Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-551-587/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-27
Bylos Nr.: e2A-551-587/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09498-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas: A. S.

Civilinė byla Nr. e2A-551-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09498-2021-5

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliacinį skundą dėl 2021 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo A. S. 36 854,10 Eur neteisėtu kirtimu aplikai padarytos žalos atlyginimą.

2. Teismas bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka, 2021 m. birželio 10 d. preliminariu teismo sprendimu visiškai patenkino ieškovės reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteisė 36 854,10 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą, valstybei priteisė 389 Eur žyminį mokestį. 2021 m. liepos 20 d. nutartimi teismas pakeitė netinkamą ieškovę Valstybinę miškų tarnybą tinkamu ieškovu Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 1–18 dienomis atsakovas privačiuose miško žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), patenkančiuose į (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 miško kvartalo 3 ir 4 taksacinius miško žemės sklypus, neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, plynu kirtimu iškirto žalius medžius. Buvo iškirsta 460 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris 81,898 kub. m. medienos, aplinkai padaryta 36 854,10 Eur žala. 2018 m. birželio 14 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. VMT-ANR_N46-2018 dėl savavališko miško iškirtimo atsakovui paskirta 560 Eur bauda, kurią atsakovas sumokėjo. Atsakovas atsodino ne tokio paties amžiaus medžius, tai nepašalina žalos gamtai. Atsakovui ir kitiems gretimų žemės sklypų savininkams negalėjo būti išduoti leidimai kirsti medžius 241 miško kvartalo 3 ir 4 sklypuose. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkių ir užmirkusių augimviečių medynus. Tai, kad atsakovui 241 miško kvartalo 4 sklype suprojektuota 0,3 ha ploto plyno kirtimo biržė, dar nereiškia, jog jam gali būti ir bus išduotas leidimas. Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovui išduotas leidimas plynam kirtimui neturi reikšmės, kadangi išduotas 2021 m., iš 4 kvartalo iškirsti tik keli medžiai. Kirsti medžius 3 sklype leidimas neišduotas ir negalėjo būti išduotas. Pakrantės apsaugos zonoje draudžiama vykdyti plynus kirtimus. Tikrinimo metu vidutinis medžių amžius 24 metai, todėl leidimas galėtų būti išduotas tik 2024 metais. Kad miškas atsikūrė savaime, neeliminuoja žalos, iškirsti brandūs medžiai, tokie pat medžiai neatsodinti, todėl žala aplinkai yra.

4. Atsakovas prieštaravimais dėl teismo preliminaraus sprendimo prašo panaikinti 2021 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad su preliminariu sprendimu nesutinka. Atsakovas siekė sutvarkyti įsigyto privataus žemės sklypo aplinką, jam specialistas R. G. 2017 m. kovo mėnesį konsultacijoje nurodė, kad apie valymo ir kirtimo darbus pranešti Valstybinei miškų tarnybai nereikia, leidimas kirsti medžius sklype nereikalingas, kadangi sklypas yra žemės ūkio paskirties. Atsakovas sklype iškirto nulūžusius ir menkaverčius medžius ir krūmus, tikslu žemės sklypą atsodinti vertingesniais želdiniais. Jis, suklydęs dėl savo žemės klypo ribų, iškirto 5,6 kub. m. baltalksnių J. G., O. S., G. M., J. T. ir R. R. priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovas atsodino jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 37 vertingesnius ir geresnės kokybės medžių sodinukus. Ieškovas neįrodė žalos aplinkai, žala nėra preziumuojama. Vien formalus medžių kirtimo tvarkos pažeidimas savaime nereiškia, jog buvo padaryta žala gamtai. Atsakovas atkūrė mišką, atsodino vertingesnius medžius, atsakovui už šį pažeidimą nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pati institucija prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl teismas žalą turėjo mažinti. Apskaičiuojant gamtai padarytą žalą medžiai nematuoti. Toks kirtimas miške buvo galimas, nes leidimas gautas vėliau. Pagal paties ieškovo pateiktus dokumentus, medžių amžius 4 sklype buvo ne 59 metai, o 64 metai. Medžių amžius apvalinamas 5 metų paklaida. Nustatant medžių amžių, iš kiekvieno medyno ima 3 medžius. Ieškovo nurodytas medžių amžius netinkamai nustatytas, medžiai nebuvo gręžti. Liudytojas R. M. medžius gręžė, nustatė jų amžių. Atsakovas mišką atkūrė, miškas ir pats savaime atsikūrė. Teismui padarius išvadą, kad žala gamtai visgi padaryta, prašo sumažinti žalos dydį, ji itin didelė fiziniam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo A. S. ieškovei Valstybinei miškų tarnybai 36 854,10 Eur padaryta aplinkai žala, o valstybei – 389 Eur žyminis mokestis, ir ieškinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad žala aplinkai konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir aplinkos apsaugos įstatymo) 32 straipsnyje paminėtų aplinkos elementų būklei. Būtina nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai. Nenustačius žalos aplinkai fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas teigia, kad atsakovo žemės sklypas yra pakrantės apsaugos zonoje, medžiai nėra pasiekę kirtimui leistino amžiaus, todėl jam jokiu būdu nebūtų išduotas leidimas plynam miško kirtimui.

7. Byloje nustatyti ir liko nepašalinti prieštaravimai tarp atsakovo, liudytojų M. S. ir R. G. paaiškinimų dėl konsultacijos apie leidimą kirsti mišką privačioje žemės ūkio paskirties žemėje. Atsakovas ir jo sutuoktinė liudytoja M. S. nurodė, kad R. G. matė jų pateiktus žemės nuosavybės dokumentus, juos konsultavo, kad leidimas kirsti mišką jų žemės ūkio paskirties sklype nereikalingas. Liudytojas R. G. parodė, kad jis jiems paaiškino, kad nereikia leidimo kirsti tik sausuolius ir krūmus, žaliems medžiams kirsti reikalingas leidimas. Teismas sprendė, kad galimai įvyko klaida, nesusikalbėjimas, nesupratimas, kokios paskirties A. S. žemė, ar joje yra vandens telkinių apsaugos zonos, galimai ne atidžiai ir detaliai buvo susipažinta su pateiktais žemės nuosavybės dokumentais ir specialiomis žemės naudojimo sąlygomis. Teismas vertino esant labiau tikėtina aplinkybę, kad atsakovas supratęs apie būtinybę gauti leidimą žaliems medžiams kirsti jo žemės sklype, nebūtų medžių kirtęs be leidimo.

8. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.6 punktu (jo redakcija galiojo nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., miško kirtimas įvykdytas 2017 m. kovo 1–18 d.), pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus. Šis įstatymas negalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. Iš atsakovo žemės sklypo, kuriame atliktas plynas kirtimas (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registro išrašo 9.1 punkto matyti, jog žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje.

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr.XIII-2166, kurio 99 straipsnio 5 punkte numatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis ne didesnis nei 15 laipsnių, išskyrus atvejus..... ( šioje byloje jie nėra aktualūs). 2021 m. gruodžio 6 d. leidimas atsakovui plynai kirsti medžius 241 kvartalo 4 sklype, 3 miškų grupėje, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) (viso 80 kub. m.) išduotas neatsižvelgiant į minėto įstatymo 99 straipsnio 5 punktą. Visa atsakovo ir M. S. žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ir dalis miško žemės, yra vandens telkinių apsaugos zonoje ar pakrantės apsaugos zonoje. Todėl ir 2017 m. atsakovui, gretimo žemės sklypo savininkams galėjo būti išduotas leidimas kirsti mišką 3 ir 4 sklypuose, nes nei tuomet, nei šiuo metu specialiosios žemės naudojimo sąlygos nepasikeitė – atsakovo sklypas, gretimas žemės sklypas buvo ir yra pakrantės apsaugos juostoje, vandens telkinių apsaugos zonoje.

10. Liudytojų R. G. ir R. M. parodymai dėl atsakovo nukirstų medžių brandos skiriasi. Ieškovo pateiktuose Kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapuose matyti, kiek ir kokių matmenų medžių bei kokio tūrio medieną iškirto atsakovas. Ieškovas pateikė 2013 m. miško kvartalų žemėlapio taksoraštį su nurodytais 3 ir 4 sklype augusių medžių skersmenimis. Jame nurodyta VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 sklype augančių medžių sudėtis ir jų skersmuo. Sulyginus 2013 m. miško kvartalų žemėlapio taksoraštyje nurodytus 3 sklype augusių medžių skersmenis su nurodytais kelmų skersmenimis Kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo lapuose ir pagal tai apskaičiavus 241 kvartalo 3 sklype nukirstos medienos tūrį, teismas darė išvadą, kad atsakovas 2017 metais VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 sklype iškirto baltalksnių, juodalksnių, blindžių ir beržų, kurių medienos tūris sudarė 25,482 kub. m., iš kurių 19,076 kub. m. baltalksnių, 3,21 kub. m. juodalksnių, 1,082 kub. m. blindžių ir 2,114 kub. m. beržų. Vertinant procentais, 19,076 kub. m. baltalksnių sudarė 75 procentus medienos tūrio, 3,21 kub. m. juodalksnių – 13 procentų medienos tūrio, 1,082 kub. m. blindžių – 4 procentus medienos tūrio, 2,114 kub. m. beržų sudarė 8 procentus medienos tūrio 241 kvartalo 3 sklypo. Kadangi 3 sklype nukirsti medžiai (baltalksniai, blindės) sudarė 79 procentus bendro medienos tūrio, t. y. daugiau kaip 76 procentus pirmojo ardo medynų tūrio, kuriame taip pat augo ir dalis beržų bei juodalksnių, vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių 7.3 p. 1 lentele, baltalksnių, juodalksnių, blindžių, beržų plyną kirtimą buvo galima vykdyti net ir nesulaukus nustatytų jų minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus. Teismas sprendė, kad leidimas kirsti medžius atsakovui galėjo būti išduotas, jeigu jis kreiptųsi.

11. Miško kirtimo taisyklių 7.3 p. 1 lentelėje numatyta, kad III miško grupės medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, pagrindinius miško kirtimus galima vykdyti nesulaukus minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus.

Šalies argumentai

12. Ieškovo pateiktame 2013 m. miško kvartalų žemėlapyje nurodyta, kad 2013 m. VĮ Prienų miško urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 4 sklype augusių medžių rūšių amžius buvo 55 m. (atitinkamai 2017 m. – 59 m.). Inventorizacijos duomenys nėra tikslūs, 2013 m. miško kvartalų žemėlapyje nurodytas medžių amžius turi būti dar apvalinamas 5 metų tikslumu (Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.2.2.3 p.). Todėl, įvertinus 5 metų paklaidą, galima manyti, kad 2017 m. (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 4 sklype augusių medžių amžius buvo ne 59 m., bet 64 m. Liudytojas R. M. nėra ekspertas, tačiau yra miško specialistas, dirbantis individualiai. Liudytojai R. G. ir G. Ž. yra miško specialistai, dirbantys Valstybinėje miškų tarnyboje. R. M. nustatytas 4 sklypo medžių (juodalksnių, baltalksnių, beržų) amžius yra 65 metai. Tai jis nustatė gręždamas apskaitos medžius 1,3 m aukštyje, todėl 2017 metais šie medžiai galėjo būti kertami plynu kirtimu (Miško kirtimo taisyklių 7.3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas darė išvadą, kad atsakovui galėjo būti išduotas leidimas kirsti medžius 241 kvartale 3 ir 4 žemės sklypuose, medžiai juose buvo Miško kirtimo taisyklėse numatyto amžiaus, t. y. brandūs. Atsakovo žemės naudojimo specialiosios sąlygos nuo 2017 m. nepasikeitė, tačiau 2021 m. gruodžio 6 d. jam išduotas leidimas plynai kirsti medžius (80 kub. m.) 241 kvartale, 4 sklype 0,2 ha plote. Teismas konstatavo, kad neįrodyta atsakovo padaryta 36 854,10 Eur žala aplinkai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2021 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą, t. y. tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo apeliantui 36 854,10 Eur žalos aplinkai atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo atmetė specialistų parodymus kaip nepatikimus, selektyviai vertino liudytojų parodymus, atsakovo ir jo liudytojų paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Be to, teismo sprendimas formuoja praktiką, kad leidimas miškui kirsti yra tik formalus dokumentas ir visiškai paneigia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą leidimų išdavimų tvarką ir miškų neteisėtais kirtimais daromos žalos reikšmę.

