Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams P. G. ir G. G. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui P. G. ieškinys, jo priedai bei teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2020 m. birželio 24 d., paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 18). Atsakovas per nustatytą terminą byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų negauta.

Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija 2000 Eur, ir šalims nepareiškus prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis, CPK 441 straipsnio 1,2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam savo paslaugas teikė ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė P. G. ir G. G.. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (b. l. 29-30). Gyventojų registro tarnybos duomenimis abu atsakovai ginčo buto adresu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (b. l. 6-7).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Tarp ieškovės ir atsakovo P. G. 2018 m. gruodžio 3 d. sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rašytinė sutartis. Pagal sudarytos sutarties 16 punktą, atsakovas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, įskaitant pardavimo kainą, vartotojas sumoka vandens tiekėjui iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovas ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi ir jų neatsisakė. Atsakovas G. G. su ieškove skolos susidarymo laikotarpiu rašytinės sutarties sudaręs nebuvo, tačiau atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, t. y. ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokiu būdu, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, yra pripažįstama, kad minėta vandens tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo yra sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, be to, vadovaujantis to paties įstatymo 3 straipsnio 1 ir 44 dalimis („Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo <...> perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas“; „Vartotojas – fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros), atsakovas yra pripažįstamas abonentu ir vartotoju. Kadangi atsakovai savo prievoles ieškovei vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas paslaugas, todėl laikomi pažeidusiais prievolę.

Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis negyveno ir negyvena, šiuo adresu tik deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, nors jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl už viską skolingas atsakovas P. G.. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo nurodytu teiginiu, kadangi atsakovo pareigą mokėti už tiekiamą vandenį lemia ne faktas, kuris iš bendraturčių asmeniškai naudoja vandenį, bet atsakovo, kaip bendraturčio, statusas, nulemtas nuosavybės buvimo fakto.

Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Atsakovo G. G. nurodyta aplinkybė, kad jis bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir negyvena, nors yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nepaneigia nei minėto atsakovo, kaip abonento ir vartotojo statuso konstatavimo, nei to, kad atsakovas skolos susiformavimo laikotarpiu buvo buto bendraturtis. Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį, vandens tiekimas yra viena iš komunalinių paslaugų. Mokestis už karštą ir šaltą vandenį mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, remiantis savivaldybės patvirtintomis normomis. Ieškovė prie ieškinio pateikė priskaitymų - apmokėjimų žiniaraštį. Iš jo matyti, kaip buvo paskaičiuota per 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. susidariusi atsakovų skola. Atsakovas nenurodė, kad skola paskaičiuota neteisingai. Aplinkybė dėl faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo butu neturi teisinės reikšmės atsakovo pareigų vykdymui bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose ir nesudaro pagrindo atleisti jį nuo prievolės sumokėti ieškovei už į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą tiektą vandenį ir nukanalizavimo paslaugas, skola turi būti padengta proporcingai savo daliai nuosavybės teisėje į butą. Pažymėtina, jog atsakovas, kaip buto ir kitų patalpų savininkas, turi ne pasirinktinę teisę, tačiau imperatyvią pareigą, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovės teikiamas paslaugas vartojo atsakovas P. G. sudaro atsakovui galimybę, remiantis CK 4.76 straipsniu, kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Nesusiję su skolos susidarymo faktu ir atsakovo pateikti įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. spalio 15 d. nutarimas, kuriame minima, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno, mokėjo mokesčius ir šiuo turtu rūpinosi tik vienas iš atsakovų P. G., kadangi kaip minėta, atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto bendrasavininkai ir už prievoles atsakovo proporcingai jiems priklausančio turto daliai.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškinio reikalavimas priteisti skolą lygiomis dalimis iš atsakovų tenkintinas visiškai – iš atsakovų G. G. ir P. G. priteistina 68,44 Eur skola, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 34,22 Eur (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis).

CK 6. 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos tampa skolininkų vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškinyje išdėstytas reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų P. G. ir G. G. proporcingai turimai nuosavybei dalimis priteistinos 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio, 1,68 Eur už Gyventojų registro gautus išrašus ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro gautus išrašus.

CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina: iš kiekvieno atsakovo po 7,50 Eur žyminio mokesčio, po 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą apie asmenį, po 0,43 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Byloje susidarė 11,51 Eur teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 5,75 Eur susidariusių pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 34,22 Eur (trisdešimt keturis eurus 22 ct) mokestį už vandenį ir nukanalizavimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,77 Eur (aštuonių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 34,22 Eur (trisdešimt keturis eurus 22 ct) mokestį už vandenį ir nukanalizavimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,77 Eur (aštuonių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimis iš kiekvieno po 5,75 Eur (penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.