Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., išnagrinėjusi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014 m. gegužės 10 d., apie 15.03 val., Savanorių pr. 22, Vilniuje, vairavo UAB „Finansų partnerių grupė“ priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama šios teisės, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdama galiojančios techninės apžiūros, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė ir abu automobilius apgadino, iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 107, 232, 238 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

D. K. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį ji neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad D. K. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

D. K. kaltę padarius 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-14807478-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. D. K. kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio G. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-05-10 gavo nurodymą vykti Savanorių pr. 22, kur susidūrė du automobiliai ir vienas pasišalino. Atvykus J. M. paaiškino, kad vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pravažiavime nuo Savanorių pr. link „Rimi“ parduotuvės, o iš degalinės „Neste“ išvažiavo automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į jos automobilį. Automobilį „Honda“ vairavo mergina D. K., kuri su kalte sutiko ir pildė deklaraciją, tačiau pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą ir draudimą paliko namuose. Jos susitarė, kad 2014-05-10, 12 val., susiskambins ir baigs pildyti deklaraciją, tačiau sutartu laiku mergina į skambučius neatsakė (b. l. 3). J. M. paaiškinimo duomenimis, 2014-05-09, apie 16.05 val., ji vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Savanorių pr. link „Rimi“ parduotuvės pro Kedrų g. Ties „Neste“ degaline iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jos nepraleido, į ją atsitrenkė. „Honda Civic“ vairuotoja pripažino savo kaltę ir jos pildė įvykio deklaraciją. Vairuotoja pasakė, kad draudimą ir vairuotojo pažymėjimą paliko namuose, jos susitarė deklaraciją pildyti kitą dieną, t. y. 2014-05-10, 12 val., tačiau mergina nekėlė telefono (b. l. 6). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Savanorių pr. 22, Vilnius, ir nurodyti automobilių apgadinimai – automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 4-5).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. K. vairavo automobilį, neturėdama šios teisės, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdama galiojančios techninės apžiūros, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, susidūrė ir abu automobilius apgadino, iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į jos asmenybę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. baudas, savo dydžiu lygias ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų nuobaudų vidurkiui.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

D. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio penkių šimtų (1 500) litų dydžio baudą.

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai keturių tūkstančių penkių šimtų (4 500) litų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

D. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno šimto dvidešimt penkių (125) litų dydžio baudą.

D. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai vieno šimto (100) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, D. K. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – keturių tūkstančių penkių šimtų (4 500) litų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.