vietą su tėvu A. R. ;priteisti vaiko P. R. naudai iš atsakovės J. R. 500 (penkių šimtų) litų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;po santuokos nutraukimo ieškovui A. R. palikti pavardę – R., o ieškovei J. R. - mergautinę pavardę A.;pripažinti iš dalies negaliojančia 1995-09-26 tarp S. Š. ir G. A. sudarytą dovanojimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp S. Š. iš vienos pusės ir iš kitos - A. R. bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 56/100 (penkiasdešimt šešias šimtąsias) dalis trijų kambarių buto su rūsių, adresu (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančia 2001-04-23 tarp G. A. ir J. R. sudarytą dovanojimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 20/100 (dvidešimt šimtųjų) dalių trijų kambarių buto su rūsių, adresu (duomenys neskelbtini)dovanojimo;pripažinti iš dalies negaliojančia 2001-06-15 tarp G. K. ir G. A. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp G. K. iš vienos pusės ir iš kitos pusės - A. R. bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 44/100 (keturiasdešimt keturias šimtąsias) dalis trijų kambarių buto su rūsių, adresu (duomenys neskelbtini);pripažinti iš dalies negaliojančia 1991-12-31 tarp Vilniaus m. savivaldybės valdybos ir G. A. sudarytą sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp Vilniaus m. savivaldybės valdybos iš vienos pusės ir iš kitos- G. A. , A. R. bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 16,76 procentų dydžio dalį trijų kambarių buto su rūsių, adresu (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančiu 1999-12-21 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 80 dalyje dėl asmens (G. A. ), kurio atžvilgiu jis priimtas, nustatant, kad tikraisiais asmenimis, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra A. R. ir J. R. ; pripažinti negaliojančiu 2003-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl jame nurodyto statytojo (G. A. ), nustatant, kad tikraisiais statytojais, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra A. R. ir J. R. ; pripažinti negaliojančiu 2006-02-22 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl jame nurodyto statytojo (G. A. ), nustatant, kad tikraisiais statytojais, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra A. R. ir J. R. ; pripažinti iš dalies negaliojančia 2000-04-27 tarp A. B. ir G. A. sudarytą Teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą perleidimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp A. B. iš vienos pusės ir iš kitos pusės - A. R. bei J. R. , pripažįstant A. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į perleistą jiems teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,28 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančiu 2003-01-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl asmens (G. A. ), kurio atžvilgiu jis priimtas, nustatant, kad tikraisiais asmenimis, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra A. R. ir J. R. ;pripažinti A. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais: pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(būklė-sunaikinta), daržine (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini))( būklė-sunaikinta), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(būklė-sunaikinta), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniu 7I1ž (daiktinės teisės neregistruotos); kanalizacijos šuliniu 1i1ž(daiktinės teisės neregistruotos), o taip pat į 0,9302 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1980 ha žemės sklypą (nukalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą:
Šalies argumentai
15.1. J. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 345 866, 26 Lt:
1/3 dalį patalpos (duomenys neskelbtini));Garažą (duomenys neskelbtini);1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini);16,76 proc. buto (duomenys neskelbtini);0,1980 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);J. R. personalinę įmonę su visomis teisėmis ir įsipareigojimais;
Šalies argumentai
15.2. Priteisti J. R. iš A. R. 19 654,94 Lt. (devyniolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių litų 94 ct.) dydžio bendro turto dalies kompensaciją;
15.3. A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 750 697, 33 Lt:
2/3 dalis patalpos (duomenys neskelbtini);Garažą (duomenys neskelbtini)Garažą (duomenys neskelbtini)Savos gamybos 1990 m. pagamintą mėlynos spalvos priekabą (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini));2/3 dalis buto (duomenys neskelbtini);Gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais: pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(būklė-sunaikinta), daržine (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini))( būklė-sunaikinta), malkine (unikalus Nr(duomenys neskelbtini))( būklė-sunaikinta), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniu 7I1ž (daiktinės teisės neregistruotos); kanalizacijos šuliniu 1i1ž (daiktinės teisės neregistruotos), esančius adresu (duomenys neskelbtini)0,9302 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
priteisti iš atsakovių J. R. ir G. A. 21155,88 Lt bylinėjimosi išlaidas.
A. J. R. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, jog santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šeimoje buvo ieškovo diktatas, ieškovas tyčiojosi iš sutuoktinės ir naudojo psichologinį smurtą. Prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą. Proceso metu reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos atsisakė. Dėl ieškovo ginčijamų sandorių atsakovių atstovė nurodė, jog jie yra teisiškai nepagrįsti, o dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo ginčijimo jau praėjo senaties terminas. Teismo prašė, kad jai būtų paliktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes ten yra įrengta jos kirpykla – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Savo priešieškiniu atsakovė J. R. prašė:
1985 m. lapkričio 23 d. Vilniaus m. CM skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. R. ir J. R. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;Priteisti iš J. R. sūnaus P. R. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis;Po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę, t.y. A..Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, J. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
-patalpa – kirpykla, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) vertė 315 000 Lt;
-Individuali įmonė, J. R. personalinė įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) su visais įsipareigojimais.
