- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- I-2336-428/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00119-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. D., A. M. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audrius Grauželis ir Algis Markevičius,
dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjo R. D. atstovei A. M. M. ir pareiškėjo R. D. advokatui R. M. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. A. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. M. ir R. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-12 įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-717 „Dėl Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. 8.IP-2 ir 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. 8IP-3 pripažinimo netekusiomis galios"; 2) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-01-03 sprendimą Nr. lT-(9.5.)-l „Dėl A. M. M. ir R. D. skundo išnagrinėjimo" (b.l. 39-42).
Pareiškėjai skunde bei pareiškėja ir pareiškėjo R. D. atstovė A. M. M., pareiškėjo R. D. atstovas advokatas prašė patikslintą skundą patenkinti. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjo R. D. atstovė A. M. M. bei advokatas paaiškino, jog pareiškėjų motina M. D. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašydama žemę grąžinti ekvivalentine natūra. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-05-18 įsakymu Nr. 01-2742 ir sprendimu Nr. 1434 M. D. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2000 kv. m. žemės sklypą, esantį (neskelbtina). Pareiškėjams liko neatkurta 3,525 ha valstybės išperkamos žemės. Pretendentė M. D. nuo 1991-11-11 visada laikėmės pozicijos, kad kompensaciją už žemę pageidauja atgauti tik žeme. Nuosavybės teisės į likusią žemę buvo atkuriamos palaipsniui ir dalimis, pagal M. D. išreikštą valią, visuose priimtuose įsakymuose nurodant, kad nuosavybės teisės į likusią žemės dalį bus atkuriamos vėliau. Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pareiškėjai 2012-11-29 pateikė prašymą dėl likusios negrąžintos žemės, prašydami žemę grąžinti Raseinių rajone, Šiluvos seniūnijoje, Katauskų kadastro vietovėje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-02-18 pateikė išvadas, kuriose buvo nuspręsta, suteikti pageidaujamus žemės sklypus, esančius Raseinių rajone, Šiluvos seniūnijoje, Katauskų kadastro vietovėje. Pareiškėjai 2013-04-24 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus kvietimą, kuriame buvo nurodyta, kad M. D. yra patvirtinta piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems žemės, miško ir vandens telkiniai sąraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013-04-18 įsakymu ir tuo pagrindu esame kviečiami atvykti į rengiamą susirinkimą ir pasirinkti numatomo gauti lygiaverčio žemės sklypo vietą. Pareiškėjams 2013-09-26 buvo įteiktas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-4358 bei Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus viršininko 2013-09-12 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-717, kuriuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013-02-18 Nr. išvados 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 pripažintos netekusiomis galios. Pareiškėjai ne teismine tvarka kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, prašydami panaikinti Kauno miesto skyriaus viršininko įsakymą. Pareiškėjai 2014-01-06 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-01-03 sprendimą Nr. lT-(9.5.)-l, kuriuo jų skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstą. Skundžiami sprendimai motyvuoti tuo, jog M. D. 1991-11-11 pateiktame prašyme išreiškė valią susigrąžinti žemę ekvivalentine natūra, tačiau 1997-07-01 priimtas Atkūrimo įstatymas turto grąžinimo būdo ekvivalentine natūra nenumatė ir pretendentams neišreiškus iki 2013-04-01 valios dėl žemės grąžinimo kitu būdu, nuosavybės teises gali būti atkuriamos tik pinigais. Tačiau skundžiami administraciniai aktai nepagrįsti. Pretendentė M. D. buvo išreiškusi valią dėl atlyginimo būdo. Pareiškėjų teisės buvo pažeistos, neužtikrinti teisėti lūkesčių, kad žemė bus grąžinta ekvivalentine natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su pareiškėjų patikslintu skundu ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-12 įsakymas Nr. 8V|-(14,8.2.)-717 buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriui nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013-02-18 išvados Nr. 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn", parengtos pilietei M. D. , yra parengtos ir patvirtintos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus. Prašyme dėl nuosavybės teisų atkūrimo nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme ir pretendentai iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, todėl nuosavybės teisės piliečiams gali būti atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-02-01) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės j nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodyta, kad jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės j nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą. Galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje redakcijoje, jeigu nustatytais temimais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2012-02-01 nebegali savo nuožiūra parinkti nuosavybes teisių atlyginimo būdo, nes nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Nuosavybes teisių atkūrimo dokumentų byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pretendentė M. D. 1991-11-11 pateikė prašymą Kauno miesto valdybai atstatyti nuosavybės teisę į tėvo V. Š. 7,45 ha ir motinos A. Š. 6290 kv.m žemės Kauno mieste, grąžinant ją ekvivalentine natūra. Iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003-04-01) pilietė M. D. nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo. Vėlesni prašymai (pateikti po 2003-04-01) negalėjo ir negali būti tenkintini, kadangi buvo pateikti po teisės aktų nustatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjai ginčija Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-12 įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-717 „Dėl Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. 8.IP-2 ir 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. 8IP-3 pripažinimo netekusiomis galios" ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-01-03 sprendimą Nr. lT-(9.5.)-l „Dėl A. M. M. ir R. D. skundo išnagrinėjimo".
Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės atkūrimo būdo, t.y. dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų A. Š. ir V. Š. valdytą žemę, (neskelbtina).., ekvivalentine natūra (lygiaverčiu žemės sklypu) pagal pretendentės M. D. 1991-11-11 išreikšta valią, pareiškėjams siekiant atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu kitoje kadastrinėje vietovėje – (neskelbtina). kadastro vietovėje. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų A. Š. ir V. Š. valdytą žemę.
Byloje nustatyta, jog M. D. buvusių žemės savininkų dukra 1991-11-11 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra į jos tėvų V. Š. ir A. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę, atitinkamai V. Š. 7,4500 ha žemės ir A. Š. 0,6200 ha žemės, (neskelbtina). (nuosavybės atkūrimo bylos II t. b.l. 37). Analogišką prašymą atkurti nuosavybės teises buvo pateikusi ir kita pretendentė A. G. , tačiau byloje nėra ginčo dėl šiai pretendentei neatkurtos žemės dalies (nuosavybės atkūrimo bylos II b.l. 8). Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-08-18 įsakymu Nr. 01-2742 ir 1998-05-08 sprendimu Nr. 1434 buvo atkurtos nuosavybės teisės pilietei M. D. į V. Š. nuosavybės teise turėtos 3,725 ha ploto žemės dalį, suteikiant neatlygintinai 2000 kv. m žemės sklypą individualiam namui statyti (nuosavybės atkūrimo bylos II t. b.l. 60, I t. b.l.153). Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. 02-01-14063 ir 2006-12-22 sprendimu Nr. 7011 buvo atkurtos nuosavybės teisės pilietei M. D. į V. Š. nuosavybės teise turėtos 3,7250 ha ploto žemės dalį, grąžinant natūra 1,0645 ha žemės sklypą, esantį (neskelbtina). (nuosavybės atkūrimo bylos It. b.l. 156,159). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-30 įsakymu Nr. Ž8-216 ir 2010-09-30 sprendimu Nr. S8-70 buvo atkurtos nuosavybės teisės pilietei M. D. į A. Š. nuosavybės teise turėtos 0,1263 ha ploto žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1263 ha žemės sklypą (nuosavybės atkūrimo bylos It. b.l. 258, 260). Pretendentei M. D. liko neatkurtos nuosavybės teisės atitinkamai į buvusių savininkų A. Š. 0,1837 ha žemės dalį ir į V. Š. 0,3417 ha žemės dalį. Pareiškėjai 2012-11-29 pateikė prašymą dėl likusios mirusiajai M. D. ekvivalentine natūra negrąžintos buvusių savininkų Antaninos ir V. Š. žemės dalies perkėlimo į (neskelbtina). kadastro vietovę (nuosavybės atkūrimo bylos It. b.l. 265). Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013-02-18 parengė išvadas Nr. 8IP-2 ir 8IP-3 dėl žemės suteikimo pareiškėjų pageidaujamojoje kadastrinėje vietovėje (nuosavybės atkūrimo bylos It. b.l. 322-325). Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius 2013-07-22 patikrino M. D. vardu parengtų ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-02-18 patvirtintų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 pagrįstumą ir nustatė, kad jos yra parengtos ir patvirtintos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus, t.y. kai pateiktame iki 2003-04-01 prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nėra numatytas Atkūrimo įstatyme, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (b.l. 29-32). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus 2013-07-22 pažymoje Nr. lKA-(9.4.)-80 pateiktais siūlymais, 2013-08-13 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-514 pavedė Kauno miesto skyriaus vedėjui priimti sprendimą neatkurti nuosavybės teisių pilietės M. D. (mirusi) vardu pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-02-18 patvirtintas išvadas Nr. 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 (nuosavybės atkūrimo bylos It. b.l. 309). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2013-09-12 priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 8VĮ- (14.8.2.) -717, kuriuo pripažino netekusiomis galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išvadas Nr. 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 (b.l. 20).
