Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, jam paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 14 MGL (524,24 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 11 (vienuolika) mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, paskirti įpareigojimai visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, 2) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent – jis, 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine S. R., panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. R., t. y. pagriebęs už plaukų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kojos keliu vieną kartą sudavė į kairės puses akies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. R. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. įtariamuoju apklaustas P. J. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Priklausomybių ligų centro įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta. Parodymus duoti sutinka. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sužadėtine S. R. ir jų dukra L. J. Kartu yra 8 metus, veda bendrą ūkį. 2023 m. rugsėjo 30 d., S. R. ir jų dukra buvo namuose, o jis apie 17-18 valandą grįžo iš draugų, neblaivus. Jis su sužadėtine savo kambaryje pradėjo kalbėtis, o jų dukra tuo metu žaidė savo kambaryje. Tarp jų su S. R. kilo žodinis konfliktas, po ko jis sužadėtinei vieną kartą trenkė, kuom tiksliai trenkė, neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad S. R. galėjo trenkti keliu į veido sritį. Tiksliai visų įvykio detalių neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti pagriebęs pastarąją už plaukų. Tą dieną buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Po to, kai sudavė sužadėtinei, pastaroji išėjo iš jų kambario, jis susinervinęs išspyrė langą. S. R., pasiėmusi jų dukrą, išėjo pas savo močiutę. Kiek žino, policiją iškvietė kaimynai, tikriausiai jie išgirdo kaip išdužo stiklas. Atvykę policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą ir iškvietė greitąją, su kuria jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po įvykio su sužadėtine, jie toliau kartu gyvena, jų santykiai yra geri, jie nesipyksta, susitaikė tą patį vakarą, jis jos atsiprašė. Jie ir seniau nesipykdavo, bet šį kartą jis išgėrė per daug degtinės ir jam susisuko galva. Kodėl taip pasielgė, nesupranta ir pats. Dėl įvykio kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nori paminėti, kad pažymoje nurodytas adresas yra vienintelis jo nekilnojamas turtas, kitur kur išeiti gyventi jis neturi. Daugiau apie įvykį šiuo metu pasakyti neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 30 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji S. R. parodė, kad ji gyvena su savo sužadėtiniu P. J. jau 8 metus. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo namuose su savo dukra ir apie 16.50 val. išėjo į parduotuvę su vaiku. Tuo metu, kai buvo išėjusios, į namus grįžo jos sužadėtinis ir jai paskambinęs paaiškino, kad greičiau grįžtų namo. Jos sužadėtinis šventė su draugais visą naktį. 17.00 val. ji grįžo su dukra namo. Grįžusi pastebėjo, kad sugyventinis neblaivus, dukra nuėjo į savo kambarį žaisti, o ji su sužadėtiniu į savąjį. P. J. pradėjo kelti scenas ir konfliktą, nes vakar buvo nuvykusi pas savo mamą, kuri draugauja su draugu P. P. J. labai nemėgsta pastarojo, todėl jis rėkė ant jos. Konflikto metu jai stovint koridoriuje sužadėtinis daužė sienas kumščiais ir vienu momentu pagriebęs ją už plaukų smūgiavo jai iš savo kelio į akį. Iš karto po smūgio jai ištino akis, po to pastarasis spyrė į balkono langą ir jį sudaužė. Tuo momentu paėmė dukrą ir pabėgo pas močiutę, kuri gyvena šalimais. Jos dukra konflikto nematė. Jai spyrė tik vieną kartą. Medikų pagalba jai nereikalinga. Tai buvo pirmas kartas, kuomet P. J. pakėlė prieš ją ranką. Sužadėtiniui dėl sumušimo pretenzijų neturi.

Įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini) butas penkių aukštų daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Į minėtą butą galima patekti iš pirmosios laiptinės. Prie laiptinės laukinių durų ir pirmajame laiptinės aukšte matosi raudonos spalvos skystis. Palipus laiptais dešinėje pusėje matosi (duomenys neskelbtini) buto laukinės šarvuotos medinės durys. Patekus į butą matosi koridorius, ant kurio grindų matosi daug raudono skysčio. Pasukus į dešinę matosi virtuvė, kurioje taip pat matosi raudono skysčio. Išėjus iš virtuvės, kairėje pusėje matosi vonios ir tualeto patalpa. Išėjus iš minėtos patalpos matosi pirmasis kambarys, ant kurio taip pat matosi daug raudono skysčio. Kambarys turi balkoną, kuris yra įstiklintas ir turi langus iš išorės ir vidaus. Matosi, jog vidinis langas yra išdaužtas, prie jo matosi raudonas skystis. Išėjus iš kambario tiesiai matosi antrasis kambarys, ant kurio taip pat matosi raudono skysčio. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nėra, pėdsakų ar kitų daiktų nepaimta.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenyse nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., 17.11 val. registruotas pranešimas – smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėjas – privatus fizinis asmuo, nurodė, kad gretimos laiptinės kaimynų bute vyras rėkia ant moters, girdisi baldų ir durų daužymas. Bute gyvena šeima su vaiku. Kiek vaikų yra bute nežino, nes jų balsų nesigirdi.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) papildomos informacijos apie patikrinimą skiltyje nurodoma, kad policijos pareigūnams M. U. ir K. S. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastarieji rado smarkiai kraujuojantį vyrą, kaip paaiškėjo P. J. Šis paaiškino, kad susipyko su drauge S. R. ir konflikto metu jis spyrė į langą ir pastarąjį sulaužė. Prasipjovė koją. Suradus S. R., ant jos veido buvo matyti guzas. Pastaroji paaiškino, kad jai trenkė jos draugas P. J. Filmuota BODY.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo K. S. 2023 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37773-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), S. R. nukentėjo nuo savo sužadėtinio P. J.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo K. S. 2023 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog S. R. nukentėjo nuo savo sužadėtinio P. J.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. J. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 17-18 val., grįžo iš draugų, neblaivus. Jis su sužadėtine S. R., savo kambaryje, pradėjo kalbėtis, o jų dukra tuo metu žaidė savo kambaryje. Tarp jų su sužadėtine kilo žodinis konfliktas, po ko jis pastarajai vieną kartą trenkė. Neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad S. R. galėjo trenkti keliu į veido sritį ir būti pagriebęs pastarąją už plaukų. Jie seniau nesipykdavo, bet šį kartą jis išgėrė gerokai per daug degtinės ir jam susisuko galva. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios S. R. duoti parodymai. Nukentėjusioji S. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 16.50 val. išėjo į parduotuvę su vaiku. Tuo metu, kai buvo išėjusios, į namus grįžo jos sužadėtinis P. J. Pastarasis šventė su draugais visą naktį. Apie 17.00 val. grįžo ji namo. Grįžusi pastebėjo, kad sugyventinis neblaivus. Dukra nuėjo į savo kambarį žaisti, o ji su sužadėtiniu į savąjį. P. J. pradėjo kelti scenas ir konfliktą. Konflikto metu, jai stovint koridoriuje, sužadėtinis daužė sienas kumščiais ir vienu momentu pagriebęs ją už plaukų smūgiavo jai iš savo kelio į akį. Tuo momentu ji paėmė dukrą ir pabėgo pas močiutę, kuri gyvena šalimais. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno K. S. 2023 m. rugsėjo 30 d. tarnybinių pranešimų turinys, iš kurių matyti, kad į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs policijos pareigūnas nustatė, kad S. R. nukentėjo nuo savo sužadėtinio P. J. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo S. R. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo P. J. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. rugsėjo 30 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis P. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), P. J. nukentėjusiosios S. R. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiųjų asmenų, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo P. J. bei nukentėjusiosios S. R. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2023 m. rugsėjo 30 d. gyveno kartu 8 metus, vedė bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 17.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją S. R.

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis P. J., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis ir nukentėjusioji. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis P. J., jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 17.00 val., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad P. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. spalio 4 d. nukentėjusiajai S. R., gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuoti apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę P. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

P. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusioji.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, P. J. ne kartą yra teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei viešajai tvarkai, nusikaltimus žmogaus sveikatai. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, P. J. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant atitinkamą įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos G. J. 2023 m. spalio 4 d. nutarimu kaltinamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. J. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.