- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- I-1747-414/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02784-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2, 10).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalint Marijampolės PN nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. dušuose tekėdavo šaltas, kalkėtas vanduo, išberdavo kūną, kūno oda pleiskanodavo, nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi nebuvo pertvarų dušuose. Taip pat nurodė, jog dušuose nebuvo kilimėlių, lentynėlių, veidrodžių, persirengimo patalpoje visada buvo šalta, nebuvo sudaryta galimybė kiekvieną dieną pasinaudoti dušu, ką numato Europos kalinimo taisyklės. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažeminimą, sukelti dideli nepatogumai, pažemintas pareiškėjo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato dušo patalpose įrengti pertvaras ir duris. Marijampolės PN dušu nuteistieji naudojasi pagal Mariojampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką vieną kartą savaitėje. Pažymėjo, kad teismui pateiktos Marijampolės PN dušo patalpų nuotraukos patvirtina, jog Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovės atstovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).
Pareiškėjas M. Z. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. Į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 21 d. skundu (b. l. 5), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, patirdamas jo aprašytas aplinkybes, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją ar prašant duomenų, tokie duomenys nebūtų pateikti. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, pareiškėjas nenurodė, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, Marijampolės PN prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis dušo patalpoje.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės PN arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Marijampolės PN (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o Marijampolės PN, atsikirsdami į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas padarytą neturtinę žalą siejo su jo privatumo uždarosios zonos duše pažeidimu. Nurodė, kada dušo kabinos yra įrengtos viena priešais kitą, tarp jų nėra jokios pertvaros, dušo kabinos be durelių.
Atsakovės atstovas pateikė teismui fotonuotraukas (b. l. 28-36), kurios patvirtina, kad kamerų tipo patalpose esančioje dušo patalpoje tarp maudymosi vietų yra įrengtos pertvaros.
Teismas pažymi, kad detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras bei dureles, todėl neteisėti Marijampoilės PN veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutarti administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutarti administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Pareiškėjo teiginiai dėl galimybės maudytis šiltu dušu tik vieną kartą per savaitę atmestini, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, tai yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, todėl galimybės vieną kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl Marijampoilės PN neteisėtų veiksmų dėl to nenustatyta.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punkte nustatyta, kad dušo patalpoje turi būti įrengta: dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir /arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai vienam asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms - 1 vnt. prie kievieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas pažymėjo, kad teismui pateiktos Marijampolės PN dušo patalpų nuotraukos patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia (b. l. 28-36), tačiau pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog dušo patalpų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punkte nustatytą reglamentavimą. Tokių duomenų nėra ir 2016 m. lapkričio 14 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte (b. l. 25-27), todėl šioje dalyje pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didelius pažeminimus bei nepatogumus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o Marijampolės PN į bylą pateikė duomenis, kad dėl blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas į Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą nesikreipė (b. l. 20-21), todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad dušuose tekėdavo šaltas, kalkėtas vanduo, išberdavo kūną, kūno oda pleiskanodavo, persirengimo patalpoje visada buvo šalta. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad netinkamas dušo patalpų įrengimas pareiškėjui sukėlė dideles dvasines kančias. Pareiškėjo nurodyti nepatogumai, neigiami potyriai vertintini kaip neišvengiama kalinimo pasekmė.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl nepakankamo dušo patalpos įrengimo pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, atsakovės atstovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. Z. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.