Priteisti A. R. 157 000 Lt kompensaciją už J. R. atitenkančias patalpas-kirpyklą;Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- Garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) 24 375 litų vertės;
- Garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), 16 789 Lt. vertės;
- Garažas esantis (duomenys neskelbtini) 16 618 Lt. vertės;
- Priekaba, SAVOS GAMYBOS, 1990 m. gamybos, V/N (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, VIN kodas: BN, 700 Lt. vertės;
- A. R. vardu registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. nurodė, kad jam yra nesvarbu kaip teismas išspręs bylą, teisių perleidimo sandorio sudarymo aplinkybių neprisimena.
Atsakovas G. K. atsiliepime paaiškino, kad pagal 2001 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė G. A. 44/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo nuolat gyventi į Rusijos Federaciją.
Atsakovas VAVA Širvintų rajono žemėtvarkos atsiliepime į ieškinį (t. 3, b.l. 50-51) nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia tuo, kad prašymai dėl žemės suteikimo, 1999 m. spalio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir kiti dokumentai pasirašyti G. A. .
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį (t. 3, b.l. 44-45) nurodė, kad ieškovo prašymas dėl 1999 m. gruodžio 21 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 80 pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl asmens - G. A. – kurio atžvilgiu jis priimtas, nustatant, kad tikraisiais asmenimis, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado teisinės pasekmės, yra A. R. ir J. R. , gali būti tenkintinas tik ieškovui įrodžius visas aplinkybes.
Trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba paaiškino, kad sprendžiant nepilnamečio išlaikymo dydžio klausimą turėtų būti atsižvelgta į turtinę abiejų tėvų padėtį, didesnė išlaikymo našta turėtų atitekti ieškovui, o dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nurodė, jog reikėtų gerbti jo pateis apsisprendimą, nes jam sukakę 15 metų ir jis gali pareikšti savo nuomonę pats.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-30 sprendimu ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai. Nuspręsta:
Santuoką, sudarytą tarp A. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1985 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, registro įrašas Nr.(duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išduodant ištuokos liudijimus palikti šalims pavardes – R. ir A.
Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko P. R. , gimusio 1992 m. kovo 14 d., gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, ieškovu A. R. .
Priteisti iš atsakovės J. R. (teismo sprendimui įsiteisėjus, po santuokos nutraukimo – A.), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. R. , gimusio 1992 m. kovo 14 d., išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovui A. R. priteisti garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovei J. R. (teismo sprendimui įsiteisėjus, po santuokos nutraukimo – A.) priteisti patalpą-kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. R. personalinę įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės J. R. (teismo sprendimui įsiteisėjus, po santuokos nutraukimo – A.) ieškovo A. R. naudai 210000 (du šimtus dešimt tūkstančių litų) kompensacijos.
Priteisti iš ieškovo A. R. ir atsakovės J. R. (teismo sprendimui įsiteisėjus, po santuokos nutraukimo – A.) valstybės naudai po 1316,70 Lt žyminio mokesčio ir 171 Lt teismo pašto išlaidų, iš viso po 1487,70 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 70 centų) iš kiekvienos šalies.
Žemesnės instancijos teismas
Visais santuokos nutraukimo išspręstinais klausimais teismas pasisakė atskirai:
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių galima būtų vienareikšmiai nustatyti kurio nors sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių kviestų liudytojų parodymai prieštaringi, todėl santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas nurodė, kad P. R. pareiškė, kad nori gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pareiškė, kad tokį vaiko apsisprendimą gerbia ir neprieštarauja ieškovo ieškininiam reikalavimui dėl P. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Tokiu būdu, sutuoktiniams sutarus ir nepilnamečiui P. R. pageidaujant, remiantis LR CK 3. 164 str., 3.169 str., jo gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu A. R. .
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nepilnamečiui priteistino išlaikymo dydžio
Teismas nurodė, kad sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos (t. 2, b.l. 210, t. 3 b.l. 169-171) nustatyta, kad ieškovo pajamas per mėnesį sudaro apie 1800 Lt, tuo tarpu atsakovė, versdamasi individualia veikla per mėnesį uždirba apie 900 Lt, todėl didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Be to, byloje nustatyta ir ieškovas to neginčija, kad su atsakove gyvena ir yra jos išlaikoma jau pilnametė dukra, antro kurso studentė – M. R. . Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas priteisė iš atsakovės J. R. P. R. išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės.
Teismas atskirai pasisakė dėl turto, ieškovo prašomo įtraukti į santuokinio turto sąrašą.
Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų
Teismas nurodė, kad akcijos įsigytos pagal 2005 m. gruodžio 23 d. Pinigų dovanojimo sutartis (t. 1, b.l. 114-115) ir 2006 m. kovo 22 d. susitarimus dėl pinigų dovanojimo sutarties pakeitimo (t.1, b.l. 116-117). Iš jų matyti, kad lėšos ieškovui buvo perduotos tikslinei paskirčiai – UAB (duomenys neskelbtini) įstatiniam kapitalui formuoti, todėl iš atsakovės pusės nesant jokių įrodymų ar abejonių dėl minėtų sandorių fiktyvumo, teismas neturi jokio pagrindo ieškovo 100 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų laikyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, atitinkamai, šios akcijos laikytinos ieškovo asmenine nuosavybe.
