Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nori atkurti autentišką senelių sodybą, yra ūkininkas, nori pats ten gyvent. Sodyboje yra išlikę namo pamatai, ūkinio pastato fragmentai, rūsio liekanos duobėje. Pastatai buvo statyti apie (duomenys neskelbtini) metus. Iš sodybos išsikėlė močiutė, mirus senelius apie (duomenys neskelbtini) metus. Sodyba palikta sunyko. Atliekamas kaimo plėtros projektas, pateikus jį savivaldybei, savivaldybei pritrūko duomenų, įrodančių, kad sobyba buvo. Jie pareikalavo kartografinių duomenų arba teismo sprendimo, kadangi kartografinių duomenų gauti nepavyko, kreipėsi į teismą. Ši žemės sklypą gavo iš tėvų dovanojimo sutarties pagrindu. Sovietų laikais žemė buvo valstybės, o atkūrus nuosavybę jis priklausė jo mamai. Jo brolis ir sesuo taip pat nori, kad sodyba būtų atkurta, niekas neprištarauja tam. Šalia sodybos yra (duomenys neskelbtini) vandens telkinys, užtvenka (duomenys neskelbtini) upė. Dalis sodybos yra netgi užlieta dėl užtvankos. Buvo iškirsti medžiai. Prašo tenkinti prašymą.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas siekia atkurti buvusios sodybos statinius, atstatyti autentišką sodybą, o tai galima padaryti tik nustačius juridinį faktą, kad konkrečioje vietoje stovėjo pareiškėjo seneliams priklausiusios sodybos statiniai. Pateikta medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nurodomoje vietoje buvo sodyba ir prašo pareiškimą tenkinti.

6. Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jos kaimynas. Ji yra gimusi toje sodyboje ir gyveno ten. Metų nepamena, kada jos tėvai buvo įleisti ten gyventi. Ji gimė (duomenys neskelbtini) metais. O kai grįžo pareiškėjo seneliai, jiem davė gyventi kitur, jie išsikėlė, kelintais metais tai buvo nepamena. Dabar sodyboje niekas negyvena, pamatai tik. Ją buvo ten nuvežę nesenai, matė pamatus. Ten buvo virtuvytė, tvartas, pamena didelį ąžuolą. Parodytose nuotraukose tas namas.

7. Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jos brolis. Sodyba buvo didžiulė ir labai graži, pamatai ten yra. Tik užtvankos dėka ta sodyba yra pamažėjusi, kadangi užtvenkta (duomenys neskelbtini). Kažkur prieš 50 metų tame name ji yra gyvenusi dar su močiute mirus seneliui, kai mokėsi pradinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) lankė mokyklą. Džiaugiasi, kad brolis nori atkurti sodybą, yra likę liepos, nebėra liepų alėjos, jos nukirsto dėl užtvankos. Yra namo pamatai, buvo pirtis, ūkinė dalis buvo atitverta pasodintomis alyvomis, buvo pasodintas ąžuolas. Vis dar yra sodas ir obelys, renka obuolius. Dabar sodyboje renkasi žvejai, stato ten kemperius, nors ir privati valda.

8. Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jo brolis. Sodyba buvo močiutės, senelis mirė kažkur (duomenys neskelbtini) metais. Jis ten gyveno keletą metų mirus seneliui, lankė mokyklą. Pastačius užtvanką buvo dalis sodybos užlieta, yra likę dalis sodybos, ūkinio pastato, rūsio, namo ir lauko virtuvės pamatai. Kitas pastatas užtvindytas užtvankos. Jis nepamena, kada užtvanka buvo pastatyta. Rodomos nuotraukos tikrai yra šios sodybos. Dabar brolis nori atkurti autentišką sodybą.

9. Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jos pusbrolis. Sodyboje jie atvažiavo gyventi pas senelius, kai jai buvo 2 metukai. Ji ten gyvendama baigė pradinę mokyklą. Sodyboje buvo pirtis, buvo lauko virtuvėlė, kur vasarą maistą virdavo. Nuotraukose matyti senas namas. Vėliau senelis pristatė verandą, namui buvo keistas stogas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

10. Pareiškėjas R. G. savo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš trijų statinių.

11. Pareiškėjui R. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio), žemės sklypo plotas 5,8223 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

13. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

16. Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

17. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 dalį, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai; b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype; d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje; pagal 99 straipsnio 9 dalį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu negu 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusio sodybos apibrėžimas - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. G. kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos strateginės plėtros ir statybos skyrių dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimo. Teritorijų planavimo komisija nutarė nederinti Kaimo plėtros projekto. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos strateginės plėtros ir statybos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu „ Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ atsisakė derinti projektą, nes nepateikti dokumentai, reikalingi pageidaujant atstatyti identiškos buvusios sodybos pastatus. Statinių buvimo faktas ir vieta turi būti nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

19. Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

20. Pareiškėjas pateikė Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, situacijos schemą M 1:5000, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, kur yra nurodyta sodyba ir jos statiniai; archyvinius šeimos registro dokumentus, iš kurių nustatyta, kad sodyboje buvo gyvenamasis namas, pastatytas (duomenys neskelbtini) m., tvartas-daržinė, pastatyti (duomenys neskelbtini) m. ir pirtis, pastatyta (duomenys neskelbtini) m., sodybos fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) m. karinio žemėlapio nuotraukos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo aerofotonuotraukos iš Lietuvos Respublikos ortofotografinio žemėlapio 1950 metais, 1980 metais, 1994 metais, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjo nurodytame žemės sklype buvo sodyba su statiniais. Iš antstolės I. E. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas apaugęs įvairiais medžiais ir krūmais. Sklype apie 35 metrų nuo vandens telkinio yra akmeniniai pamatai. Jų ilgis apie 12 metrų, plotis apie 7 metrus. Prie pietinės (šiek tiek pietvakarių pusės) šių pamatų pusės yra pamatai, kurių matmenys apie 3 metrai ilgio ir 3 metrai pločio. Žemės sklype yra duobė, jos pakraščiuose akmenys, kurie yra išlindę iš žemės ir apaugę samanomis. Liudytojai teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nurodytoje vietoje buvo pareiškėjo senelių sodyba, patvirtino, kad toje vietoje yra išlikę statinių pamatai.

21. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

22. Iš aukščiau minimų rašytinių dokumentų ir liudytojų parodymų, teismas įsitikino, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 5,8223 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais, kadangi pareiškėjui R. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose, 1950 m., 1980 m., 1994 m. ortofotografiniuose žemėlapiuose ir namų knygoje identifikuota sodyba; yra išlikę sodybos liekanos, pamatiniai akmenys parodyti situacijos schemoje M 1:5000 bei kituose byloje esančiuose bei aukščiau aptartuose dokumentuose.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2009).

24. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymuose, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

25. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjo turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama CPK 445 straipsnyje numatyta sąlyga, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

26. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš trijų statinių, kurių buvimo vieta atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo situacijos schemą M1:5000.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.