15.2. Ginčo atveju, atliekant savavališkai nukirsto medyno inventorizaciją buvo naudojamas objektyvus ištisinis instrumentinis metodas, kurio metu šaknies kaklelyje buvo išmatuoti visi VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype nukirsti medžiai, nustatytos nukirstų medžių rūšys, vidutinis nukirsto medyno diametras bei amžius. Matavimo duomenys užfiksuoti kelmų apmatavimo akte. Nustatyta, kad medyno sudėtis prieš kirtimą buvo 6Bt 3J 1B Gl Bl K L (60% medyno tūrio sudarė baltalksniai, 30 % – juodalksniai, 10% – beržai, o gluosnių, blindžių, klevų ir liepų tūris nesudarė 10% medyno tūrio). Palyginus Miškų kadastro ir inventorizacinius faktinius duomenis akivaizdu, jog šie duomenys nesutampa, inventorizuojant kiekvieną medį gauti duomenys tikslesni nei palydovo užfiksuoti duomenys. Savavališkai nukirstų baltalksnių, gluosnių ir blindžių tūris sudarė 58,761 kub. m. arba 64,7 % nukirsto medyno tūrio, kitos medžių rūšys – 32,237 kub. m. arba 35,3 % nukirsto medyno tūrio. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų instrukcijos 9 priedo reikalavimais nustatyta, kad nukirsto medyno vidutinis amžius 24 metai. Medyno amžius nustatytas 1 metų tikslumu.

15.3. VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype 2017 m. kovo 1–18 d. negalėjo būti išduotas leidimas pagrindinio naudojimo plynam kirtimui, medynas buvo II brandumo grupės, mišrus baltalksnynas, kuriame baltalksnių, gluosnių ir blindžių tūris sudarė mažiau nei 76% medyno tūrio. Medynui privalėjo būti taikomi minimalūs pagrindinio naudojimo kirtimo amžiai, pagrindinio naudojimo plynas kirtimas galėjo būti vykdomas vyraujančiai rūšiai medyne (baltalksniui) pasiekus minimalų pagrindinių miško kitimų amžių – 31 metus, ne anksčiau 2024 metais.

15.4. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo cituoto nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166, 99 straipsnio 5 punkto, čia nebelieka prieš tai įstatyme galiojusio termino – pakrantės apsaugos juosta (1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.6 punktas (galiojusi redakcija nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.)). Pirmosios instancijos teismas, pasitikėdamas atsakovo atstovų baigiamąja kalba, net netikrino atstovų interpretuotos įstatymo normos formuluotės. Neteisėto kirtimo metu 2017 m. kovo 1–18 dienomis atsakovui ir kaimyninio sklypo savininkams priklausantys sklypai buvo priskirti pakrantės apsaugos juostai. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus pakrantės apsaugos juostoje draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojo R. G., kuriam perkėlė visą atsakomybę, parodymus, juos atmesdamas kaip galimą nesusikalbėjimą. Teismas nepasisakė dėl liudytojo nuodytos aplinkybės, jog jis atsakovui su sutuoktine išaiškino, kokiomis aplinkybėmis jiems reikalingas leidimas, nepasisakė dėl paties atsakovo atsakomybės. Ieškovo liudytojai R. G. ir G. Ž. yra valstybės tarnautojai, jie nesuinteresuoti bylos eiga ar baigtimi, priimtas sprendimas nesukuria jokių papildomų pasekmių. Tuo tarpu, R. M. užsiima individualia veikla, už atlygį ruošia dokumentus kirtimams. R. M. buvo sumokėtas atlygis už tai, kad jis pateiktų dokumentus, jog atsakovui būtų išduotas leidimas kirsti medžius 241 kvartalo 4 taksaciniame miško sklype (viso 80 kub. m.). Teismas vadovavosi kaip patikimais ir neutraliais atsakovo sutuoktinės parodymais, nors tenkinus pilnai ieškinį, atsakovas ir M. S. bendrai kaip šeima prarastų nemažą sumą. Liudytojų R. G. ir G. Ž. parodymai nuoseklūs, tapatūs, todėl vertinti juos kritiškai ir visai atmesti nebuvo jokio pagrindo.

15.6. R. M. matavimai buvo atlikti tik 2021 m. ir tik 241 kvartale, 4 taksaciniame miško sklype, leidimas buvo išduotas tik 4 taksaciniam miško sklypui. Tuo tarpu R. G. matavimus atliko būtent savavališko kirtimo vietoje, t. y. gretimame 3 taksaciniame miško sklype. Vertinti, kokios buvo 2017 m. 3 taksacinio miško sklypo savybės pagal analogiją 2021 m. gruodžio mėnesį netikslinga ir neteisinga, skyrėsi 4 ir 3 taksacinių miško sklypų taksacinės charakteristikos – medynų sudėtis, amžius, skalsumas.

15.7. Nėra aišku, kurių metų duomenys fiksuoti atsakovų pateiktame 2013 m. miško kvartalo žemėlapyje VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 taksacinių miško sklypų taksoraštyje, kuriame yra nurodytas VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniuose miško sklypuose 2013 metais augusių konkrečių medžių rūšių skersmuo. Dokumente nurodyti tik padriki skaičiai, nenurodyta dokumento data, kas jame užfiksuota, jį išdavęs asmuo ar įmonė. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktinius duomenis dėl 3 taksaciniame miško sklype augusių medžių amžiaus neturėjo jokio pagrįsto pagrindo vadovautis būtent atsakovų atstovo pateiktu nepagrįstu dokumentu ir atsakovo baigiamojoje kalboje nurodytais skaičiavimais. Apeliantas daro prielaidą, kad atsakovo pateiktas VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 taksacinių miško sklypų taksoraščio fragmentas galimai paimtas iš Valstybinės miškų inventorizacijos surinktų duomenų, kurių pagrindu 2013 metais buvo inventorizuoti privatūs ir valstybiniai miškai Prienų rajone. Atlikus valstybinę miškų inventorizaciją VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniuose miško sklypuose taikant subjektyvų miškų inventorizacijos metodą buvo padarytos sisteminės paklaidos, inventorizacijos darbų kokybė buvo nekontroliuota ir todėl netiksli.