DĖL 3 kambarių buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini);
Teismas nurodė, kad apsimestiniu sandoriu šalys pridengia savo tikruosius ketinimus, abi šalys bendrai siekia kito nei deklaruoja rezultato, tuo tarpu atsakovė G. A. teigia ir laiko save tikrąja ginčo buto savininke, o visus ieškovo atliktus veiksmus paaiškina savo neraštingumu ir pasitikėjimu, kuris kadaise siejo ją su ieškovu. Tai, kad po 1995-09-26 dovanojimo sutarties 1997-12-16 testamentu (t. 4, b.l. 2) S. Š. visą savo turtą paliko atsakovei G. A. , teismas vertino kaip įrodymą, kad sudarydama dovanojimo sutartį ir perleisdama G. A. 56/100 dalis ginčo buto, S. Š. neturėjo jokių paslėptų ketinimų. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė 1995-09-26 dovanojimo sandorio apsimestinumo.
Dėl 2001-06-15 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ieškovas nepateikė, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas G. K. iš tikrųjų siekė sudaryti sandorį su juo ar jo sutuoktine. Be to, savo atsiliepime į ieškinį atsakovas G. K. nurodė, kad sandorį sudarė su G. A. ir teismas neturi jokių kitų įtikinamų įrodymų, kad iš tikrųjų buvo kitaip, todėl ieškovo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip neįrodyti, o ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į ieškovui ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalintino turto sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl dalies 3 kambarių buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini)
Teismas nurodė, kad atsakovė G. A. prašė dėl šio buto taikyti ieškininę senatį. Ieškiniams dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą bei pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais taikomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris prasideda nuo susitarimo pasirašymo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tokį terminą nustatė 1964 metų CK 84 str., kuris atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki naujojo kodekso įsigaliojimo, turi būti taikomas nagrinėjamu atveju. Kadangi nustatyta, kad ieškovas realiai tikėjosi tapti ginčo buto bendrasavininku ir tai įrodė savo aktyviais veiksmais, jo teisės buvo pažeistos iš karto, kai nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nesutikdamas su susiklosčiusia situacija, galėjo ją ginčyti teisme. Pritaikius ieškininę senatį, ieškinys šioje dalyje atmestas, atitinkamai butas, (duomenys neskelbtini), neįtrauktas į ieškovui ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalintino turto sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir dviem žemės sklypais, esančių (duomenys neskelbtini)
Teismas nurodė, kad VAVA Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius, Širvintų rajono savivaldybė – institucijos sudariusios su atsakove ieškovo ginčijamus sandorius - savo atsiliepimuose nesutiko su ieškovo ieškiniu ir nurodė, kad visus ieškovo ginčytinus sandorius atliko su atsakove G. A. ir kitų ketinimų neturėjo, t.y. atlikti veiksmai visiškai atitiko sandorių šalių valią. Tokios pat nuomonės yra ir pati atsakovė G. A. . Be to, Liudytojas J. P. teismui nurodė (t. 5, b.l. 41-42), kad skolino sesei – atsakovei G. A. pinigų sodybos remontui. Teismas nematė jokio pagrindo laikyti, kad sudarant ginčytinus sandorius buvo siekiama kažkokių kitų tikslų, t.y. nenustatė pagrindo pripažinti sandorius apsimestiniais. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo 1996 m. liepos 5 d. Nuomos sutarties (t. 1, b.l. 28) ir 1996 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 154 (t. 1, b.l. 28), kurių pagrindu atsirado visi kiti ieškovo ginčytini dokumentai, todėl ieškinys šioje dalyje negalėtų būti tenkinamas ir dėl tos priežasties.
Dėl visų ieškovo ginčytinų sandorių, susijusių su nekilnojamojo turto registravimo G. A. vardu tariamai dėl verslo rizikos ir vaikų interesų, teismui be jau išdėstytų argumentų, abejones taip pat sukėlė tai, jog visą kitą turtą, dėl kurio ginčo nėra, ieškovas nepabijojo registruoti savo vardu.
Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio P. R. interesus bei į byloje nustatytas aplinkybes, kad nepritaikius ieškininės senaties ieškovo reikalavimas dėl 16,76 procentų dydžio trijų kambarių buto su rūsių, adresu (duomenys neskelbtini), dalies pripažinimo sutuoktiniu turtu turėtų būti tenkintinas, nutarė patenkinti ieškovo prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti atsakovui 2/3 dalis bendro turto.
Atsižvelgiant į tai, kad patalpoje - kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirba ir ūkinę veiklą plėtoja atsakovė J. R. ir tai yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, šis nekilnojamas turtas priteistas jai natūra, o ieškovui iš atsakovės priteista 2/3 turto vertės kompensacija, t.y. 210000 Lt. Kadangi atsakovė neišskyrė jokio iš 3 garažų, o atsakovas prašė priteisti jam garažus esančius (duomenys neskelbtini), šie garažai ir priekaba priteisti ieškovui, o atsakovei priteistas garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei taip pat priteista J. R. personalinė įmonė su visomis teisėmis ir įsipareigojimais, dėl ko ieškovas neprieštarauja ir jokios kompensacijos nereikalauja.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai, išskyrus atsakovę J. R. , visų kitų atsakovų atžvilgiu atmesti, todėl spręstas tik ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės J. R. klausimas. Kadangi teismas apytiksliai ta pačia apimtimi patenkino tiek ieškovo ieškinyje J. R. liečiančių reikalavimų, tiek J. R. priešieškinyje ieškovui keliamus reikalavimus, todėl iš atsakovės ieškovui jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Dėl to ir žyminis mokestis valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinas iš abiejų šalių po lygiai, t.y. po 1316,70 Lt.
