- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-704-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04381-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo S. Y. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. Y. paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Y. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 16 d., apie 12.46 val., Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus tarpo iš šono iki stovinčios transporto priemonės ir važiuodamas ją kliudė, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais S. Y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Y. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teisės pažeidimo nepadarė, automobilio, kuriuo buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, nevairavo, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Teigia, jog yra asmuo, galintis patvirtinti šias aplinkybes.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
D. S. Y. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog S. Y. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.
Nors S. Y. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.5,6), eismo įvykio vietos schema (b. l.) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 9,10), transporto priemonių apžiūros aktu (b.l.12), policijos pareigūnų E. B. ir G. J. tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 19-20), nukentėjusiojo R. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 11), liudytojo A. U. paaiškinimu (b.l. 18), kita bylos medžiaga.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame S. Y. paaiškinime nurodyta, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo draugas, vardu Arturas, pavardės nežino, gyv. Minties g. 36, Vilniuje. Jis tuo metu sėdėjo šalia vairuotojo priekyje. O grįžtant atgal, automobilį vairavo jis pats, kadangi draugas neturi vairuotojo pažymėjimo, ir policijos pareigūnai jį sustabdė (b.l. 6).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio A. U. paaiškinimo matyti, jog 2012 m. spalio 16 d. ryte Sargis atvairavo automobilį Audi 80, baltos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. A. U. atsisėdo į Sargis vairuojamą automobilį keleivio vietoje ir automobilis išvažiavo iš kiemo. Išvažiuojant iš kiemo Tuskulėnų g. 37, jis išgirdo garsą ir suprato, kad Sargis, vairuodamas minėtą automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį. Iš karto paklausė Sargis, ar jis kliudė automobilį, į ką pastarasis pasakė, kad turbūt ne ir kad sustos pažiūrėti. Nuvažiavę toliau link darželio, jie apžiūrėjo automobilį Audi 80. Sargis pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas, t.y. apgadinta automobilio kairės pusės galinė dalis. Važiuojant ties Tuskulėnų g. 33C, Sargis sustabdė policijos pareigūnai. Jis, A. U., išlipo ir nuėjo namo, kas buvo toliau, nežino. Daugiau su Sargis nebendrauja, nes iš bendrų draugų sužinojo, kad Sargis jį nori apkaltinti dėl minėto eismo įvykio (b.l. 18).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio G. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2012-10-16 d., dirbant kartu su E. B., apie 12.46 val. gavo pranešimą iš VPK OVS apie tai, kad Tuskulėnų g. 33, Vilniuje apgadintas automobilis S. L. v.n. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis Audi 80 v.n. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, rado automobilį S. L. bei jo vairuotoją R. S., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį apie 08.30 val. paliko stovėti Tuskulėnų g. 35, o, apie 12.30 val. grįžus prie automobilio, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir paaiškino, kad moteris jam atnešė lapuką, sakė, kad ji matė, kaip ir kas apgadino automobilį Subaru. Ant lapuko buvo parašyta, kad automobilį Subaru apgadino automobilis Audi 80, baltos spalvos, v.n. (duomenys neskelbtini) Automobilis Audi 80 v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas, iš karto įforminus įvykį, automobilį vairavo S. Y. (b.l. 7).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyti analogiški duomenys (b.l. 19-20).
Iš byloje esančio R. S. paaiškinimo matyti, jog įvykio metu Tuskulėnų g. 33c, Vilniuje, buvo apgadintas jo automobilis S. L. v.n. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio jis nematė, apie tai jam pranešė apsaugos darbuotojas (b.l. 11).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų G. J., E. B. tarnybiniuose pranešimuose esančiais bei nukentėjusiojo R. S. bei A. U. tyrimo metu duotais paaiškinimais. Jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams bei vieni kitus papildo. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir policijos pareigūnus bei nukentėjusįjį sietų kokie nors asmeniniai santykiai, todėl abejoti tarnybiniuose pranešimuose bei paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta – Tuskulėnų g. 33c, Vilniuje, automobilio Subaru v.n. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, šiam automobiliui padaryti apgadinimai – apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 8-10).
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog automobilis Audi 80 v.n. (duomenys neskelbtini) visas aplankstytas bei smulkiai apibraižytas (b.l. 12).
Apelianto poziciją, jog automobilį vairavo, eismo įvykį padarė ir iš jo pasišalino jo draugas, vardu Arturas, paneigia A. U. rašytiniame paaiškinime nurodyti faktiniai duomenys, kad minėtą eismo įvykį padarė, automobilį apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino S. Y., jis pats tuo metu sėdėjo priekinėje automobilio keleivio sėdynėje. Netikėti A. U. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie nėra paneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, pagrįstai S. Y. versiją, kad eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo, su vairavusiu Artūru pasikeitė po eismo įvykio, todėl policijos pareigūnų buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, įvertino, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kai jie, netrukus po to, kai gavo informaciją apie eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, sustabdė automobilį Audi 80 v.n. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo ir automobilį vairavo būtent S. Y..
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Transporto priemonės apgadinimo faktą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimų pobūdis, mechanizmas sutampa. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog S. Y., vairuodamas automobilį Audi 80, kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino.
Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Kaip matyti iš liudytojo A. U. paaiškinimo, susidūrimo (kontakto) garsas buvo girdimas, jis pats davė pastabą S. Y. dėl to, kad jis galimai kliudė automobilį, todėl versija, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti smūgio ir pasišalinti iš įvykio vietos nesąmoningai, atmestina.
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta bylos medžiaga. Konstatuotina, kad S. Y. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. Y. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.