15.8. Po savavališko kirtimo 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniuose miško sklypuose tikrinimo metu inventorizacijai atlikti buvo naudojamas objektyvus metodas – ištisinis instrumentinis metodas, kurio metu šaknies kaklelyje buvo išmatuoti visi VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype nukirsti medžiai. Nustatyta, kad privačiuose miško žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai iškirstos medienos tūryje plynu kirtimu baltalksniai, gluosniai ir blindės nesudaro didesnės negu 76 procentų iškirstos medienos, t. y. daugumos. Privačiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai nukirsta 85,398 kub. m., o privačiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai nukirsta 5,6 kub. m., t. y. 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype iš viso nukirsta 90,998 kub. m. Vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių medžių tūrio struktūros lentelių aiškinamąja dalimi, pritaikius matavimo paklaidą ir savavališkai nukirstą tūrį sumažinus 10 %, nustatyta, kad savavališkai nukirsta 81,898 kub. m. medienos.

15.9. Visi matavimai buvo atlikti VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype. Biržės apmatavimas ir skaičiavimai atlikti vadovaujantis Miškotvarkos darbų instrukcija, Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovų pateiktu tariamai patikimu dokumentu, jis nėra tikslus.

15.10. Tikrinimo metu nustatyta (skaičiuojant nukirstų medžių rieves), kad nukirsto medyno amžius buvo 24 metai, vadinasi, leidimas kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynu kirtimu šiame mišriame medyne 2017 m. negalėjo būti išduotas ne tik dėl ribojimų, bet ir dėl nepakankamo medžių amžiaus. Anksčiausiai 3 taksaciniam miško sklypui leidimas kirsti galėjo būti išduotas tik 2024 m., vyraujančiai medžių rūšiai pasiekus minimalų reikalaujamą brandos amžių (31 metus). Vadovaujantis Miškotvarkos darbų instrukcijos 9 priedo reikalavimais, atlikus matavimus ir nustačius, kad nukirsto medyno vidutinis amžius 24 metai bei pritaikius 5 metų apvalinimą, galima teigti, kad nukirsto medyno amžius daugiausiai yra 25 metai (pažeidėjo naudai).

15.11. Kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapai pildyti lauke darbo metu dar neturint tikslių duomenų apie tikslią savavališko kirtimo lokaciją, todėl juose parašyti abu – 3 ir 4 taksaciniai miško sklypai. Kad kirtimas buvo įvykdytas tik 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype įrodo ir faktas, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo išduotas leidimas kirsti medžius 241 kvartalo 4 taksaciniame miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viso 80 kub. m.), t. y. 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype miškas buvo plynai iškirstas dar 2017 m.

15.12. 2021 m. gruodžio 6 d. išduotas leidimas neturi įtakos 2017 m kovo 1–18 d. vykusiems savavališkiems kirtimams. R. M. matavimai atlikti tik 2021 m. ir tik 241 kvartale, 4 taksaciniame miško sklype. Leidimas buvo išduotas tik 4 taksaciniam miško sklypui. Vertinti, kokios buvo 2017 m. 3 taksacinio sklypo savybės pagal analogiją 2021 m. gruodžio mėnesį, nėra teisinga, nes 4 ir 3 taksaciniai miško sklypai buvo visiškai skirtingų taksacinių charakteristikų: skyrėsi medynų sudėtis, amžius, skalsumas.

15.13. Žala aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) padaryta neteisėtai iškertant mišką, iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas nebūtų išduotas. Žala traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai. Tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 m. Atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

15.14. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė jo neveikimu, turėdamas pareigą nesikreipė dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Neturėdamas tam skirto leidimo kirsti mišką, atsakovas savavališkai iškirto mišką, jam skirta administracinė nuobauda, kurią jis sumokėjo. Jo kaltė preziumuojama. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iškart atsirado žala gamtai (priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) – miškas, būdamas sudedamoji aplinkos dalis, daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, gyvūnijos gyvenimo sąlygas. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis, jo ekosistemos savybės). Paskaičiuota žala aplinkai sudaro 36 854,10 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Apelianto pozicija apeliaciniame skunde yra nenuosekli: teigia, kad neteisėtas miško kirtimas buvo atliktas tik VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype, vėliau – kad medžių kirtimas buvo vykdomas 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniuose miško sklypuose. Apeliantas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad atsakovas kirtimus atliko (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 sklype. Šiuo klaidingu teiginiu apeliantas remiasi siekdamas pagrįsti pateikiamą klaidingą paskaičiavimą dėl 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype iškirstų medžių rūšių ir tūrio.

16.2. Medžiai buvo iškirsti 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniame miško sklype. Šią aplinkybę 2018 m. vasario 7 d. patikrinimų metu nustatė patys specialistai R. G. ir G. Ž.. Apeliantas nepagristai Kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapuose nurodytą informaciją (medžių rūšys, medžių tūris) dėl bendrai 241 kvartalo 3 ir 4 miško sklypuose iškirstų medžių, priskiria išimtinai tik 241 kvartalo 3 miško sklypui.