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl apsimestinių sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas prašo:
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria yra padalintas ieškovo A. R. ir atsakovės J. R. bendras turtas ir yra visiškai atmesti ieškovo A. R. reikalavimai dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pripažinimo į turtą bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, priimant šioje dalyje naują sprendimą - ieškovo A. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir:
pripažinti iš dalies negaliojančia 1995-09-26 tarp S. Š. ir G. A. sudarytą dovanojimo sutartį (reg. Nr. 11VZ-9983), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp S. Š. iš vienos pusės ir iš kitos –G. A. ir sutuoktinių Aleksandro bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į pusę pagal sutartį perleistų 56/100 (penkiasdešimt šešių šimtųjų) dalių trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini);
pripažinti negaliojančia 2001-04-23 tarp G. A. ir J. R. sudarytą dovanojimo sutartį (reg. Nr. AG-1377) dėl 20/100 (dvidešimt šimtųjų) dalių trijų kambarių buto su rūsių, adresu (duomenys neskelbtini) dovanojimo;
pripažinti iš dalies negaliojančia 2001-06-15 tarp G. K. ir G. A. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. AG-2232), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp G. K. iš vienos pusės ir iš kitos pusės-G. A. ir sutuoktinių Aleksandro bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į pusę pagal sutartį perleistų 44/100 (keturiasdešimt keturių šimtųjų) dalių trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini);
pripažinti iš dalies negaliojančia 1991-12-31 tarp Vilniaus m. savivaldybės valdybos ir G. A. sudarytą sutartį (reg. Nr. 14-18342), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp Vilniaus m. savivaldybės valdybos iš vienos pusės ir iš kitos- G. A. ir sutuoktinių Aleksandro bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 16,76 procentų dydžio dalį trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini);
pripažinti negaliojančiu 1999-12-21 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 80 dalyje dėl asmens (G. A. ), kurio atžvilgiu jis priimtas, nustatant, kad tikraisiais asmenimis, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra G. A. ir sutuoktiniai Aleksandras bei J. R. ;
pripažinti negaliojančiu 2003-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 100-11.78-018 dalyje dėl jame nurodyto statytojo (G. A. ), nustatant, kad tikraisiais statytojais, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra G. A. ir sutuoktiniai Aleksandras bei J. R. ;
pripažinti negaliojančiu 2006-02-22 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.79-12 dalyje dėl jame nurodyto statytojo (G. A. ), nustatant, kad tikraisiais statytojais, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra G. A. ir sutuoktiniai Aleksandras bei J. R. ;
pripažinti iš dalies negaliojančia 2000-04-27 tarp A. B. ir G. A. sudarytą Teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą perleidimo sutartį (reg. Nr. 944), nustatant, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp A. B. iš vienos pusės ir iš kitos pusės-G. A. ir sutuoktinių Aleksandro bei J. R. , pripažįstant ieškovui A. R. ir atsakovei J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į pusę pagal sutartį perleistos teisės atkurti nuosavybės teisę į 1,28 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)
pripažinti negaliojančiu 2003-01-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 89-8725 dalyje dėl asmens (G. A. ), kurio atžvilgiu jis priimtas, nustatant, kad tikraisiais asmenimis, kurių atžvilgiu jis priimtas ir kuriems atsirado visos teisinės pasekmės, yra G. A. ir sutuoktiniai Aleksandras bei J. R. ;
pripažinti A. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)) bei į ½ (vieną antrąją) dalį statinių: pirties (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat į ½ (vieną antrąją) dalį 0,9302 ha žemės sklypo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir į ½ (vieną antrąją) dalį 0,1980 ha žemės sklypo (nukalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini)
padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą, priteisiant ieškovui A. R. 2/3 dalis, o atsakovei J. R. 1/3 dalį turto tokiu būdu:
J. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 254 366, 26 Lt.:
1/3 (vieną trečiąją) dalį patalpos adresu (duomenys neskelbtini);1/6 (vieną šeštąją) dalį buto adresu (duomenys neskelbtini);16,76 proc. dalį buto adresu (duomenys neskelbtini);1/6 (vieną šeštąją) dalį 0,1980 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini);Garažą adresu (duomenys neskelbtini);J. R. personalinę įmonę (kodas 123205816) su visomis teisėmis ir įsipareigojimais;
A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 502 697, 32 Lt.:
