Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai D. G., kaltinamajam M. R., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2016-01-30, apie 16.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine D. G. metu, tyčia kumščiu sudavė į veidą, tuo savo šeimos narei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žande.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-01-30 buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Namuose kilo konfliktas su sugyventine D. G., kumščiu sudavė sugyventinei į veidą, dėl tokio savo elgesio gailisi.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad atsisako liudyti prieš savo sugyventinį M. R. ir paaiškino, kad kaltinamasis dėl smurto jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Iš 2016-01-30 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad I. G., nukentėjusiosios motina, kvietė policiją, nes M. R. mušė savo sugyventinę D. G., pastaroji policijos pareigūnams paaiškino, kad M. R. smūgiavo jai kumščiu į veidą, ant nukentėjusiosios dešinio skruosto matosi paraudimas (b.l. 7-10).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G292/2016(2) nurodyta, jog D. G. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3603 patvirtina, kad 2016-01-30, 17.23 val. M. R. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. R. nežymiai sutrukdžius D. G. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltė visiškai pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu sudavė smūgį kumščiu sugyventinei į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti akivaizdūs D. G. kūno sužalojimai – paraudimas dešiniame skruoste ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuotas sužalojimas – kraujosruva dešiniame žande. Suduodamas smūgį D. G. į veidą, kaltinamasis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sugyventinės atžvilgiu, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie M. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. nukentėjusiosios D. G. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji D. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

M. R. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja D. G. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Nustačius, kad M. R. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta namuose, prieš savo šeimos narį, prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – M. R. neskirtina, teismo įsitikinimu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, turės didesnį poveikį savo artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-02-01 pažymą Nr. NTP-7-1247 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja D. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. R. neskirti.

Išaiškinti M. R., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.