Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „S.“ vadovei J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, pratęsti terminą administracinės nuobaudos skyrimui vieneriems metams.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „S.“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) kreditorė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-01-18 bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 13103,30 EUR. UAB „S.“ 2015-11-19 ,mokesčių administratoriui pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Įvertinus pateiktus dokumentus buvo analizuotas piginių lėšų judėjimas UAB „S.“ bankų sąskaitose. Įplaukos į banko sąskaitas ir bendrovės kasą sudarė 303267,57 EUR. Dalį apyvartos lėšų sudaro pinigų judėjimas tarp bendrovės sąskaitų ir kasos, tuo tarpu įplaukos iš kitų mokėtojų sudarė 175500 EUR, iš kurių bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 16370,87 EUR. Pareiškime teigiama, kad informacinės sistemos duomenimis UAB „S.“ atsiskaitydama su kitais kreditoriais turėjo mokestinę nepriemoką, todėl laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-11-18 atlikdama mokėjimus bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ str. nustatyto eiliškumo tvarkos, dėl ko vadovei J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį skirtina administracinė nuobauda. Bendrovei bankroto ar restruktūrizacijos byla nėra iškelta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo su pateikta medžiaga grąžintinas institucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numato atsakomybę už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės bei juridinis pažeidimo kvalifikavimas, kas yra pagrindas asmens teisei gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškimu kreipėsi valstybinė institucija, turinti viešojo administravimo įgalinimus, todėl jos pateikiamų procesinių dokumentų turiniui bei priedams yra keliami didesni reikalavimai. Nors ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

Pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo nustatomos teisenos ribas, todėl jo turinys turi atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas atitinka ne visus įstatymo numatytus privalomuosius požymius. Pareiškime nurodoma, kad UAB „Staliksera“ vykdė darbo užmokesčio ir atsiskaitymus tiekėjams, išmokėjo lėšas komercijos direktoriui, tačiau nė vienas iš minėtų mokėjimų nėra konkrečiai įvardintas. Tokiu būdu, kaltinime nenurodant jokių konkrečių atsiskaitymų, toks kaltinimas yra netinkamas, jame neaiškiai nurodyti ir apibrėžti tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo data ir laikas, trukmė ir esmė. Šios aplinkybės aktualios ir reikšmingos ne tik bylos nagrinėjimo, gynybos nuo kaltinimo riboms nustatyti, bet ir administracinės nuobaudos terminų skaičiavimui. Pareiškime prašoma pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau nenurodoma, kada terminas yra ar bus pasibaigęs, kas neleidžia teismui vertinti, ar dėl konkrečių terminų teisena apskritai dar yra galima.

Bylos iškėlimui ir jos nagrinėjimui aktualios ir kitokios žinios, o būtent apie įmonės darytus ir įvykdytus atsiskaitymus Valstybinei mokesčių inspekcijai kaltinimo apibrėžtu laikotarpiu, nes iš paties pareiškimo matyti, kad bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per nagrinėtą laikotarpį sumokėjo 16370,87 EUR.

Teikiant pareiškimą teismui nėra pridėti jokie duomenys, patvirtinantys UAB „S.“ turto balansą, kas taip pat reikšminga sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo. Spręsdamas dėl bylos iškėlimo teismas turi įvertinti ir bent jau preziumuoti galimus pažeidimo požymius, t. y. pareiškėjas turi įrodyti, kad įmonė vykdydama atsiskaitymus buvo (yra) nemoki, arba kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų pareikštų reikalavimų ir atsiskaitymų įvykdymui.

Kaltės turinio įvertinimui, tinkamo subjekto požymių patvirtinimui, galimam liudytojų ir jų adresų nustatymui, pareiškėjas (turintis valdžios įgalinimus) turėtų gauti prašomo patraukti atsakomybėn asmens paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bylą ir kaltinamam asmeniui vengiant atvykti į teismą ar vengiant būti atvesdintam, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant, taip pat tai gali būti daroma rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškime nurodytas kaltinimas, rašytinė bylos medžiaga ir įrodymai turi lemiamą reikšmę teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, o visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai, įrodymų nepateikimo rizika tenka protokolą surašiusiai institucijai.

Nustatyti gauto pareiškimo trūkumai turi būti pašalinti, todėl pareiškimas ir jo priedai grąžintini jį pateikusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. 1 d. 2 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

pareiškimą su priedais dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo J. P. grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos trūkumų pašalinimui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.