2/3 (dvi trečiąsias) dalis patalpos adresu (duomenys neskelbtini);1/3 (vieną trečiąją) dalį buto adresu (duomenys neskelbtini);½ (vieną antrąją) dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statinių: pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(būklė-sunaikinta), daržinės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini))( būklė-sunaikinta), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(būklė-sunaikinta), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statinio 7I1ž (daiktinės teisės neregistruotos); kanalizacijos šulinio 1i1ž(daiktinės teisės neregistruotos), esančių adresu (duomenys neskelbtini)½ (vieną antrąją) dalį 0,9302 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).1/3 (vieną trečiąją) dalį 0,1980 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini);Garažą (duomenys neskelbtini);Garažą (duomenys neskelbtini);Savos gamybos 1990 m. pagamintą mėlynos spalvos priekabą (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) );
priteisti ieškovui A. R. iš atsakovės J. R. 2 011,74 Lt. dydžio bendro turto dalies kompensaciją;
priteisti iš atsakovių J. R. ir G. A. ieškovo A. R. naudai bylinėjimosi išlaidas;
Apeliaciniame skunde nurodoma:
Teismas priėmė neteisingą sprendimą, netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės bei procesinės teisės normas (LR CPK 329 str., 330 str.):
Nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, nesivadovavo tikėtinumų pusiausvyros principu ((duomenys neskelbtini) str.)Aiškindamas sutartis, nesivadovavo CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarties aiškinimo taisyklėmis;Nepagrįstai nepripažino negaliojančiais apsimestinių sandorių. Netinkamai taikė ir aiškino jų negaliojimą ir teisines pasekmes reglamentuojančias teisės normas (1964 m. CK 52 str., 2000 m. CK 1.87 str.). Netinkamai sudarytas sutuoktinių turto balansas (ignoruota dalis bendro turto), dėl ko neteisingai padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, pažeistos ieškovo nuosavybės teisės (CK 3.118 str., 3.127 str.).Daugeliu atvejų taikant teisės normas nesivadovauta protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d.).Nepagrįstai ir netinkamai taikytas ieškinio senaties terminas, netinkamai nustatyta jo pradžia(1964 m. CK 84 str., 86 str., 2000 m. CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.).Dėl vieno iš ieškovo reikalavimų atmetimo sprendime iš viso nepasisakyta ir nenurodyta atmetimo motyvų-absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str., 2 d. 4 p.).Nepagrįstai nepripažinti iš dalies negaliojančiais įstatymui prieštaraujantys administraciniai aktai (LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d., 2000 m. CK 1.138 str. 7 p., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., 1964 m. CK 52 str., 2000 m. CK 1.87 str., CK 1.5 str. 4 d.);Nepagrįstai ieškovui ir jo sutuoktinei nepripažinta bendrosios jungtinės nuosavybės teisių į ieškinyje nurodyto turto dalį (1.138 str. 5 p., 3.88 str. 2 d.).
Dėl kiekvieno iš šių teiginių apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė ir nurodė kaip turi būti vertinamos faktinės bylos aplinkybės.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. ir atsakovė J. R. santuoką sudarė 1985 m. lapkričio 23 d. Vilniaus m. CM skyriuje (registro įrašo Nr. 5494, santuokos liudijimas t. 1, b.l. 25). Santuokoje, 1987 m. gegužės 4 d. šalims gimė dukra M. R. (gimimo liudijimo kopija t. 1, b.l. 69), o 1992 m. kovo 14 d. - sūnus P. R. (gimimo liudijimo kopija t. 1, b.l. 70). Ieškovas A. R. ir atsakovė J. R. savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu įsigytas šis turtas: patalpa-kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), garažas, (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, (duomenys neskelbtini), 1990 m. mėlynos spalvos priekaba, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. R. personalinė įmonė - priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl jo tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas mano, kad į santuokinį dalintiną turtą turi būti įtraukti ieškovo ir atsakovės J. R. santuokos metu atsakovės G. A. vardu įsigyti ir įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) dalis 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas su priklausiniais ir dviem žemės sklypais, esantys (duomenys neskelbtini).
- butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso G. A. ir J. R. . Atsakovėms nuosavybės teise priklauso atitinkamai 80/100 ir 20/100 dalys buto. Atsakovė G. A. nuosavybės teisėmis valdomą buto dalį įsigijo tokia tvarka: 1995 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartimi (t. 4, b.l 7) atsakovė įsigijo 56/100 buto iš S. Š. , kuri butą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. K. (pastarajai priklausė 44/100 buto); 2001 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo iš turimų 56/100 dalių buto 20/100 buto savo dukrai atsakovei J. R. , o 2001 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 4, b.l. 8) atsakovė įsigijo 44/100 buto iš R. K. įpėdinio atsakovo G. K. .
- butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei G. A. pagal 1991-12-31 pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi G. A. privatizavo ginčo butą, kuris jai buvo suteiktas 1990 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderio Nr. 072993 (t. 1, b.l. 126) pagrindu. Orderyje be butą privatizavusios atsakovės taip pat buvo įrašyti bute registruoti asmenys, t.y. J. R. , A. R. ir jų dukra M. R. .
- dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) 1996 m. liepos 5 d. nuomos sutartimi (t. 1, b.l. 28) Kernavės seniūnijos komunalinis ūkis išnuomavo neribotam laikui atsakovei G. A. 84,03 k.m bendro naudingo 2-jų kambarių gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu. 1996 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 154 (t. 1, b.l. 28) pagrindu G. A. buvo išnuomota 0,94 ha ploto žemės sklypas. Iš 1999 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akto (t. 1, b.l. 94) seka, kad pagal nuomos sutartį nuomininkė G. A. atlikinėjo gyvenamojo namo kapitalinį remontą. 1999 m. gruodžio 21 d. LR Širvintų rajono tarybos sprendimu Nr. 80 (t. 1, b.l. 97) buvo leista Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei teisiškai registruoti (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą su statiniais po rekonstrukcijos E. A. vardu. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. balandžio 25 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 100-11.78-018 (t. 1, b.l. 95) rekonstruotą namą pripažino tinkamu naudotis, o 2006 m. vasario 22 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.79-12 (t. 1, b.l. 96) buvo pripažinta tinkama naudotis pirtis. Surašant abu aktus dalyvavo ir juos pasirašė G. A. , aktuose įvardinta „statytoju“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad antrą - 0,1980 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) G. A. įsigijo tokia tvarka: 2000 m. balandžio 27 d. LR Širvintų rajono Notarų biuro patvirtintos Teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą perleidimo sutarties pagrindu (t. 1, b.l. 31) atsakovas A. B. perleido atsakovei teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,28 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).; 2000 m. balandžio 27 d. atsakovės prašymo (t. 3, b.l. 52) pagrindu VAVA Širvintų raj. Žemėtvarkos skyrius parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. Š-495 (Priedas prie bylos – Nuosavybės teisių atkūrimo byla), o 2003 m. sausio 27 d. VAVA sprendimu Nr. 89-8725 (t. 1, b.l. 98) atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,76 ha žemės ploto sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,282 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Kolegija pasisako dėl visų ginčo turto objektų ir apeliaciniame skunde išsakytų argumentų atskirai:
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Apelianto teigimu tai, jog trys liudytojos (K., J., P.) nurodė, jog: buvo girdėjusios, kad savo buto dalį S. Š. padovanojo būtent ieškovui; ieškovo ir S. Š. santykiai buvo itin šilti; ieškovas duodavo pinigų buto išlaikymui; remontuodavo butą; parodo, jog 1995-09-26 dovanojimo sutartimi buto 56/100 dalys S. Š. buvo padovanotos jam. Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog S. Š. yra mirusi ir jos tikrosios valios nustatyti neįmanoma. Liudytojų parodymus galima priešpastatyti faktui, kad dovanojimo sutartis sudaryta ne su A. R. , o su G. A. . Šilti santykiai S. Š. siejo ne tik su A. R. , bet ir su G. A. , apie tai galima spręsti iš tų pačių liudytojų (K., J., P.) parodymų (t.5, b.l. 45-49). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog pinigai buto remontui ar jo išlaikymui buvo jo asmeninė nuosavybė. Be to, G. A. nurodė, jog tai ji rūpinosi buto remontu ir davė pinigus (t.4, b.l. 162).
Apeliantas nurodo, jog teismas nagrinėdamas buto dalies įsigijimą iš G. K. neįvertino šių aplinkybių: to, jog apeliantas asmeniškai ,,persekiojo“ G. K. , norėdamas nupirkti jo buto dalį, G. A. pateikė skirtingas pinigų sandoriui gavimo versijas, G. A. pripažino, jog buto remontus darė A. R. , taip pat į bylą pateikto sutarties sudarymo dieną apelianto atlikto litų keitimo į dolerius (10 000 JAV dolerių) operacijos kvito originalo, taip pat to, kad nuosavybės pažymėjimą apie įsigytą buto dalį iš Nekilnojamojo turto registro atsiėmė apeliantas. Kolegija konstatuoja, jog apelianto teiginys, kad teismas neįvertino išvardintų aplinkybių, yra neteisingas. Teismas šias aplinkybes sprendime aptarė ir jas įvertino. Tai, jog aplinkybių vertinimas nesutampa su ieškovo vertinimu, nereiškia, jog aplinkybės neįvertintos ar įvertintos neteisingai. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išsakyta pozicija. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas G. K. iš tikrųjų siekė sudaryti sandorį su juo ar jo sutuoktine. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas G. K. nurodė, kad sandorį sudarė su G. A. . Byloje yra įrodymų, jog sandorį inicijavo ieškovas A. R. , jis atliko mokėjimą ir valiutos keitimo operaciją, atsiėmė nuosavybės pažymėjimą iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau šios aplinkybės nepaneigia G. A. valios įsigyti G. K. buto dalį. Apelianto teiginys, jog atsakovė painiojosi dėl pinigų sandoriui kilmės, neįrodo, jog atsakovė neturėjo pinigų sandoriui, į bylą nepateikta įrodymų paneigiančių atsakovės teiginius dėl pinigų kilmės.
Dėl atsakovo argumento, jog teismo sprendime nepasisakyta dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2001-04-23 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp G. A. ir J. R. . Kolegija konstatuoja, jog šis apelianto argumentas yra visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, jog apeliantas neatidžiai skaitė teismo sprendimą, nes jame aiškiai nurodyta, kad ,,Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė 1995-09-26 dovanojimo sandorio apsimestinumo, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2001-04-23 sandorį tarp G. A. ir J. R. dėl 20/100 buto dovanojimo“ (t.5 b.l.125). Taigi akivaizdu, jog teismo sprendime ir pasisakyta dėl ieškinio reikalavimo, ir nurodyti aiškūs šio reikalavimo netenkinimo motyvai. Be to, pažymėtina, jog sandorio organizavimas ir jo sudarymas pagal įgaliojimą, nesukuria nuosavybės teisės įgaliotam asmeniui, net jei jis iš savo asmeninių lėšų apmoka nuosavybės teisės įregistravimą.
Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Apeliantas nurodo, jog turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai R. faktiškai valdė ir naudojo kaip nuosavą. Pažymėtina, jog šio teiginio nepatvirtino nei vienas liudytojas. Priešingai – visi liudytojai nurodė, jog būtent G. A. gyveno sodyboje, turėjo ten ūkį - augino daržoves, kalakutus, antis, triušius (t.4, b.l. 166-167, t.5, b.l. 40). Tokios aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog G. A. valdė ir naudojo sodybą kaip nuosavą, o ne sutuoktiniai R..
Apeliantas teisingai nurodo, jog jis užsiėmė sodybos remontu ir su sodyba susijusiu dokumentų tvarkymu, tačiau G. A. teigia, jog A. R. tai darė atsakovės patikėjimu ir pagal įgaliojimą, rūpindamasis visos šeimos gerove, vėliau naudodamasis G. A. ūkyje sukurtomis gėrybėmis (t.4, b.l.161-163). Ieškovas nepateikė argumentų įtikinamai paneigiančių tokius G. A. teiginius, be to, natūralu, jog atsakovė, vyresnio amžiaus moteris, patikėjo su namo remontu ir dokumentų tvarkymu susijusius reikalus ženkliai jaunesniam žentui (ieškovui).
Apelianto teiginius dėl sodybos kapitalinio remonto kainos ir jo apmokėjimo paneigia atsakovės teiginiai ir liudytojo J. P. parodymai (t.5, b.l. 41-42), kad skolino sesei – atsakovei G. A. pinigų sodybos remontui. Neabejotina ir tai, jog ieškovas taip pat prisidėjo prie sodybos remonto, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, tai natūralu, kai tarp šalių buvo geri, pasitikėjimu pagrįsti santykiai: atsakovė aprūpindavo ieškovo šeimą savo išaugintais produktais, o jis rūpinosi sodybos gerbūviu.
Apeliantas skunde nurodo, jog atsakovė G. A. nepaneigė, jog ieškovas mokėjo už sodybą visus komunalinius mokesčius, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. G. A. nurodė, jog visus mokesčius mokėjo pati, duodama pinigus dukrai, kuri pildė atsiskaitymo knygelę (t.4, b.l. 162).
Apeliantas nurodo, jog jis asmeniškai atsiskaitinėjo su A. B. pagal 2000-04-27 teisės į išlikusį turtą perleidimo sutartį, tačiau šio teiginio nepatvirtino A. B. , o atsakovė G. A. nurodė, jog ji pati sumokėjo pinigus notarų biure (t.4, b.l.162).
Apeliantas nurodo, jog neprivalėjo ginčyti G. A. vardu sudarytų: 1996-07-05 namo nuomos sutarties bei 1996-09-26 valstybinės žemės nuomos sutarties, nes ne šių sutarčių pagrindu ieškovui atsirado teisė ginčyti nuosavybės teisę, o be to, nei viena iš nuomos sutarčių nebuvo tiesioginiu pagrindu ginčijamų sandorių sudarymui. Kolegija konstatuoja, jog apeliantas akivaizdžiai klysta. Akivaizdu, jog tik esant sudarytai 1996-07-05 namo nuomos sutarčiai, name buvo galima atlikti remontą, kuris vėliau tapo pagrindu 1999-12-21 Širvintų savivaldybės tarybos sprendimui Nr.80, leisti registruoti namą. 1996-09-26 valstybinės žemės nuomos sutartis taip pat neabejotinai yra tas išeities taškas, kurio pagrindu vėliau buvo suformuota visa sodybos žemėvalda, todėl ieškinys šioje dalyje negalėtų būti tenkinamas ir dėl tos priežasties.
Kolegija pažymi, jog sudarant visus sandorius ir priimant administracinius aktus dalyvavo pati G. A. (1996-07-05 nuomos sutartis (t. 1, b.l. 28), 1996-09-26 Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis Nr.154 (t.1, b.l. 28), 1999-09-23 patikrinimo aktas (t.1, b.l. 94), 1999-12-21 Širvintų rajono tarybos sprendimas Nr. 80 (t. 1, b.l. 97), VAVA Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2003-04-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 100-11.78-018 (t. 1, b.l. 95), 2006-02-22 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.79-12 (t.1, b.l. 96). Vertinant atsakovės paaiškinimus, kad sudarant ginčytinus sandorius nebuvo siekiama kažkokių kitų tikslų, nei tapti ginčo turto savininku, bei tai, jog atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, nuginčijančių atsakovės G. A. valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, sandorius pripažinti apsimestiniais nėra pagrindo.