16.3. Apeliantas apeliaciniame skunde melagingai nurodo, kad specialistai R. G. ir G. Ž. privačių miško valdų patikrinimo metu nukirstų medžių amžių nustatė skaičiuodami visų nukirstų medžių rieves. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje specialistas R. G. nurodė, kad patikrinimų metu nukirstų medžių amžių nustatė pagal 2013 m. miškotvarkos inventorizavimo duomenis duomenų bazėje, kiekvieno medžio amžiaus nenustatinėjo, amžių nustatinėjo pagal vyraujančių medžių amžių numatytą, 2013 m. miškotvarkos inventorizavimo duomenyse. Tame pačiame teismo posėdyje specialistas G. Ž. nurodė, kad nukirstų medžių amžių nustatė pagal miškų inventorizacijos kadastro duomenis. Šie liudytojų parodymai paneigia apelianto teiginį.

16.4. Aplinkybė, kad atsakovo tam tikra žemės sklypo dalis patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, savaime nereiškia, kad žemės sklype esanti miško žemė taip pat patenka į šią paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir kad atsakovas medžių kirtimo darbus atliko šioje pakrantės apsaugos juostoje. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad atsakovo ir M. S. žemės sklype nustatyta: 9.1. miško žemė; 9.2. paviršinių vandens telkinių apsaugos zona; 9.3. 1075,00 kv. m. dalyje iš 21300,00 kv. m. viso žemės sklypo ploto nustatyta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zona yra dvi skirtingos specialiosios žemės naudojimo kategorijos. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje liudytojas R. G. paaiškino, kad miško kirtimai atlikti paviršinio vandens apsaugos zonoje, o ne paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Rašytiniai įrodymai ir liudytojo R. G. parodymai paneigia apelianto teiginį, kad atsakovui nebūtų buvęs išduotas leidimas plynam miško kirtimui, dėl to, kad žemės sklypas ir gretimas žemės sklypas yra pakrantės apsaugos zonoje.

16.5. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje liudytojas R. G. paaiškino, kad vietoje, kur vykdyti medžių kirtimo darbai, nėra šlaitų, yra lyguma. Tai patvirtina 2021 m. rugpjūčio 31 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos vietovės nuotraukos. Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.7 punktu, atsakovui žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo miško žemėje vykdyti miško kirtimo darbus nebuvo draudžiama. Apeliantas apeliaciniu skundu šios aplinkybės neginčija. Atsakovui galėjo būti išduotas leidimas kirsti medžius, tiek VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 sklype, tiek ir 4 sklype, kadangi atsakovui nebūtų buvę taikomi tuo metu galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 ir 127.7 punktuose nustatyti apribojimai.

16.6. Medžiai buvo iškirsti 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniame miško sklype, tačiau apeliantas nepagrįstai Kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapuose nurodytą informaciją (medžių rūšis ir tūrį) dėl bendrai 241 kvartalo 3 ir 4 miško sklypuose iškirstų medžių priskyrė išimtinai tik 241 kvartalo 3 miško sklypui. Tokiu būdu neatribojo, kokios Kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapuose nurodytos medžių rūšys ir medžių tūris buvo iškirstas 241 kvartalo 3 miško žemės sklype ir koks 4 miško žemės sklype, o 241 kvartalo 4 miško žemės sklype iškirstus medžius nepagrįstai priskyrė 241 kvartalo 3 miško žemės sklypui.

16.7. Vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių 7.3. p. 1 lentele, baltalksnių, juodalksnių, blindžių, beržų plyną kirtimą buvo galima vykdyti net ir nesulaukus jų minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus, kadangi 241 kvartalo 3 miško žemės sklype nukirsti medžiai (baltalksniai, blindės) sudarė 79 procentus bendro medienos tūrio, t. y. daugiau kaip 76 procentus pirmojo ardo medynų tūrio, kuriame augo ir dalis beržų bei juodalksnių. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti minėtas medžių rūšis 241 kvartalo 3 miško žemės sklype, šis leidimas atsakovui būtų buvęs išduotas.

16.8. Kurie medžiai buvo iškirsti VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 sklype ir kurie – 4 sklype, galima nustatyti, Kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapuose nurodytus kelmų skersmenis palyginus su Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 2013 m. miško kvartalų žemėlapio taksoraštyje nurodytais 241 kvartalo 3 ir 4 miško žemės sklype augusių medžių skersmenimis.

16.9. Atsakovo pateiktas 2013 m. VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 sklypų taksoraštis yra apelianto pateikto 2013 m. miško kvartalo žemėlapio sudedamoji dalis. Taksoraščio išdavimo data, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtinta Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija) 21 priedu, taksoraštyje nenurodoma. Atsakovo į bylą pateiktas 2013 m. miško kvartalo žemėlapio VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 taksacinių miško sklypų taksoraštis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 21 priede pateikiamą privalomą taksoraščio formą. Kadangi apelianto pateiktame 2013 m. miško kvartalo žemėlapyje buvo nurodyta tik taksoraščio santrauka, tikslu pateikti teismui išsamius duomenis atsakovas į bylą pateikė 2013 m. miško kvartalo žemėlapio VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 ir 4 taksacinių miško sklypų taksoraštį.

16.10. Apeliantas nenurodo pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovui galėjo būti išduotas leidimas kirsti medžius ir 241 kvartalo 4 žemės sklype.

16.11. Ieškovės byloje pateiktame 2013 m. miško kvartalų žemėlapyje nurodyta, kad 2013 m. VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 4 sklype augusių medžių rūšių amžius buvo 55 m. (2017 m. atitinkamai 59 m.). 2013 m. miško kvartalų žemėlapyje nurodytas medžių amžius yra tik preliminarus, jame nurodytas visų medžių amžius nustatomas taikant palyginamąjį būdą, nustačius tik kelių pasirinktų medžių amžių iš viso medyno ir jį pritaikius likusiems žemės sklype esantiems medžiams; medžių amžius, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.2.2.3. p., turi būti papildomai apvalinamas 5 metų tikslumu. Įvertinus 5 metų paklaidą, galima teigti, jog 2017 m. (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 4 sklype augusių medžių rūšių amžius buvo ne 59 m., o 64 m.

16.12. Amžiaus klasė pirmajam ardui nustatoma pagal jo vyraujančio miško elemento amžių, o medynui – pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę. Medžių skaičius, kuriam nustatomas amžius, ir jų ženklinimo reikalavimai priklauso nuo pasirinkto inventorizacijos metodo.

16.13. Miško specialistas R. M. 2021 m. rugsėjo 15 d. miško valdos apžiūros akte nustatė, jog VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 4 sklype augančių vyraujančių juodalksnių (J), baltalksnių (BT) ir beržų (B) amžius – 65 metai. Miško specialistas kiekvieno individualiai medžio amžių nustatė gręždamas apskaitos medžius 1,3 m aukštyje. 2017 m. kovo mėn. atsakovui atliekant miško kirtimo darbus, juodalksniai, baltalksniai ir beržai buvo pasiekę jiems nustatytą minimalų pagrindinio miško kirtimo amžių – beržai ir juodalksniai 61 m., baltalksniai 31 m., ir, vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių 7.3 p., galėjo būti kertami plynu kirtimu.

16.14. Apeliantas tik preziumavo žalos aplinkai atsiradimo faktą, tačiau jo neįrodė, todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei.

16.15. Jeigu prieš atliekant medžių kirtimo darbus 2017 m. atsakovas ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, būtų kreipęsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti medžius išdavimo, šis leidimas atsakovui ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams būtų buvęs išduotas.

16.16. Atsakovas žemės sklype miško kirtimo darbus atliko tikslu mišką atsodinti aukštesnės kokybės bei vertingesniais medžiais, suformuoti produktyvų medyną. Atsakovas iškirstame miško plote savo lėšomis pasodino apie 1 000 vnt. eglių, 1 000 vnt. beržų, 500 vnt. pušų ir 70 vnt. ąžuolo sodinukų. Tai patvirtina 2021 m. rugpjūčio 31 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Medžių kirtimo vietose vyksta ir savaiminis medyno atsikūrimas juodalksnio, beržo, klevo ir skroblo medeliais. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės miškų tarnybos rašte nurodoma, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas R. G., atliko stebėseną po neteisėtų plynų kirtimų privačiuose miško žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (patenkančiuose į (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 miško kvartalo 3 ir 4 taksacinius miško žemės sklypus), ir nustatė, jog miškas kirtavietėse atsikūrė savaime ir atitinka miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

16.17. Vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 28 punktu, R. M. turėjo reikiamą kompetenciją ir išsilavinimą atsakovui parengti biržės atrėžimo bei kirtimo dokumentaciją, kuria vadovaujantis 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovui buvo išduotas leidimas plynai kirsti medžius 241 kvartalo 4 sklype, 3 miškų grupėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viso 80 kub. m.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad liudytojo R. M. suinteresuotumas byla nenustatytas. R. M. taip pat, kaip ir R. G. bei G. Ž. yra miškininkas specialistas. Jo parodymai nuoseklūs, esminės jo nurodytos aplinkybės sutapo viso proceso metu, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visų liudytojų parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 30 d. Valstybinė miškų tarnyba davė pavedimą vyriausiajam specialistui R. G. atlikti patikrinimą A. S. ir M. S. privačiose miško valdose (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos 1 t., b.l. 6).

6. 2018 m. vasario 7 d. Privataus žemės miško žemės sklypo patikrinimo pažyma nustatyta, kad miško kadastrinio sklypo ribinės linijos aiškios, nustatyta netesėtų miško kirtimų, yra pažeidimų: nustatytas savavališkas miško kirtimas be leidimo (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 7), prie patikrinimo pažymos pateikti kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapai, paskutiniame lape nurodyta, kad iškirsta 85,398 m³ medžių, (e. b. 1 t., l. 8–13).

7. 2018 m. gegužės 2 d. Valstybinė miškų tarnyba davė pavedimą vyriausiajam specialistui R. G. atlikti patikrinimą O. S., J. G., J. T., G. M., R. R. privataus miško valdose (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), patikrinimo pažyma nustatyta, kad ribos aiškios, nustatyta neteisėtų miško kirtimų, yra pažeidimų (medžių kirtimą organizavo A. S.) (e .b. 1 t., b. l. 14–15), prie patikrinimo pažymos pateiktas kelmų apmatavimo ir tūrio apskaičiavimo lapas, kuriuo nustatyta, kad iškirsta 5,6 m³ medžių ( e. b. 1 t., l. 16). Valstybinės miškų tarnybos žalos aplinkai skaičiavimu nustatyta 36 854,10 Eur žala aplinkai ( e. b. 1 t., l. 5).

8. 2018 m. birželio 14 d. Valstybinė miškų tarnyba pareiškė pretenziją A. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo ( e. b. 1 t., l. 4). Valstybinės miškų tarnybos administracinio nusižengimo 2018 m. birželio 7 d. protokolu ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimu nustatyta, kad A. S. pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį nubaustas 560 Eur bauda (e. b. 1 t., l. 17–20). A. S. baudą sumokėjo, prisipažino padaręs nusižengimą, dėl jo gailėjosi, 2018 m. vasario 7 d. paaiškinime nurodė, kad kirto menkaverčius medžius, išvirtusius medžius, kadastro duomenys neatitiko realios situacijos (duomenys neskelbtini), šiuo metu daromi kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 21).

9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo atmetė specialistų parodymus kaip nepatikimus, selektyviai vertino liudytojų parodymus, atsakovo ir jo liudytojų paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Be to, teismo sprendimas formuoja praktiką, kad leidimas miškui kirsti yra tik formalus dokumentas ir visiškai paneigia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą leidimų išdavimų tvarką ir miškų neteisėtais kirtimais daromos žalos reikšmę. Apeliacinė instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais argumentais.

10. Ginčo atveju buvo išmatuoti visi VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype nukirsti medžiai, nustatytos nukirstų medžių rūšys, vidutinis nukirsto medyno diametras bei amžius. Matavimo duomenys užfiksuoti kelmų apmatavimo akte. Nustatyta, kad medyno sudėtis prieš kirtimą buvo 6Bt 3J 1B Gl Bl K L (60% medyno tūrio sudarė baltalksniai, 30 % – juodalksniai, 10% – beržai, o gluosnių, blindžių, klevų ir liepų tūris nesudarė 10% medyno tūrio). Inventorizuojant kiekvieną medį gauti duomenys tikslesni nei palydovo užfiksuoti duomenys. Savavališkai nukirstų baltalksnių, gluosnių ir blindžių tūris sudarė 58,761 kub. m. arba 64,7 % nukirsto medyno tūrio, kitos medžių rūšys – 32,237 kub. m. arba 35,3 % nukirsto medyno tūrio. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų instrukcijos 9 priedo reikalavimais nustatyta, kad nukirsto medyno vidutinis amžius 24 metai. Medyno amžius nustatytas 1 metų tikslumu.

11. VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype 2017 m. kovo 1–18 d. negalėjo būti išduotas leidimas pagrindinio naudojimo plynam kirtimui, medynas buvo II brandumo grupės, mišrus baltalksnynas, kuriame baltalksnių, gluosnių ir blindžių tūris sudarė mažiau nei 76% medyno tūrio.

12. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo cituoto nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166, 99 straipsnio 5 punkto, čia nebelieka prieš tai įstatyme galiojusio termino – pakrantės apsaugos juosta (1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.6 punktas (galiojusi redakcija nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.)). Kirtimo metu 2017 m. kovo 1–18 dienomis atsakovui ir kaimyninio sklypo savininkams priklausantys sklypai buvo priskirti pakrantės apsaugos juostai. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus pakrantės apsaugos juostoje draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus.

13. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojo R. G., kuriam perkėlė visą atsakomybę, parodymus, juos atmesdamas kaip galimą nesusikalbėjimą. Teismas nepasisakė dėl liudytojo nurodytos aplinkybės, jog jis atsakovui su sutuoktine išaiškino, kokiomis aplinkybėmis jiems reikalingas leidimas.

14. Liudytojai R. G. ir G. Ž. yra valstybės tarnautojai, jie nesuinteresuoti bylos eiga ar baigtimi, priimtas sprendimas nesukuria jiems jokių papildomų pasekmių. R. M. atlygį mokėjo atsakovas už tai, kad jis parengtų dokumentus, jog atsakovui būtų išduotas leidimas kirsti medžius 241 kvartalo 4 taksaciniame miško sklype (viso 80 kub. m.). Teismas vadovavosi kaip patikimais ir neutraliais atsakovo sutuoktinės parodymais, nors tenkinus pilnai ieškinį, atsakovas ir M. S. bendrai kaip šeima prarastų nemažą sumą. Liudytojų R. G. ir G. Ž. parodymai nuoseklūs, tapatūs, todėl vertinti juos kritiškai ir visai atmesti nebuvo pagrindo.

15. Taip pat sutiktina su apelianto argumentu, kad R. M. matavimai buvo atlikti tik 2021 m. ir tik 241 kvartale, 4 taksaciniame miško sklype, leidimas buvo išduotas tik 4 taksaciniam miško sklypui. Tuo tarpu R. G. matavimus atliko būtent savavališko kirtimo vietoje, t. y. gretimame 3 taksaciniame miško sklype. Vertinti, kokios buvo 2017 m. 3 taksacinio miško sklypo savybės pagal analogiją 2021 m. gruodžio mėnesį, nėra tikslu ir teisinga, be to pirminio miško vertinimo nustatant žalą niekas nenuginčijo.

16. Apelianto teigimu, po savavališko kirtimo 241 kvartalo 3 ir 4 taksaciniuose miško sklypuose tikrinimo metu inventorizacijai atlikti buvo naudojamas objektyvus metodas – ištisinis instrumentinis metodas, kurio metu šaknies kaklelyje buvo išmatuoti visi VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype nukirsti medžiai bei nustatytas jų kiekis. Visi matavimai buvo atlikti VĮ Prienų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 241 kvartalo 3 taksaciniame miško sklype. Tikrinimo metu nustatyta (skaičiuojant nukirstų medžių rieves), kad nukirsto medyno amžius buvo 24 metai, vadinasi, leidimas kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynu kirtimu šiame mišriame medyne 2017 m. negalėjo būti išduotas ne tik dėl ribojimų, bet ir dėl nepakankamo medžių amžiaus. Anksčiausiai 3 taksaciniam miško sklypui leidimas kirsti galėjo būti išduotas tik 2024 m.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad 2021 m. gruodžio 6 d. išduotas leidimas neturi įtakos 2017 m kovo 1–18 d. vykusiems savavališkiems kirtimams. R. M. matavimai atlikti tik 2021 m. ir tik 241 kvartale, 4 taksaciniame miško sklype. Leidimas buvo išduotas tik 4 taksaciniam miško sklypui. Vertinti, kokios buvo 2017 m. 3 taksacinio sklypo savybės pagal analogiją 2021 m. gruodžio mėnesį, nėra teisinga, nes 4 ir 3 taksaciniai miško sklypai buvo visiškai skirtingų taksacinių charakteristikų: skyrėsi medynų sudėtis, amžius, skalsumas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žala aplinkai padaryta neteisėtai iškertant mišką, iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas buvo reikalingas, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis 2017 m. nebūtų išduotas.

19. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė jo neveikimu, nes turėdamas pareigą ir tai suprasdamas (tai matyti iš konsultavimosi dėl kirtimo) nesikreipė į atsakovą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Neturėdamas tam skirto leidimo kirsti mišką, atsakovas savavališkai iškirto mišką, jam skirta administracinė nuobauda, kurią jis sumokėjo, jos neginčijo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala gamtai (priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) – miškas, būdamas sudedamoji aplinkos dalis, daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, gyvūnijos gyvenimo sąlygas. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis, jo ekosistemos savybės). Paskaičiuota žala aplinkai sudaro 36 854,10 Eur. Kitokio žalos skaičiavimo byloje nepateikta.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atliktas miško atsodinimas, savaiminis miško atžėlimas neatleidžia nuo atsakomybės už neteisėtą kirtimą be leidimo, žalos aplinkai padarymą, nes atsodinti ne tokio paties amžiaus, brandūs medžiai, o jų sodinukai, tačiau tai yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo dydį (CK 6.251 straipsnis).

