Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. P2-3-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00035-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.3; 34.5.; 34.6.; 75.8.

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2015 m. sausio 29 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl palikėjo V. S. (V. S.) ir jo sutuoktinės – suinteresuoto asmens L. S. turto, buvusio jų bendrąja jungtine nuosavybe, dalių nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo nustatyti, kad V. S. ir L. S. priklauso po ½ (duomenys neskelbtini), esančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi jo palikimo niekas nepriėmė, pareiškėja, veikdama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatas pradėjo palikimo perėjimo valstybei procedūras. Palikimą sudaro minėtas butas, įgytas palikėjui gyvenant santuokoje su L. S., kuri po palikėjo mirties nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (prašymas) tenkintinas.

CK 5.70 straipsnis numato, kad įpėdiniai paveldėtą turtą pasidalina bendru sutarimu. Nesant sutarimo kiekvienas iš įpėdinių, t.y. paveldėtojų, realizavusių savo paveldėjimo priėmimo teisę, gali reikšti ieškinį dėl turto padalijimo. Teismas laiko, kad pareiškėjas turėjo reikšti ne prašymą, o ieškinį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjo pareiškimą laiko ieškiniu ir jį nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. S. (V. S.), kuris (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. Z. (po santuokos S.), mirė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, pagal 1994 m. Pirkimo-pardavimo sutartį V. S. vardu buvo įsigytas nuosavybėn butas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali inter alia tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, palikėjo sutuoktinė suinteresuotas asmuo L. S. dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, taip pat nekėlė ginčo dėl dalintino turto statuso (režimo), todėl santuokos metu įgytas butas dalintinas lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas

nutaria:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusiam V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė, o L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.