- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- AN2-32-744/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00262-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. A.
- Institucija
- Radviliškio rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimu M. A. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 507 straipsnyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 90 Eur dydžio bauda. M. A. buvo nubaustas už tai, kad jis visuomenės informavimo priemonėse ir raštu: 2019 m. birželio 8 d. 16.49 val. savo socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) anketoje parašęs „(duomenys neskelbtini)“, vėliau 2019 m. birželio 8 d. 17.39 val. savo socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) anketoje parašęs: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat M. A. 2019 m. birželio 9 d. 11.44 val. patalpinęs visuomenės informavimo portale (duomenys neskelbtini) straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame (straipsnyje) M. A. apie (duomenys neskelbtini) rajono merą A. Č. parašė: „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė valstybės politiko, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero A. Č. garbę ir orumą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
2. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties; taip pat prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas. Teigia, kad jis apylinkės teismo posėdžio metu informavo teismą, jog asmeninėje „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje paskelbė informaciją, susijusią su praeitais metais birželio mėnesį vykusio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės valdininkų susibūrimu prie (duomenys neskelbtini) upės, tačiau savo įrašais tyčia nieko nenorėjo įžeisti ar tuo labiau pažeminti, norėjo tik paviešinti informaciją apie valdininkų elgesį ne darbo metu.
2.2. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismo proceso metu buvo surinkti įrodymai – filmuota medžiaga bei liudininkų parodymai, kuriuose užfiksuota, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną tikrai vyko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventė, kurios metu buvo vartojamas alkoholis, buvo „krikštijami“ naujokai, o „krikštynose“ dalyvavo ir A. Č.. Pats A. Č., duodamas parodymus, patvirtino, kad eidamas jis galėjo svirduliuoti. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti A. M., kurį iš vandens ištraukė kiti asmenys, ir J. P., kuris apylinkės teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) upėje vartojantis alkoholį. Apelianto teigimu, jo veiksmuose tyčios nebuvo, jis buvo suklaidintas aplinkybių – girdėjo renginį vedančiojo žodžius per naujokų „krikštynas“, kad „reikia gerti ne iš stikliuko, o buteliuko“, matė vandenyje besimurkdantį A. M., svyruojantį A. Č., vandenyje alkoholį gėrusį J. P. ir kt. Mano, kad kiekvienas pakankamai protingas žmogus galėjo padaryti išvadą, jog A. Č., kuris teigė, kad „krikšto“ metu kažką gėrė, be to, eidamas tilteliu gerokai svirduliavo (šią aplinkybę patvirtino jis pats), yra išgėręs. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, į tai visiškai neatsižvelgė ir nusprendė, kad tai tik yra jo asmenybės „sava tiesa“.
2.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismo posėdžio metu A. Č. žmona N. Č., A. M. ir J. P. patvirtino, kad kol A. Č. buvo atvykęs, jie ne visą laiką kartu buvo, tai yra buvo momentų, kai nei vienas iš jų nematė, kur tuo metu buvo A. Č.. Taigi byloje nėra surinkta jokių neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad A. Č. tikrai nebuvo išgėręs. Pats faktas, kad jis atvažiavo ir išvažiavo motociklu, neįrodo, kad jis buvo visiškai blaivus. A. Č. pats tvirtina, kad gyvenime yra vartojęs alkoholio. Apeliantas nurodo, kad jis kitų valstybės tarnautojų ar politikų, kurie buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventėje, neįvardino išgėrusiais ar negelbėjančiais vandenyje sunkiai besiorientuojančio A. M., kadangi nebuvo jokio pagrįsto pagrindo taip vadinti. Apelianto tvirtinimu, A. Č. pats savo neatsargiais veiksmais lėmė tai, kad kiti asmenys visiškai netyčia galėjo apie jo būklę susidaryti kitokią nuomonę negu yra iš tikrųjų.
2.4. M. A. apeliaciniame skunde pažymi, kad ANK 507 straipsnio nuostatos yra skirtos valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų ar kitų viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų apsaugai užtikrinti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tiesiogiai rinktų merų darbo laikas nėra ribojamas, tačiau A. Č. rašytiniame paaiškinime policijai ir teismo posėdžio metu parodė, kad jis vyko į privačių asmenų privatų vakarėlį privačioje valdoje gretimame rajone. Tą patvirtina ir liudininkų parodymai bei proceso metu surinkti įrodymai. Be to, A. Č. nurodė, kad į tą vietą atvyko su motociklininkams būdinga odine apranga ir toje vietoje nebuvo jokio oficialaus renginio. Tai, apelianto nuomone, parodo, kad A. Č. nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytų mero funkcijų ar pareigų. Todėl darytina išvada, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas daugiau vadovavosi civilinės teisės, o ne administracinės ar baudžiamosios teisės normomis.
2.5. Apelianto tvirtinimu, teismas nepašalino abejonių, kad A. Č. tikrai buvo išgėręs, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, tokių kaip policijos pareigūnų atliktas patikrinimas alkotesteriu ar ligoninėje darytas kraujo tyrimas, remtasi tik subjektyviais paties A. Č. ir liudininkų, kurie yra šališki, pasakymais. N. Č. yra A. Č. žmona, A. M. – asmuo, kuris prisipažino vartojęs alkoholį ir kurį iš (duomenys neskelbtini) upės ištraukė kolegos, J. P. – (duomenys neskelbtini) upėje vartojo alkoholį su kolegėmis. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šių asmenų parodymai ne tik subjektyvūs, bet ir nepatikimi, bei nenuginčijamai neįrodo jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje.
2.6. M. A. nurodo, kad tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko yra kreiptasi į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Šios dvi institucijos jau nagrinėja A. Č. skundus, todėl, įsigaliojus skundžiamam apylinkės teismo nutarimui ir nors vienam minėtų institucijų sprendimui, bus pažeistas non bis in idem principas, nes asmenį draudžiama bausti už tą patį dalyką du kartus. A. Č. šio principo nesilaiko, nes teismo posėdžio metu prašė jį nubausti. Be to, A. Č. niekada neprašė panaikinti ar ištrinti įrašą „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio pradėta administracinio nusižengimo teisenos procedūra.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas R. R. prašo M. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl skundžiamas teismo nutarimas nenaikintinas. M. A. apeliacinio skundo argumentai, kad nusižengimas padarytas ne tyčia, o dėl suklydimo, niekuo nepagrįsti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. A. viešai paskelbta informacija apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą A. Č., neva renginio metu jis buvo išgėręs, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Apeliantas paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją siekė ne socialinio intereso informuoti visuomenę apie A. Č., o tenkino savo bei tam tikros laikraščio skaitytojų kategorijos smalsumą, taip pat savo komercinį interesą. Nors M. A. mano, kad ANK 507 straipsnio nuostatos buvo taikomos netinkamai, nes meras A. Č. dalyvaudamas renginyje nevykdė jokių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytu funkcijų, tačiau ANK 507 straipsnio dispozicijoje išlygų, kad išvardintiems asmenims nevykdant savo tiesioginių funkcijų straipsnio nuostatos negalioja, nėra nustatyta. A. Č. dėl viešojoje erdvėje pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos yra pateikęs skundus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos institucijos iki šios dienos pateiktų skundų neišnagrinėjo ir jokių sprendimų nepriėmė, jokios sankcijos apeliantui nėra pritaikytos, todėl klausimas dėl nuobaudos skyrimo už tą patį nusižengimą šiuo metu nespręstinas.
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinį skundą nukentėjusysis A. Č. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, tai yra byloje nėra jokių duomenų apie alkoholio vartojimą renginio metu, apie jo (A. Č.) „svyravimą“, iš kurio apeliantas galėjo susidaryti nuomonę, jog jis yra apsvaigęs, apie tariamų krikštynų metu jo nurodymą kitiems vartoti alkoholį ir taip toliau. Viešoje erdvėje apeliantas, šmeiždamas jį, nurodė kaip institucijos vadovą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą, todėl ANK 507 straipsnis pritaikytas tinkamai. Visi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir aplinkybės – tai M. A. spėliojimai, subjektyvios prielaidos, neparemtos jokiais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, teismas, visapusiškai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikęs teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl M. A. skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo turiniu konstatuotina, kad M. A. prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliantas jokių naujų įrodymų apygardos teismui nepateikė ir neplanuoja pateikti. Byloje neatsirado naujų įrodymų ir nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir aptartos apylinkės teisme priimant skundžiamą nutarimą. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju M. A. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl M. A. apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis teismui pateikta medžiaga.
7. Apeliaciniame skunde keliamas M. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis tyčia nieko nenorėjo įžeisti ar pažeminti, norėjo tik paviešinti informaciją apie valdininkų elgesį ne darbo metu, tačiau buvo suklaidintas tam tikrų aplinkybių, todėl apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su asmens – M. A. saviraiškos laisvės ribų peržengimu. Apelianto vertinimu, jo veiksmai neperžengė saviraiškos laisvės ribų, tačiau su tokiu apelianto vertinimu apygardos teismas nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime teisingai nurodyta, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau ši teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą. Žmogaus saviraiškos laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiūrų, nuomonių ar įsitikinimų, kuriais yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Saviraiškos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu M. A. veiksmai dėl valstybės politiko A. Č. garbės ir orumo pažeminimo visuomenės informavimo priemonėse ir raštu socialiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius.
11. Pagal ANK 507 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog skundžiamu apylinkės teismo nutarimu M. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 507 straipsnį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog M. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tai yra jis visuomenės informavimo priemonėse ir savo socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) anketoje išdėstė nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais teiginius apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą A. Č., kad jis 2019 m. birželio 8 d. vykusioje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventėje buvo neblaivus, vertė kitus asmenis vartoti alkoholį ir nepasirūpino galimai skęstančiu žmogumi, taip nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir pažemindamas valstybės politiko, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero A. Č., garbę ir orumą.
12. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas M. A. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį M. A., nukentėjusįjį A. Č. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, atstovą, bet liudytojais apklausė A. M., N. Č., J. P., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei M. A., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje M. A. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, ir paaiškino, kad jis, būdamas kitoje upės pusėje, matė, kad šventės metu buvo vartojamas alkoholis, girdėjo žodžius, kad meras „krikštatėvis“ ir kad pakvietė merą „pakrikštyti“ du naujokus, girdėjo, kaip „krikštijant“ naujokus buvo liepiama gerti iš buteliuko, taip pat jis matė, kaip meras prie upės ėjo svyruodamas, o pamatęs skęstantį A. M. tik numojo ranka ir nuėjo. Jo nuomone, meras buvo išgėręs, to niekas nenuneigė, nes meras nebuvo patikrintas alkotesteriu dėl neblaivumo. Jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje atsiskleidžia saviraiškos laisvė, o gavus „(duomenys neskelbtini)“ leidimą, nufilmuota medžiaga buvo paviešinta per visuomenės informavimo priemones. Savo socialinio tinklalapio anketoje bei visuomenės informavimo portale (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą A. Č. jis išdėstė savo nuomonę, kurią susidarė viską stebėdamas ir fiksuodamas, būdamas kitame (duomenys neskelbtini) upės krante. Jo tikslas buvo sukritikuoti valstybės tarnautojų elgesį ne darbo metu.
15. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais M. A. paaiškinimais ir rėmėsi nukentėjusiojo A. Č. ir liudytojų N. Č., A. M., J. P., dalyvavusių byloje nagrinėjamo įvykio metu vykusioje šventėje, parodymais. Nukentėjusysis A. Č., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad 2019 m birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) rajone turizmo sodyboje vykusiame savivaldybės bendruomenės narių sporto renginyje alkoholio visai nevartojo, buvo kartu su žmona nuėjęs link (duomenys neskelbtini) upės pasigrožėti gamtovaizdžiu, matė upėje keletą besimaudančių žmonių, tačiau skęstančių nematė, niekas pagalbos nekvietė. Kadangi buvo apsivilkęs sunkią motociklininko aprangą, tai eidamas galėjo kažkiek svyruoti. M. A. viešai paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija pažemino jo, kaip valstybės politiko ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero) garbę ir orumą. Liudytoja N. Č. apylinkės teisme parodė, kad su vyru A. Č. motociklu buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) rajone turizmo sodyboje vykusį savivaldybės bendruomenės narių sporto renginį. Matė upėje besimaudančius asmenis, bet kad būtų kas skendęs, nematė. Vyras alkoholinių gėrimų nevartojo, kitiems gerti taip pat nesiūlė. Liudytojas A. M. apylinkės teisme parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) rajone privačioje sodyboje vyko uždaras savivaldybės administracijos darbuotojų renginys, kurio metu buvo vartojamas alkoholis. Jis pats buvo išgėręs du butelius alaus. Jam dėl karščio buvo pasidarę silpna, todėl jis ėjo į upę atsigaivinti. (duomenys neskelbtini) upė duobėta, todėl eidamas buvo suklupęs, tačiau neskendo. Jis nematė mero, vartojančio alkoholio ar verčiančio kitus jį vartoti. Liudytojas J. P. parodė, kad į 2019 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) rajone turizmo sodyboje vykusį privatų savivaldybės darbuotojų renginį trumpam motociklu su žmona buvo atvykęs meras A. Č., tačiau jis nematė, kad meras būtų vartojęs alkoholį. Taip pat jis nematė, kad renginio metu kas nors būtų skendęs.
16. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis A. Č., tiek liudytojai N. Č., A. M. ir J. P. dalyvavo 2019 m birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) rajone turizmo sodyboje vykusiame savivaldybės bendruomenės narių sporto renginyje, aplinkybes dėl A. Č. elgesio šiame renginyje nurodė iš esmės vienodai ir nuosekliai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti M. A. ar duoti jį kaltinančius parodymus, todėl netikėti šiais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra jokio teisinio pagrindo. Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo A. Č. ir liudytojų N. Č., J. P., A. M. apklausų, darytų netrukus po byloje nagrinėjamo įvykio, protokoluose (28-30, 35-37, 39-40, 42-44 b. l. ).
17. Nukentėjusiojo A. Č. bei liudytojų N. Č., A. M. ir J. P. parodymai, kurių įrodomąją galią apeliaciniame skunde bando sumenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A., nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys M. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje. Nukentėjusiojo A. Č. ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina policijos registruojamų įvykių registro dėl įvykio, įregistruoto 2019 m. birželio 8 d. 17.37 val. ((duomenys neskelbtini)), išraše nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. birželio 8 d. 17.37 val. gautas asmens – M. A. (galimai M. A.) pranešimas apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ kaimo turizmo sodyboje vyksta (duomenys neskelbtini) administracijos sąskrydis, daug asmenų neblaivių lipa į (duomenys neskelbtini) upę, gali nuskęsti, ką tik matė, kaip ištraukė iš vandens neblaivų vyrą. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos, besimaudančių asmenų nerasta, poilsiavietėje buvę asmenys buvo perspėti, kad saugotųsi ir neblaivūs neitų į vandenį (59-60 b. l.); policijos registruojamų įvykių registro dėl įvykio, įregistruoto 2019 m. birželio 8 d. 19 val. ((duomenys neskelbtini)), išraše nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. birželio 8 d. 19 val. gautas pakartotinis M. A. pranešimas apie tai, kad asmenys viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini) upėje) vartoja alkoholį, garsiai klausosi muzikos. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos, nustatyta, kad poilsiautojai yra privačioje teritorijoje, priklausančiai kaimo turizmo sodybai, kuri yra nutolusi nuo artimiausios gyvenvietės apie 3 km. Pabendravus su kaimo turizmo sodybos savininke nusiskundimų negauta, administracinių nusižengimų nenustatyta (61-62 b. l.). Taigi 2019 m. birželio 8 d. į (duomenys neskelbtini)“ kaimo turizmo sodyboje vykusią (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventę pagal M. A. pranešimus du kartus vykę policijos pareigūnai nenustatė M. A. nurodomų aplinkybių, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras A. Č. buvo neblaivus, kiti asmenys buvo verčiami vartoti alkoholį ar buvo nepasirūpinta skęstančiu žmogumi. Prie bylos esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys (63-64, 100 b. l.) taip pat nepatvirtina M. A. apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą A. Č. paskleistos informacijos.
18. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, visi teismo ištirti byloje esantys duomenys nepatvirtina M. A. socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) anketoje ir visuomenės informavimo priemonėse nurodytų teiginių, jog 2019 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini)“ kaimo turizmo sodyboje vykusioje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventėje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras A. Č. buvo neblaivus, vertė kitus asmenis vartoti alkoholį ir nepasirūpino galimai skęstančiu žmogumi. M. A. teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų teiginių apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą pagrįstumą. Tai, kad pats nukentėjusysis A. Č., duodamas parodymus, patvirtino, kad eidamas jis galėjo svirduliuoti, kad liudytojai N. Č., A. M. ir J. P. patvirtino, jog buvo momentų, kai nei vienas iš jų nematė, kur tuo metu buvo A. Č., kad A. Č. pats tvirtina, jog gyvenime yra vartojęs alkoholio, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, tokių kaip policijos pareigūnų atliktas patikrinimas alkotesteriu ar ligoninėje darytas kraujo tyrimas dėl A. Č. blaivumo, nepatvirtina M. A. nurodytų teiginių apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą.
19. Kaip jau minėta, žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis šia savo konstitucine laisve turi taip pat ir pareigą ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi M. A. neturi teisės (kartu ir laisvės) sakyti apie kitą asmenį, o nagrinėjamu atveju apie valstybės politiką bet ką prisidengiant „savo tiesos“ argumentu. M. A. išsakyta „savo tiesa“, tai yra subjektyvus situacijos vertinimas apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero A. Č., 2019 m. birželio 8 d. atvykusio į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventę, veiksmus neatitiko faktinių aplinkybių. Galima būtų laikyti apelianto subjektyviu vertinimu („savo tiesa“) tuos atvejus, kai yra išsakoma nuomonė apie objektyvioje tikrovėje esančius faktus. Tačiau subjektyviu vertinimu („savo tiesa“) negali būti laikomi išsakyti teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyvioje tikrovėje esančiais duomenimis, šiuos teiginius pateikiant kaip tiesą, nors ir „savo tiesą“, kai tokios „savo tiesos“ sakymas gali sąlygoti asmens, nagrinėjamu atveju – valstybės politiko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero garbės ir orumo pažeminimą. Dar daugiau, tokiais veiksmais gali būti pažeminta ne tik mero garbė ir orumas, bet kartu ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kaip institucijos vardas. Žmogaus saviraiškos laisvė turi būti realizuojama atsakingai, ši laisvė turi ribas, kurias kiekvienas šią laisvę realizuojantis asmuo privalo paisyti, o už šių ribų nepaisymą privalu atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
20. Anksčiau aptartos aplinkybės apygardos teismui leidžia teigti, jog M. A. savo veiksmais peržengė saviraiškos laisvės ribas, už kurių peržengimą ir tokiu būdu netinkamą saviraiškos laisvės įgyvendinimą taikytina administracinė atsakomybė. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime tinkamai M. A. veiksmus kvalifikavo kaip atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius.
21. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 507 straipsnio nuostatos yra skirtos valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų ar kitų viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų apsaugai užtikrinti, o A. Č. 2019 m birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) rajone turizmo sodyboje vykusiame savivaldybės bendruomenės narių sporto renginyje nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytų mero funkcijų ar pareigų. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad tiek visuomenės informavimo priemonėse, tiek M. A. socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) anketoje apie A. Č. buvo išimtinai kalbama kaip apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą, o ne apie eilinį fizinį asmenį. Atsižvelgus į paskelbtus teiginius bei jų turinį, akivaizdu, jog garbę ir orumą žeminantys teiginiai buvo skirti būtent (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merui. Aplinkybės, jog 2019 m. birželio 8 d. A. Č. (duomenys neskelbtini) rajone turizmo sodyboje vykusiame savivaldybės bendruomenės narių sporto renginyje nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytų mero funkcijų ir pareigų ar kad A. Č. niekada neprašė panaikinti ar ištrinti įrašą „(duomenys neskelbtini)“, M. A. atsakomybės šiuo atveju nešalina.
22. Apeliaciniame skunde M. A. nurodo, kad tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko yra kreiptasi į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), šios dvi institucijos nagrinėja A. Č. skundus, todėl įsigaliojus skundžiamam apylinkės teismo nutarimui ir nors vienam minėtų institucijų sprendimui, bus pažeistas non bis in idem principas. Apygardos teismas pažymi, kad principas non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą) yra vienas iš pamatinių teisės principų. Jis atsispindi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 31 straipsnio 5 dalyje yra teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šiuo konstituciniu principu yra vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų teisenoje. ANK 2 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Vertinant tai, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo padarytas principo non bis in idem pažeidimas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-628/2019). Analizuodamas paminėtus kriterijus, apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutarimu M. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 90 eurų dydžio bauda. Tačiau byloje nėra jokių duomenų (tokių nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) jau būtų priėmę kokį nors sprendimą M. A. atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą nėra pagrindo.
23. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs M. A. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai M. A. veiksmuose konstatavo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, sudėtį. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad M. A. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Nors M. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta ir tvirtina, kad savo įrašais tyčia nieko nenorėjo įžeisti ar tuo labiau pažeminti, norėjo tik paviešinti informaciją apie valdininkų elgesį ne darbo metu, kad jis buvo suklaidintas tam tikrų aplinkybių (girdėjo renginį vedančiojo žodžius per naujokų „krikštynas“, kad „reikia gerti ne iš stikliuko, o buteliuko“, matė vandenyje besimurkdantį A. M., svyruojantį A. Č., vandenyje alkoholį gėrusį J. P. ir kt.), tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje M. A. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, M. A. už šį administracinį nusižengimą skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.