- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-227-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00479-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 227- 252 - 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-594-649-2014 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui E. V., institucijai teikiančiai išvadą Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. B. prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: T. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Jo giminės kartais atveža vaikams rūbų, žaislų ir viskas. Abu vaikai eina į darželį ir už kiekvieną moka po 122 Lt mėnesiui. Vaikams vidutiniškai reikia po 500 Lt kas mėnesį. Gyvena ji su vaikais pas savo tėvus, turi draugą, kurio pajamos yra 1000 Lt. Už vaikus socialinių išmokų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. ir R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Lt kiekvienam vaikui nuo 2014-06-23 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė D. B.. Teismas nustatė, kad gera valia atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Įvertinęs vaiko tėvų turtinę padėtį, tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad ieškovė nedirba, atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė, ieškovė turi 3/16 dalis nuosavybės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, yra darbingo amžiaus ,sprendė, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, tačiau ieškovė turi didesnes galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl jai tenka didesnė dalis skirtino išlaikymo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo išlaikymo dydžio, tačiau atsižvelgdamas į vaikų amžių, teismas sprendė, kad maksimali vienam vaikui suma mėnesiui būtų 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu. Jis nurodo, kad pats negali savęs išlaikyti, todėl teikti išlaikymą vaikams neturi jokių galimybių. Taip pat nesutinka, kad išlaikymas yra priteistas iki vaikų pilnametystės, nes jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos galės pasirūpinti vaikais ir išlaikymo nereikės mokėti. Nurodė, kad įkalinimo įstaigoje jis darbo neturi, todėl jokios sumos skirti vaikams negali. Mano, kad vaikus turi išlaikyti ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai buvo 1 000 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi išdėstyto teisinio reguliavimo, visapusiškai ir objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas E. V. nuo 2010-07-31 suimtas, bausmės atlikimo pabaigos laikas nėra tiksliai žinomas, jis nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota viena transporto priemonė. Iš atsakovo taip pat yra priteistas žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė ir įvertino visus nepilnamečių vaikų poreikius, įvertino ieškovės galimybes teikti vaikams išlaikymą ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi didesnes galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, pagrįstai mažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iš atsakovo.
Apelianto argumentai dėl jo negalėjimo išlaikyti paties savęs ir todėl negalėjimo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir dėl išlaikymo priteisimo iki vaikų pilnametystės yra nepagrįsti, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.