Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 304 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji D. Ž. 2016 m. liepos 7d. apie 13.25 val., siekdama gauti sūnui K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens dokumentą – asmens pasą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Kupiškio grupei, esančiai Kupiškio m., Gedimino g. 54, pateikė melagingą informaciją apie jos sūnaus K. Ž. asmens dokumento – paso praradimą, t. y. 2016-07-07 pranešime apie Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą nurodė, kad jos sūnaus K. Ž. pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-07-27 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasvalio grupėje (77), prieš dvi dienas pametė neaiškiomis aplinkybėmis, žinodama, kad minėtas pasas yra perduotas jos sūnaus K. Ž. tėvui S. Ž.. Taip ji, siekdama įgyti asmens dokumentą, pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Kupiškio grupei melagingą informaciją,.

Kaltinamoji D. Ž. (apklausiama pagal teisinės pagalbos prašymą Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) policijos komisariate) nurodė, kad prisipažįsta įvykdžiusi nusikalstamus veiksmus. Ji teigia, kad buvęs vyras S. Ž. yra jos vaiko tėvas. Vaiko pasą ji pati perdavė S. Ž. per kitą asmenį, nes jie su sūnumi planavo keliauti į Rygą. Ji pasitikėjo S., nes anksčiau konfliktų nebuvo kilę. Prieš jai išvykstant su vaiku į Norvegiją, S. Ž. atsisakė jai grąžinti vaiko pasą, todėl ji neturėjo kitos galimybės išvykti, kaip tik pranešti apie paso vagystę ir tuo pagrindu gauti naują pasą. D. Ž. pripažino, kad 2016-07-07 ji Kupiškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyriui pranešė, jog jos sūnaus K. Ž. pasas pamestas. Informaciją apie tai, kad pasas yra pas S. Ž., ji nuslėpė. Policijos pareigūnė jai nepadėjo dėl paso gavimo, ji pati prisiima atsakomybę už savo veiksmus (2 t., b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo S. Ž. parodymais, kuris nurodė, kad 2009-07-25 susituokė su D. Ž. (I.). Santuokoje gimė sūnus K. Ž., išsituokė 2013-05-15. Jų su D. bendru sutarimu sūnaus K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Buvo pasirašytas jų, t. y. jo ir D. susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. D. Ž. su sūnumi K. šiuo metu gyvena Norvegijoje, jis Lietuvoje. D. N. gyvena apie 6 metus laiko, ji ten ir dirba. 2016-06-20 - 2016-07-20 D. su sūnumi buvo grįžusi į Lietuvą. Buvo susitarta, kad sūnus nuo 2016-06-27 iki 2016-08-03 bus su juo, tiksliau bus pas jį tol, kol jam bus mokyklinės atostogos. Į mokyklą turi pradėti eiti apie 2016-08-15. D. į Norvegiją turėjo išvykti anksčiau, o sūnus turėjo likti pas jį. Buvo sutarta, kad jis nupirks sūnui atgalinį bilietą į Norvegiją, ką jis 2016-06-29 ir padarė, t. y. rugpjūčio 3 dienai nupirko bilietą. D. perdavė sūnų anksčiau nei buvo sutarę - 2016-06-24. Tuo metu ji perdavė jam ir sūnaus asmeninius daiktus, t. y. lagaminą, kuriame buvo sudėti visi jo daiktai. Kaip visada lagamine būdavo ir sūnaus pasas. Parsivežęs sūnų į Pasvalį, pamatė, kad nėra paso, kuris buvo reikalingas, nes sekančią dieną ruošėsi važiuoti į Jūrmalą. Susiskambino su D., ji pasakė, kad užmiršo įdėti pasą. Kad jam nebereiktų važiuoti į Kupiškį, paprašė draugo M. P. (M. P. dirbo Pasvalyje), paimti iš D. pasą ir atvežti jam. M. P. pasą atvežė. 2016 m. liepos pirmomis dienomis, D. paskambinusi prašė leisti pasiimti sūnų, nes neva su juo norinti pabūti pas senelį. Nenorėdamas traumuoti sūnaus, sutiko, kad ji pasiimtų sūnų. Tačiau prieš paimant sūnų, jis surašė D. vardu įsipareigojimą, dėl vaiko grąžinimo. Atvažiavus į Pasvalį, jai padavė įsipareigojimą ji jį perskaitė bei pasirašė. Sūnaus pasas liko pas jį. Įsipareigojimą surašė, nes jam buvo įtarimas, kad ji gali jam negrąžinti sūnaus. Taip ir buvo. Sūnus pas jį nebeatvažiavo, kiek bendravo su D. ji vis sakė, kad sūnus nenori važiuoti pas jį. Dar po kelių dienų sužinojo, kad ji su sūnumi išskrido į Norvegiją, tačiau sūnaus pasas buvo likęs pas jį. Pasą perdavė savo advokatei, ir kiek žino, advokatė pasą turėjo išsiųsti į Pasvalio migracijos tarnybą. Įsipareigojimo originalas turi būti pas advokatę (1 t., b. l. 82-84).

Liudytojo M. P. parodymais, kuris nurodė, kad S. Ž. yra jo draugas. Jo buvusią sutuoktinę taip pat pažįsta. Žino, kad ji su sūnumi gyvena Norvegijoje. Gali pasakyti, kad kai jie buvo dar neišsituokę, Norvegijoje gyveno su jais. Dabar tikrai tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo 2016 m. liepos mėnesį, paskambinęs S. Ž. paprašė iš D. paimti jo sūnaus K. pasą. Kaip suprato iš S., D. buvo užmiršusi jam paduoti vaiko dokumentą. S. tuo metu kaip tik su sūnumi ruošėsi važiuoti į Latviją. Pamena, kad paskambino D. ir susitiko Kupiškio mieste, Kraštiečių mikrorajone, Šimonio gatvėje. Ji padavė sūnaus dokumentą. Kadangi tuo metu kaip tik dirbo Pasvalyje, dokumentą nuvežė ir perdavė S. (1 t., b. l. 87-89).

Liudytojos R. V. parodymais, kuri nurodė, kad dirba Migracijos skyriaus Kupiškio grupėje, šiuo metu yra vyresnioji specialistė. D. Ž. pažįsta nuo vaikystės, nes yra kilusi iš to paties kaimo. Su ja nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko. Gerai pamena, kad D. Ž. 2016-07-07 kreipėsi į Migracijos skyriaus Kupiškio grupę dėl savo sūnaus pamesto paso. Ją priėmė tą dieną ir pildė visus su tuo susijusius dokumentus. D. Ž. Migracijos skyriuje tikrai buvo tą pačią dieną kai buvo pildomi dokumentai, nes jie yra registruojami ir tą pačią dieną pamestasis dokumentas paskelbiamas negaliojančiu. D. Ž. pranešė, kad ji prieš dvi dienas Panevėžio mieste pametė vaiko pasą, o skubiai, tai yra savaitgalį turi išvykti į namus, į Norvegiją. Ji užpildė pranešimą apie LR pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, jame nurodė sūnaus paso praradimo aplinkybes. D. Ž. parašė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo išduoti pasą sūnui K. Ž. per vieną darbo dieną, nes reikia išvykti į Norvegiją. D. Ž. susimokėjo už naujo paso išdavimą 71 eurą ir kai atnešė kvitą, buvo įformintas prašymas dėl paso išdavimo per vieną darbo dieną. Dar ant to paties prašymo ji parašė, kad įgalioja naujai pagamintą pasą pasiimti savo tėtį E. I.. Tą pačią dieną D. Ž. sūnaus senasis pasas buvo paskelbtas negaliojančiu. 2016-07-08 atvyko E. I. ir pasiėmė D. Ž. vaiko pasą (1 t., b. l. 137-139).

2016 m. rugpjūčio 1 d. advokatų profesinės bendrijos VETO LT advokatės Renatos Jatužytės-Mulevičienės pateikto įsipareigojimo kopijoje, pasirašytoje D. Ž., nurodyta, kad K. Ž. pasas lieka pas tėvą S. Ž. (1 t., b. l. 50).

Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pateiktų, su K. Ž. paso išdavimu susijusių dokumentų kopijų nustatyta, kad D. Ž. pranešime apie Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą nurodė, jog K. Ž. pasą pametė prieš dvi dienas iki pranešimo surašymo dienos Panevėžyje neaiškiomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 61).

Kaltinamoji D. Ž. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip bausmę jai paskiriant baudą (2 t., b. l. 57-58).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji D. Ž. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, siekdama sūnui K. Ž. skubos tvarka gauti naują pasą, Migracijos tarnybai pateikė melagingus duomenis apie paso praradimo aplinkybes, todėl D. Ž. padaryta nusikalstama veika pagal BK 304 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. D. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai D. Ž. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), kuriuo pasikėsinta į valdymo tvarką, susijusią su dokumentų klastojimu. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: neteista (2t., b. l. 8-9), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 7), nedirbanti (2t., b. l. 10, 11), yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jai už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji visiškai pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. Ž. paskirta bausmė sumažinama 1/3.

Gautas kaltinamosios D. Ž. prašymas leisti jai paskirtą bausmę sumokėti dalimis. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad paskirta bausmė turi būti sumokama per du mėnesius arba per kitą teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į skirtinos bausmės dydį bei į tai, jog nedelsiamas visos baudos sumokėjimas nuteistajai gali lemti sunkias pasekmes (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 338 straipsnio 1 dalies 4 punktas) teismas nustato 10 (dešimties) mėnesių terminą, per kurį turi būti sumokėta visa paskirta bauda.

Kardomoji priemonė D. Ž. skirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 304 straipsnio 1 dalį bei paskirti jai 24 MGL (dvidešimt keturių minimalių gyvenimo lygių) arba 903,84 Eur (devynių šimtų trijų eurų 84 ct) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu - iki 16 MGL (šešiolikos minimalių gyvenimo lygių) arba 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct).

Įpareigoti D. Ž. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajai, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jos prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti kaltinamajai, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo jo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.