21. Pirmos instancijos teismas įvardijo, kad „vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, privačių miškų savininkai turi teisę nemokamai gauti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų konsultacijas miškų ūkio tvarkymo klausimais. Atsakovas ir jo sutuoktinė liudytoja M. S. nurodė, kad R. G. juos pakonsultavo, kad leidimas kirsti mišką jų žemės ūkio paskirties sklype nereikalingas, R. G. matė jų pateiktus žemės nuosavybės dokumentus. Liudytojas R. G. parodė, kad jis jiems paaiškino, konsultavo, kad nereikia leidimo tik kirsti sausuolius ir krūmus, žaliems medžiams kirsti reikalingas leidimas. Teismas manė, kad galimai įvyko nesusikalbėjimas, klaida, nesupratimas, kokios paskirties A. S. žemė, ar joje yra vandens telkinių apsaugos zonos, galimai ne atidžiai ir detaliai buvo susipažinta su pateiktais žemės nuosavybės dokumentais ir specialiomis žemės naudojimo sąlygomis. Labiau tikėtina aplinkybė, kad atsakovas A. S., supratęs apie būtiną leidimo žaliems medžiams kirsti jo žemės sklype gavimą, nebūtų medžių kirtęs be leidimo ir sau sudaręs daugybę problemų“.

22. Apeliacinės instancijos teismas tokius pirmos instancijos teismo argumentus ir motyvus laiko nepagrįstais, nes neoficialių konsultacijų teikimas ir leidimo gavimas yra skirtingi savo teisine reikšme. Neaišku, kokios aplinkybės buvo nurodytos bei kokie dokumentai pateikti prašant konsultacijos, tai grindžiama tik spėlionėmis. Jeigu atsakovas norėjo gauti tik preliminarią informaciją, jis gali konsultuotis, tačiau norint kirsti medžius, akivaizdu, reikalingas leidimas, dėl kurio konkrečiai ir turėjo kreiptis atsakovas, o ne vadovautis neaiškia informacija, kuri gali būti klaidinga vien dėl to, kad nėra aiškūs duomenys, pateikti konsultantui. Tam reikalingas aiškus ir konkretus veiksmas – kreipimasis dėl leidimo gavimo, nurodant visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dokumentus. Atsakovo manymas, ar galvojimas, kad leidimo nereikia, yra niekuo nepagrįstas, toks jo teiginys vertintinas kai gynybinė pozicija. Miško kirtimas yra aiškus ir konkretus teisinis veiksmas, reikalaujantis leidimo, tą suprato ir atsakovas, kadangi, kaip minėta, dėl to konsultavosi. Nutaręs, kad jis nori atlikti šiuos veiksmus – medžių kirtimą privalėjo kreiptis į kompetentingą instituciją ir gauti aiškų teisiškai pagrįstą atsakymą – duodamas tam leidimas, ar ne. To atsakovas nepadarė. Teismas sprendžia, kad turint žemę, mišką ar kitą nekilnojamą turtą, vidutiniško išprusimo asmuo turi suprasti, kad su tokiu turtu jis negali elgtis vien savo nuožiūra, kad atitinkamai tokį elgesį reguliuoja ir kontroliuoja atitinkamos valstybės institucijos, jo elgesys traktuotinas kaip neatidaus ir nerūpestingas.

23. Pirmos instancijos teismo vertinimas, kad atsakovas netinkamai buvo pakonsultuotas, dėl to įvyko nesusikalbėjimas, jis nesuprato būtino leidimo gavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįstas, kadangi remiasi tik spėjimais.

24. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.6 punktu (jo redakcija galiojo nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., miško kirtimas įvykdytas 2017 m. kovo 1–18 dienomis), pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus. Iš atsakovo žemės sklypo, kuriame atliktas plynas kirtimas (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registro išrašo 9.1 punkto matyti, jog žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje (e. b. 2 t., l. 9). Taigi atsakovas iškertant medžius pažeidė minėtą teisės aktą.

25. Byloje taip pat kilo ginčas, ar A. S. nukirsti medžiai buvo nesulaukę brandaus amžiaus, ar buvo jo sulaukę. Šiuo požiūriu liudytojų R. G. ir R. M. parodymai skiriasi. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad labiau tikėtina liudytojo R. G., kaip vyriausiojo specialisto parodymais, R. M. nėra ekspertas, darbą atliko A. S. už atlygį, todėl jis gali būti šališkas atsakovo atžvilgiu, be to jis vertinimus atliko tik 2021 m. R. G. ir G. Ž. yra miško specialistai, dirbantys Valstybinėje miškų tarnyboje ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi ar padėjimu kuriai nors iš šalių, todėl spręsti, kad jų paaiškinimai yra neteisingi nėra pagrindo.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui A. S. galėjo būti išduotas leidimas kirsti medžius 241 kvartale 3 ir 4 žemės sklypuose, nes medžiai juose buvo Miško kirtimo taisyklėse numatyto amžiaus, t. y. brandūs. Tai, kad 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovui išduotas leidimas plynai kirsti medžius (80 m³ ) 241 kvartale, 4 sklype 0,2 ha plote (kuo argumentavo teismas) niekaip nepatvirtino jo teisės kirsti ginčo plote medžius 2017 metais. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, jog mano, kad neįrodyta atsakovo padaryta aplinkai žala, vertinama 36 854,10 Eur, tačiau kodėl ji neįrodyta, niekaip neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodyta žala pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais – paskaičiavimais, patikrinimo aktais).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai) ir padarė nepagrįstas išvadas, ko pasėkoje ieškinys buvo atmestas. Kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas be leidimo iškirto draudžiamus kirsti medžius, kas atsižvelgiant į galiojusius teisės aktus (Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsniu) įrodyta byloje surinktais įrodymais (patikrinimo aktais, skaičiavimais), todėl žala iš jo priteistina (CK 6.246, 6.249, 6.263 straipsniais, Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsniu).

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad dalis medžių yra atsodinta, yra pagrindas priteistiną žalą iš atsakovo mažinti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5000 Eur žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui VĮ Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622 , 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) žalą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė