Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
1-1140-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04520-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
J. M., D. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04520-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1;1.2.5.4.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam V. M.,nukentėjusiesiems J. M. ir D. M.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Tadui Cijūnaičiui,

teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis V. M. 2017 m. sausio 29 d., apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,46 promilės etilo alkoholio), žodinio konflikto metu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo sutuoktinę J. M., o nepilnamečiui sūnui D. M. priėjus prie tėvo tikslu jį apraminti V. M. pasakė, kad jis „gaus į galvą“ ir, sūnui besiginant, dešine ranka sudavė D. M. į pakeltą dešinės rankos plaštaką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė dešinės plaštakos ketvirto piršto patinimą su piršto funkcijos sutrikimu, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2017 m. sausio 29 d., apie 20.10 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kaltinamasis V. M. grasino šeimos nariams sutuoktinei J. M. ir nepilnamečiui sūnui D. M., sakydamas, kad užmuš, nušaus juos, kas sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje nusikalstamų veikų padarymo faktą pripažino ir parodė, kad vartojo alų, grįžo išgėręs, namuose prasidėjo buitinis konfliktas, kurio metu apsižodžiavo su žmona. Pripažįsta, kad galėjo būti įžeidimai, necenzūriniai žodžiai, galėjo pasisakyti ir apie tai, kad užmuš ar nušaus ją, tačiau šautuvo neturi. Kas dėl sūnaus, tai neatsimena, kaip jam sužalojo pirštą, nors ir neneigia to. Atsimena, kad stūmė sūnų. Fizinis kontaktas buvo, galėjo sužaloti jo pirštą. Gailisi dėl padarytų veiksmų. Trejus metus dirbo Vokietijoje, grįžęs sužinojo, kad žmona gali būti jam neištikima, viskas per jos ryšius su viena drauge. Tuo pagrindu ir prasidėjo konfliktai. Šiuo metu alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, gydytojai draudžia jam vartoti alkoholį dėl sveikatos problemų. Pažada ateityje negrasinti, nesmurtauti prieš žmoną bei sūnų. Galvoja apie skyrybas. Pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Iš nukentėjusiosios J. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad neblaivus vyras smurtauja ir grasina ne pirmą kartą. Per 6-7 metus buvo smurtavęs, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas. 2017 m. sausio 29 d. apie 20 val., ji grįžo iš kaimynės. Vyras buvo neblaivus, klausė jo, kodėl jis paliko užrakintas iš vidaus duris su įkištu raktu ir ji negalėjo jų atrakinti. V. pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, į kambarį užėjo sūnus D.. Vyras užsimojo suduoti jai smūgį, tapo agresyvus, liepė sūnui nesikišti. Klausė pastarojo, ar jis nenori gauti į galvą. Puolė sūnų, dešine ranka trenkė D., jie susistumdė, kur sūnui tiksliai pataikė kaltinamasis, ji nematė. Išeidamas rūkyti vyras pasakė jai ir sūnui, kad užmuš. Sūnui skaudėjo dešinės rankos bevardis pirštas, todėl kartu vyko į Santariškių ligoninę, kur jam suteikė būtiną medicinos pagalbą. Dar prieš jiems išvykstant vyras pasakė jai, kad nušaus. Bijo vyro grasinimų, gali visko tikėtis, nes girtas jis neprognozuojamas. Ieškinio nereiškia, nors gyvena pastoviai psichologinėje įtampoje (b.l.17).

Nepilnametis nukentėjusysis D. M. tyrimo eigoje parodė, kad 2017 m. sausio 29 d. tėvas buvo girtas, užrakino buto duris ir paliko raktą, kad mama negalėtų užeiti. Apie 20 val. atrakino mamai duris. Prasidėjo konfliktas, tėvas necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo mamą. Gąsdino, užsimojo ranka trenkti mamai. Pastoviai kartojo jam “ar nori gauti į galvą?“. Užsimojo ranka suduoti jam smūgį, todėl užsidengė ir gavo per pirštą. Susistumdė. Eidamas į virtuvę tėvas pasakė, kad užmuš juos. Jam skaudėjo dešinės rankos pirštas. Kartu su motina važiavo į ligoninę. Tėvas kiekvieną dieną vartoja alkoholį, grasina nušauti mamą. Jie bijo tėvo. Jis yra grasinęs jam ir peiliu (b.l.21).

Specialisto išvada nustatyta, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas dešinės plaštakos ketvirto piršto patinimas su piršto funkcijos sutrikdymu, kuris yra trauminės kilmės, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 24-25).

2017 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog neblaivus V. M. grasino užmušti bei sužalojo 16 metų sūnų (b.l.13-14).

Alkotesteriu įtariamajam V. M. buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas (b.l.37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų J. M., D. M. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (nukentėjusiosios pareiškimą policijai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje medžiagą, pranešimą BPC, specialistų išvadą) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo, jog kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui sūnui D. M., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, be to kaltinamasis V. M. nukentėjusiesiems grasino užmušti, nušauti, t.y. nužudyti nukentėjusiuosius, dėl ko jiems buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, kadangi nukentėjusieji nurodo, kad kaltinamasis smurtavo, grasino ne tik tą vakarą, bet dar ir iki tos dienos.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai nušauti, užmušti po pavartoto smurto prieš sūnų, kai buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jo veiksmai, kuomet jis grėsmingai artinosi prie nukentėjusiųjų, byloja apie grasinimų realumą, paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną. Nukentėjusieji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jų gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis V. M. padarė tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodo, kad gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikalstamas veikas jis vykdė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teisiamas yra pirmą kartą. Baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 56-60). Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b.l. 62-64). Dirba.

Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam taikytina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Taikytini BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimai dėl bausmių subendrinimo apėmimo būdu. Lietuvos BK 64(1) straipsnio pagrindu bausmė mažintina trečdaliu. Kaltinamajam skirtini apribojimai bei įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 46,65 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas. Prie ieškinio pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos sumokėjo 46,65 Eur (b.l. 27-28).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, teismas

NUSPRENDĖ:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui.

Subendrinti bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, jų apėmimo būdu ir nuteistajam nustatyti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio nuostatomis sumažinti bausmę trečdaliu ir nuteistajam nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti dvi paras laikinojo sulaikymo laiko, prilyginant vieną arešto parą 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

Išaiškinti nuteistajam, kad jis be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos.

Įpareigoti nuteistąjį :

nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bausmės laikotarpiu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, gydymusi.per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 46,65 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo V. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai žalai atlyginti 46,65 Eur.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendį pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski