Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Jucio, Svajūno Knizlerio ir Algimanto Valantino (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. kaltinamas tuo, kad sukurstė nepilnametį padėti neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, t. y. A. A. 2014 m. balandžio 2 d., apie 13 val., D. T. prašymu padėti jam įgyti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, netrukus susisiekė su M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir įkalbėjo jį, tokiu būdu sukurstydamas, padėti įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. M. G. pasinaudodamas jo, A. A., telefonu susisiekė su L. P. ir sutarė dėl narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių įsigijimo. Po to M. G. kartu su A. N. minėtos narkotinės medžiagos įgijimui už iš D. T. gautus 60 Lt, apie 13.50 val., Baltijos pr. 41 namo 2 laiptinėje, Klaipėdoje, iš L. P. įgijo narkotinės medžiagos – 1,252 g. kanapių ir jų dalių, dalį jų - 0,505 g. už tarpininkavimą pasiliko sau, o likusią dalį – nedidelį kiekį – 0,747 g. kanapių ir jų dalių perdavė D. T.. Šiais savo veiksmais A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 264 straipsnio 2 dalyje.

2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, kad A. A. pažeidinėja jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas ir vengia atvykti į teismo posėdžius, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą. Ta pačia teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška. 2015 m. gruodžio 1 d. A. A. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2016 m. gegužės 12 d. perduotas Lietuvai. 2016 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kaltinamajam palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant trijų mėnesių suėmimo terminą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas, palikdamas galioti A. A. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei nustatydamas 3 mėnesių šios kardomosios priemonės terminą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu bei plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su A. A. kalte, padarius jam inkriminuojamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. A. galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikaltimą. Tokiais duomenimis laikytini kitų nuteistųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvada, rašytinė bylos medžiaga.

Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam A. A. suėmimo terminą nustatė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau šios sąlygos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo tik tuomet, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamojo įstatymo sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimo sunkumo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nustatydamas suėmimo terminą apygardos teismas įvertino ir kitas šiam pagrindui nustatyti svarbias aplinkybes. Teismas įvertino, kad kaltinamasis pažeidė jam anksčiau paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, žinodamas apie jam pareikštus kaltinimus, netrukus po baudžiamosios bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui, išvyko į užsienį tokiu būdu pasislėpdamas nuo teismo. Dėl pastarosios priežasties 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška. A. A. buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai tik praėjus 8 mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo nurodomų aplinkybių dėl 2015 m. rudenį jo gyvybei neva iškilusio pavojaus nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sulaukęs galimų grasinimų A. A. būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, pranešęs apie tai jo bylą nagrinėjusiam teismui ar pan. Priešingai, žinodamas apie tai, kad jo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime yra būtinas, būdamas susipažinęs su jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygomis, A. A. savavališkai išvyko į užsienį ir buvo perduotas Lietuvai tik 2016 m. gegužės 12 d. Per visą šį laikotarpį kaltinamasis nesidomėjo bylos eiga, neteikė apie save jokių duomenų, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, jog išvykdamas į užsienį jis siekė išvengti jam galimai gresiančios baudžiamosios atsakomybės. A. A. teiginiai, jog gyvendamas Jungtinėje Karalystėje jis nieko nežinojo apie Lietuvoje vykusius teisiamuosius posėdžius, yra visiškai nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad prieš pasislėpdamas nuo teismo, A. A. dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu teismas pranešė, jog bylos nagrinėjimas bus tęsiamas kituose posėdžiuose. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali vėl bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog būdamas laisvėje asmuo darys naujus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Nustatydamas šį suėmimo pagrindą, apygardos teismas nurodė, kad A. A. 2012 m. gegužės 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas pažymėjo, jog kaltinamasis praeityje buvo ne kartą baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų nepakanka BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo konstatavimui. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. A. per pastaruosius metus būtų traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn arba gautų lėšas pragyvenimui iš nusikalstamos veiklos. Nagrinėjamoje byloje A. A. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką - sukurstęs nepilnametį padaryti nusikaltimą, tad jo vaidmuo negali būti vertinamas kaip itin aktyvus. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apygardos teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo taikymo yra deklaratyvi ir neatitinkanti BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos.

Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Teisėjų kolegijai nustačius, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, konstatuotina, kad 2016 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, tad proporcingumo principas nėra pažeistas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus aukščiau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. A. skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi A. A. nustatytą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.