Atsakovo teigimu pretendentės M. D. 1991-11-11 pirminiame prašyme nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas galiojančiame Atkūrimo įstatyme, todėl atkurti nuosavybės teises buvo galima tik vieninteliu atkūrimo būdu pinigais, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. iki 2003-04-01, nepatikslinus pretendentės valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2011 - 11- 10 įstatymo Nr. XI-1650 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-02-01) numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nurodytas reglamentavimas reiškia, jog tik esant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms piliečiams atlyginama pinigais.
Pretendentės prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991-11-11 pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas) 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pretendentė, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymą pakeitusio 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalimą grąžinti buvusioje vietoje. Minėtas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog M. D. prašyme nurodytas atlyginimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdu, tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu būdas, reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių klabos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibudina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes - lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Pretendentės M. D. prašyme nurodytas atlyginimo būdas reiškia žemės grąžinimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. M. D. 1991-11-11 prašyme dėl nuosavybės atkūrimo buvo aiškiai išreiškusi valią grąžinti žemę ekvivalentine natūra. Be to, pretendentė M. D. laisvos formos prašyme buvo detalizavusi išreikštą valią dėl žemė grąžinimo ekvivalentine natūra, prašydama užstatytą žemę statiniais grąžinti kitoje konkrečioje vietoje (nuosavybės atkūrimo bylos II t. b.l. 36). Pareiškėjai kaip pretendentės M. D. įpėdiniai 2012-11-29 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, kuriame detalizavo pretendentės M. D. anksčiau išreikštą valią gražinti žemę ekvivalentine natūra, nurodydami, kokioje konkrečioje kadastrinėje vietoje pageidauja gauti atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu (nuosavybės atkūrimo bylos I t. b.l. 265, II t. b.l. 92).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014).
Nagrinėjamo ginčo atveju, nebuvo nustatytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant atlyginama piliečiams už valstybės išperkamą turtą pinigais. Būtent, nebuvo nustatyta, kad pretendentė M. D. iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo ir kad pretendentės prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Pretendentė M. D. prašyme buvo išreiškusi valią dėl atlyginimo būdo, prašydama atlyginti už natūra negražintą žemę ekvivalentine natūra. Pretendentės prašyme nurodytas būdas reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytas atlyginimo būdą. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-02-18 patvirtintų išvadų Nr. 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėjai kaip mirusios pretendentės M. D. įpėdiniai turi teisę atkurti nuosavybės teises, atlyginant jiems už valstybės išperkama turtą lygiaverčiu žemės sklypu jų pasirinktoje, kitoje kadastrinėje vietoje.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, skundžiamas įsakymas ir sprendimas naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-12 įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-717 „Dėl Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. 8.IP-2 ir 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. 8IP-3 pripažinimo netekusiomis galios" ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-01-03 sprendimą Nr. lT-(9.5.)-l „Dėl A. M. Mir R. D. skundo išnagrinėjimo" (b.l. 39-42), kaip nepagrįstus ir neteisėtus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.