- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- AN2-276-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00328-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.35Kontrabanda (ANK 208 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur bauda su 2 320 vienetų cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. V. P. nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), vykdamas per valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei paslėpęs tarp asmeninių daiktų, gabeno 2 320 vienetus cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 403,68 Eur. Tokiu būdu jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies ,,a“ punkto nuostatas. Šie V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. V. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – baudą panaikinti arba pakeisti, sumažinant jam paskirtos baudos dydį iki 500 Eur.
3. Skunde nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) važiavo į darbą (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), todėl, ruošdamasis į (duomenys neskelbtini), su savimi pasiima maisto atsargų, kitų asmeniniams poreikiams reikalingų daiktų taip pat ir cigarečių. Pabrėžia, kad 2020 m. gegužės 11 d. cigaretes gabeno savo reikmėms, nesiruošė jų parduoti, cigarečių specialiai neslėpė, slėptuvių nerengė. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, nusižengimą padarė netyčia. Nurodo, kad teismo paskirtą baudą bus sunku sumokėti, nes dėl COVID-19 pandemijos sunku prognozuoti padėtį (duomenys neskelbtini). Sumažėjo darbo krūvis, sumažėjo (duomenys neskelbtini) įkainiai, neramu dėl darbo vietos išsaugojimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir tai, kad V. P. atsakomybę sunkina tai, jog administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl teismas pagrįstai bei teisėtai pareiškėjui paskyrė didesnę nei minimalią sankcijoje numatytą baudą. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius, tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat pažymi, jog V. P. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių nusižengimų.
5. Atsiliepime Institucija pabrėžia, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies (past. – 6 dalies) nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, o nagrinėjimu atveju, vertinant bylos medžiagą, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, nėra pagrindo. Apelianto motyvai, kad sumažėjus pajamoms jis negalės sumokėti baudos, negali būti išskirtinėmis aplinkybėmis baudos švelninimui, nes atsakomybė – tai taikytina valstybės prievartos priemonė, kuri įtvirtinta viešai. Asmuo darydamas administracinį nusižengimą prisiima tokių pasekmių riziką. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Institucijos teigimu, apelianto gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi V. P. jau ne pirmą kartą padaro analogišką administracinį nusižengimą, o skirta administracinė nuobauda poveikio nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde V. P. iš esmės nesutinka su jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Apeliantas neginčija byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė neatsargiai, o jam paskirta 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur bauda yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (toliau – BBND), bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. (duomenys neskelbtini) žodžiu deklaravo, kad su savimi turi leistiną kiekį cigarečių, tačiau patikrinus jo asmeninius daiktus buvo rastos 2 320 vienetų cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ (muitinė vertė 403,68 Eur), kurios buvo gabenamos tarp asmeninių daiktų. Skunde pareiškėjas nurodo, kad minėtų cigarečių neketino parduoti, jų neslėpė, slėptuvių nerengė. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal ANK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus alternatyvius objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius kontrabanda gali būti padaroma gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus ir nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės.
9. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Byloje nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Kaip jau buvo minėta, administracinė atsakomybė kyla nuo to momento, kai asmuo nepateikė privalomus pateikti muitinei daiktus muitinės kontrolei, t. y. kai žodžiu deklaravo, jog su savimi turi leistiną kiekį cigarečių, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad gabenamų cigarečių neslėpė šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 208 straipsnis nenumato administracinės atsakomybės už akcizais apmokestinamų prekių realizavimą, kuri yra įtvirtinta ANK 209 straipsnyje, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad cigaretes gabeno neturėdamas tikslo jų realizuoti nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Pareiškėjas teigia, kad šį administracinį nusižengimą padarė neatsargiai. Kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, t. y. asmuo darydamas administracinį nusižengimą suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y. subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius objektyvius veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir pan.
12. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nusižengimą padarė dėl neatsargumo prieštarauja byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. P., žinodamas, kad su savimi gabena 2 320 vienetų cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, žodžiu deklaravo, jog su savimi turi leistiną kiekį cigarečių, nors pasienio kontrolės punktuose yra skelbiama informacija apie pareigą deklaruoti gabenamus daiktus. Nepaisant to, remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, nustatyta kad V. P. 2018 m. gruodžio 2 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas baustas už analogiško nusižengimo padarymą, be kita ko, būdamas (duomenys neskelbtini), suvokė, kad jis neteisėtai per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabena 2 320 vienetų cigarečių privalomų pateikti muitinei, siekdamas išvengti privalomos deklaracijos, nepateikė jų muitinės kontrolei ir norėjo taip veikti.
13. Apeliantas nesutinka su teismo paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu bei prašo paskirtą baudą panaikinti arba pakeisti, sumažinant paskirtos baudos dydį iki 500 Eur. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
14. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Taigi pareiškėjo prašymas panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą iki 500 Eur yra susijęs su išimtiniu nuobaudos švelninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apylinkės teismo nutarimo argumentus, skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių pagrindžiančių būtinybę švelninti V. P. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė ? COVID 19 pandemija ? egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neužkirto kelio administracinio nusižengimo padarymui, neturėjo įtakos pareiškėjo valiai, todėl šiuo atveju galimi finansiniai sunkumai, nulemti COVID 19 pandemijos, nelaikytina išimtine aplinkybe, rodančią, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
16. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, gabenamų cigarečių kiekį, V. P. charakterizuojančius duomenis – anksčiau administracine tvarka baustas, dirba, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė nežymiai didesnę nei minimalią straipsnio sankcijoje numatytą piniginę nuobaudą su neteisėtai gabentų daiktų konfiskavimu.
17. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.