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama tik nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, taigi šiuo atveju tik nuo 2006 m. spalio mėnesio, kai iškilo šeimos skyrybų klausimas ir G. A. bei J. R. užėmė poziciją, kad ieškovas neturi jokių teisių į ginčo butą. Kolegija konstatuoja, jog ieškinio senaties skaičiavimui reikšmingas momentas, kai asmens teisės pažeidžiamos ir asmuo sužino apie šį pažeidimą. Šios aplinkybės yra objektyvios ir negali būti grindžiamos subjektyviu asmens požiūriu. Akivaizdu, jog į ginčo buto orderį kartu su G. A. buvo įrašyta tiek jos dukra – J. R. , tiek jos sutuoktinis A. R. , jie visi turėjo lygias teises į butą ir visi galėjo jį privatizuoti bei tapti bendrasavininkais. Ieškovas savo veiksmas (dalinis privatizuojamo buto kainos apmokėjimas, buto mokesčių mokėjimas, bute atlikti remonto darbai ir butui teikiamų ryšio paslaugų mokėjimas) įrodė, kad suvokė, jog gali būti buto dalies savininku. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 86 str.), į šį pažeidimą per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (LAT 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002). Ieškovas neturi pagrindo teigti, jog egzistavo kokios nors aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios ir sukliudžiusios jam laiku, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kadangi nustatyta, kad ieškovas realiai tikėjosi tapti ginčo buto bendrasavininku ir tai įrodė savo aktyviais veiksmais, jo teisės buvo pažeistos iš karto kai nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Būdamas verslininkas, ieškovas privalėjo puikiai suvokti kokias pasekmes tai sukuria, o nesutikdamas su susiklosčiusia situacija, galėjo tai ginčyti teisme. Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga ieškiniams dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą bei 1964 metų CK 84 str., kuris atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki naujojo kodekso įsigaliojimo, turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, pritaikius ieškinio senatį ieškinys šioje dalyje pagrįstai atmestas.
Aptariant visus jau paminėtus ginčijamus sandorius, pažymėtina, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde remiasi ir žinoma sentencija – iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex iniuria ius non oritur) (t.5 b.l.154), tačiau šį teiginį taiko tik atsakovei G. A. . Tuo tarpu ieškovas ne kartą byloje yra pasisakęs, jog teisinė turto registracija buvo atliekama G. A. vardu, siekiant išvengti galimos verslo rizikos ir turto praradimo, galinčio įvykti individualių įmonių komercinės veiklos rezultate. Teismas daro išvadą, jog tokiu atveju (nukreipus teisėtą išieškojimą į jam priklausantį turtą ar pan.) ieškovas būtų įrodinėjęs, jog turtas realiai ir pagrįstai priklauso atsakovei G. A. . Tai sukelia papildomas pagrįstas abejones dėl visų ieškovo išsakomų argumentų. Be to, vertinant ieškovo motyvaciją ir sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys ir į jo abejotinus veiksmus ,,persekiojant“ G. K. , siekiant įsigyti jam priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, sandorio siekiant padidinti šio buto bendrasavininkių skaičių sudarymą, taip priverčiant G. K. parduoti jam priklausančią buto dalį (apeliacinio skundo 5-6 lapai).
Dėl bendro turto padalijimo.
Apelianto motyvacija dėl teismo sprendimo šioje dalyje koncentruojasi į argumentus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimas priteisti atsakovei J. R. minėtą butą natūra yra priimtas neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes, jog ši patalpa santuokos metu buvo naudojama abiejų sutuoktinių pajamoms gauti, ieškovo individuali įmonė taipogi buvo registruota šiose patalpose, ieškovas minėtas patalpas nuomojo ir tebenuomoja tretiesiems asmenims, patalpos jo naudai apdraustos. Po 2007-06-11 ieškovą ištiko infarktas, fizinės galimybės dirbti pablogėjo, ieškovas buvo priverstas parduoti savo turėtas 100 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Šiuo metu iš patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos gaunamos lėšos yra vienintelis stabilus jo pajamų šaltinis. Apeliantas taip pat pateikė papildomą prašymą dėl rašytinių įrodymų, susijusių su paminėtomis aplinkybėmis, priėmimo.
Kolegija nagrinėdama šiuos argumentus pažymi, jog jais nebuvo remtasi pirmos instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į ieškovo padėti (liga ir prarastas darbingumas), jie nagrinėtini.
Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo šalių lygių turto dalių principo ir ieškovui priteisė 2/3 dalis bendro turto. Be to, kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl turto padalinimo natūra. Ieškovui teko didesnė dalis turto, todėl priimant sprendimą buvo protinga patalpą-kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini) natūra skirti tik atsakovei J. R. , atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra profesionali kirpėja, asmeniškai joje dirba ir plėtoja ūkinę veiklą ir tai yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Ieškovas motyvuoja, kad ir jo vienintelis stabilus pajamų šaltinis yra iš šių patalpų nuomos gaunamos pajamos nėra pakankama. Pažymėtina, jog ieškovas jau po teismo sprendimo iš dalies pats sukūrė tokią padėtį. Jis nurodė, jog pardavė turėtas 100 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Visuotinai žinoma, jog akcijos gali būti pajamų pragyvenimui šaltiniu, todėl laikytina, kad ieškovas pats prisidėjo prie savo pajamų sumažėjimo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė J. R. neturi kito nekilnojamojo turto į kurį galėtų perkelti savo verslą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog tokio verslo perkėlimas neabejotinai reikštų ir klientų, taigi pragyvenimo šaltinio praradimą. Ieškovui priteista pakankamo dydžio kompensacija, kuri atstoja jo turėtą turto dalį. Be to, vertinant ieškovo prarastą darbingumą būtina pažymėti, jog darbingumo lygio praradimas nustatytas iki 2008-12-03 (papildomai pateikti įrodymai). Darbingumo lygio pažymoje nenurodyta, jog prarastas darbingumo lygis nustatytas neterminuotai, taigi laikytina, kad ieškovo darbingumas gali padidėti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-30 sprendimą palikti nepakeistą.