Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorei V. Ž.

gynėjui adv. P. L.

2007-05-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2009-06-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 3 MGL (390 litų) bauda;

2010-05-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 MGL (390 litų) bauda;

2012-11-29 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2013-12-30 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 30 parų arešto bausme;

2014-10-07 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius 64¹ straipsnį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

2017-05-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį - 54 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2017-08-18, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 1 d. (2018-11-13 fizinio skausmo sukėlimas Z. B.) ir BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymo padarymas Z. B. )

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. lapkričio 13 d. apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Z. B. metu, tyčia kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir tuo sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018-11-14, 20.45 val. vyriaus. patrulio E. Š. tarnybinio pranešimo dėl nustatyto smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pagal gautą pranešimą nuvykę į įvykio vietą, nustatė, R. J. rankomis mušė savo sugyventinę Z. B.. R. J. buvo rastas virtuvėje, Z. B. – koridoriuje, kampe. Sulaikius R. J. ir išvedus iš buto, Z. B. paaiškino, kad bijo R. J. ir bijo prie jo kalbėti, kad jis vakar (2018-11-13) sumušė rankomis veidą ir galvą, bet policijos ir medikų nekvietė, nes bijojo R. J., kad dar blogiau nepadarytų. Z. B. buvo sužalota veido sritis, praskeltas dešinys antakis, pakaušis, sumuštos rankos, pamėlusi, galimai lūžusi kairė plaštaka. Butas netvarkingas, daiktai išmėtyti, ant sienų ir grindų daug kraujo (1 t., b. l. 49-53).

Dešinio dilbio ir plaštakų sužalojimai galėjo būti padaryti savigynos metu, rankomis dengiantis nuo smūgio.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomo tyrimo specialisto išvados Nr. pG 665/2019(02) matyti, kad konstatuota, jog Z. B. kairės plaštakos IV ir V delnakaulių lūžiai galėjo būti padaryti artimu 2018-11-15 laiku, t. y. neatmetamas lūžių padarymo laikas 2018-11-13, 2018-11-14 bei anksčiau nei 2018-11-13. Pagal lūžių radiologinį vaizdą, kraujosruvos spalvą, 1-2 dienų tikslumu nustatyti jų padarymo laiką nėra galimybės.

Z. B., patyrusi kairės plaštakos IV, V delnakaulių lūžius, dalinai galėjo valdyti kairę plaštaką, t. y. lankstyti I, II, III pirštus, jais suimti daiktus ir pan. Visi Z. B. padaryti sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 13-14 dienomis. Remiantis medicininiais duomenimis, atskirti 1-2 parų intervalu padarytus sužalojimus nėra galimybės.

Kairės plaštakos delnakaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, visi kiti sužalojimai - nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 114-115).

Iš byloje esančio specialisto, teismo med. eksperto Ž. M. paaiškinimų (1 t. b. l. 104-105), matyti, kad Z. B. kairės plaštakos IV ir V delnakaulio lūžiai susidarė dėl smūgio kietu buku daiktu į kairės plaštakos vidinę dalį. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo susidaryti dengiantis rankomis nuo suduodamų smūgių. Kairės plaštakos delnakaulio lūžiai padaryti, labiausiai tikėtina, prieš kelias paras iki nukentėjusiosios apžiūros (2018-11-15), tai patvirtintų plaštakos patinimas ir tokio pat pobūdžio kraujosruva plaštakoje kaip ir kitose jos kūno vietose susidariusių kraujosruvų. Nustatyti lūžių padarymo laiką kelių dienų tikslumu nėra galimybės.

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale Nr. ARJF-0056 užfiksuota, kad 2018-11-14 20 val. 45 min. kaltinamajam R. J. nustatytas 2,73 promilės girtumas (2 t., b. l. 38-40).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale Nr. ARJF-0056 užfiksuota, kad 2018-11-14 20 val. 29 min. nukentėjusiajai Z. B. nustatytas 2,17 promilės girtumas (2 t., b. l. 38-40).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. lapkričio 13 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Z. B. metu, tyčia kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir tuo sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis prisipažino iš dalies, t. y. smūgių sudavimo skaičiaus neginčijo, nurodė, kad sudavė delnu du smūgius į galvą ją pastumdamas link lovos, bei, nurodė, kad galėjo nukentėjusiai skaudėti. Neigia mušęs nukentėjusią kumščiais. Teismas kaltinamojo duotus parodymus, kad jis minėtą dieną nukentėjusią mušė delnu, ne kumščiais vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir bandymą sušvelninti atsakomybę, išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teismas abejoti nukentėjusios parodymais, jog kaltinamasis 2018 m. lapkričio 13 d. jai sudavė apie du smūgius kumščiu į galvos sritį ir ji juto fizinį skausmą, neturi pagrindo. Nukentėjusios parodymai iš esmės buvo nuoseklūs tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 64-69, 70-71, 81-83), ji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi buvo mušama, todėl natūralu, kad būdama stresinės būsenos, be to ir ji buvo neblaivi, ji galėjo neatsiminti kaltinamojo atliekamų veiksmų sekos ir suklysti. Be to nukentėjusi patvirtino, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio jai skambino kelis kartus, prašė sakyti taip, kaip jis sako, nes ji neva pati buvusi girta ir neatsimena, o jis buvo blaivus ir viską atsimena. Nukentėjusios parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, E. Š., bei kiti išanalizuoti įrodymai. Nukentėjusi bei liudytojas nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi nurodė, kad ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, sužalojimai sugijo, ji civ. ieškinio nereiškia. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia kumščiais sudavė du smūgius Z. B. į galvos sritį, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 str. 1 d.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Z. B. metu, tyčia kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip trylika smūgių į galvą ir rankas, kuriomis ji dengėsi nuo suduodamų smūgių, nuo smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, jai gulinčiai vieną kartą spyrė į nugarą – tokiais veiksmais padarė muštinę žaizdą pakaušyje, dvi muštines žaizdas ir poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiajame smilkinyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų-skruosto srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus smakre, poodinę kraujosruvą nugaroje, dvi poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV-to ir V-to delnakaulio lūžius - tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. B. sveikatą, nes dėl kairės plaštakos delnakaulių lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiai į įvairias kūno vietas, jis keitė parodymus, t. y., ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, teisiamųjų posėdžių metu nurodė, kad antrą dieną nukentėjusiai konflikto metu sudavė 4–5 kartus iš delno į veidą. Vėliau nurodė, kad gal ir daugiau smūgių sudavė, gal 20 smūgių buvo, viską pripažįsta. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mažiau kaip 13 smūgių sudavė. Nurodė, kad nukentėjusiai smūgius sudavė į petį, po to ji krito, krisdama rodos atsitrenkė į sofos kampą, kai gulėjo lovoje tai jai gulinčiai į veido sritį, į skruostus sudavė, smūgius sudavė abiem rankoms, kiek kartų sudavė tiksliai nepamena. Nurodė, kad gal tik už rankos pagriebęs buvo, bet rankos nesulaužė. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai vieną kartą koja įspyrė į nugarą. Nepripažįsta mušęs nukentėjusią kumščiu, nurodė, kad mušė delnu.

Teismas kaltinamojo duotus parodymus, kad jis minėtą dieną nukentėjusią mušė delnu, ne kumščiais, bei, kad ne jis sulaužė ranką, bei, kad sudavė smūgių mažiau nei kaltinime nurodyta, vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teismas abejoti nukentėjusios parodymais, jog kaltinamasis 2018 m. lapkričio 14 d. jai sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių į galvą ir rankas, bei vieną kartą įspyrė į nugarą, neturi pagrindo. Nukentėjusi nurodė, kad ji buvo prisidengusi kaire ranka veidą, tai jis jai sudavė į ranką, į ranką sudavė tik vieną smūgį, o kiek sudavė į galvą nežino, tikslai smūgių tikrai neskaičiavo. Kaltinamasis jai spyrė vieną kartą į nugarą, nes mėlynė buvo. Nurodė, kad matė, jog kaltinamasis ją mušė kumščiu, o ar kuo dar mušė, ar mušė kokiu daiktu, nematė. Nukentėjusios parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 64-69, 70-71, 81-83), ji davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi buvo mušama, ji buvo šoko būsenoje, matėsi akivaizdi baimė, todėl natūralu, kad būdama tokios būsenos, be to ir ji buvo neblaivi, ji galėjo neatsiminti kaltinamojo atliekamų veiksmų sekos ir suklysti. Be to nukentėjusi patvirtino, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio jai skambino kelis kartus, prašė sakyti taip, kaip jis sako, nes ji neva pati buvusi girta ir neatsimena, o jis buvo blaivus ir viską atsimena. Nukentėjusios nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybės patvirtino: apklausti liudytojai – policijos pareigūnas E. Š., liudytoja G. R., liudytoja D. Ž., teismas netikėti liudytojų parodymais neturi pagrindo, jie su kaltinamu nepiktuoju, nesuinteresuoti bylos baigtimi, neturi pagrindo jo apkalbėti. Apklaustų liudytojų parodymai detalūs, išsamūs, nuoseklūs, nekeliantys jokių abejonių, sutampa su kitais išanalizuotais įrodymais; patvirtina specialisto Ž. M. paaiškinimas (1 t., b. l. 104-105), bei specialisto išvados (t. 1, b. l. 99-100, 114-115), bei atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusi nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, sužalojimai sugijo, ji civ. ieškinio nereiškia. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei nusikalto recidyvistas (neišnykęs teistumas).

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM – 62,74 Eur sumai (1 t., b. l. 128) už nukentėjusios gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 129), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl civ. ieškinys tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 2 nesunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7-20); (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nedirba, pripažino, kad vagia iš parduotuvių ir taip pragyvena, padeda tėvas. Nukentėjusi nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civ. ieškinio nereiškia. Kaltinamasis valstybinei ligonių kasai žalos neatlygino, tačiau pareikštą ieškinį pripažįsta. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamas veikas : pagal BK 140 str. 1 d. – arešto bausmė, pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti arešto didesnę nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 str. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017).

Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmės subendrintinos, bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, t. y. BK 65 str. tvarka, pagal BK 140 str. 1 d - 25 paras arešto, nes kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies, gailisi, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė.

Sutinkamai su BK 50 str. 3 d., teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą ) nuteistajam nustato bausmę atlikti pataisos namuose ( BVK 71 str.).

Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos 16,11 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė Nr. 1 –elektroninė laikmena su garso įrašu iš BPC; 2 pakuotė- mėginys su raudonos spalvos dėmėmis nuo kambario grindų ; 3 pakuotė- nukentėjusios Z. B. rentgenograma, atsiųsta iš (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį :

- pagal BK 140 str. 1 d. – penkiasdešimt (50) parų arešto.

- pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., 65 str. bausmes subendrinti, bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą penkiems (5) mėnesiams, 25 dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. J. sulaikymo dienos. Bausmę paskirti atlikti PN. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-14, 20.05 val. iki 2018-11-16, 13.44 val. ( BK 65, 66 str.; tvarka).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Civ. ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo R. J.- 62,74 Eur (šešiasdešimt du eurus 74ct.), žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie SAM, naudai.

Priteisti iš nuteistojo R. J. – 16,11 Eur ( pašto išlaidos), valstybei.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė Nr. 1 –elektroninė laikmena su garso įrašu iš BPC; 2 pakuotė - mėginys su raudonos spalvos dėmėmis nuo kambario grindų; 3 pakuotė - nukentėjusios Z. B. rentgenograma, atsiųsta iš (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.