Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) Individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 8P-7 „Dėl (duomenys neskelbtini) S. K. prašymo „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo J. M., atliekančio generalinio direktoriaus pareigas, 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją, kuria jis patvirtino Muitinės departamento Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. išvadą Nr. 7B-2335 (toliau – ir Išvada) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija); 3) įpareigoti Muitinės departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą Vertinimo komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovas apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir laikėsi pozicijos, jog, siekdamas pripažinti, kad R. K. privalėjo nusišalinti, teismas turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina R. K. turėtą suinteresuotumą. Atsakovas taip pat teigė, kad teismas neturėjo įgaliojimų vertinti pareiškėjui nustatytų užduočių atlikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vien tai, kad R. K. buvo Vertinimo komisijos narė ir yra pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė, sutikusi su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu „gerai“, savaime, nesant subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, keliančių abejones dėl R. K. nešališkumo Vertinimo komisijos posėdyje, nėra pagrindas konstatuoti realios tikimybės, kad buvo priimta neobjektyvi Išvada, egzistavimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas prieš Vertinimo komisijos posėdį reiškė nušalinimą R. K., ar išreiškė kokią nors abejonę apie Vertinimo komisijos šališkumą. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, išdėstyti savo argumentus, Vertinimo komisijos posėdyje, vadovaujantis Vertinimo tvarkos aprašo 27 punktu, buvo pakviesta ir dalyvavo pareiškėjo tiesioginė vadovė, o tai, kad tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė R. K. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo aktyvi ir uždavė pareiškėjui klausimų, susijusių su jo kvalifikacijos vertinimu, nesant kitų Vertinimo tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtintų aplinkybių, nėra pakankama šališkumui konstatuoti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. K. balsas, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą Vertinimo komisijoje, nebuvo lemiamas, nes kiti Vertinimo komisijos nariai (7 iš 8) nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti gerai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad R. K. galėjo daryti kitiems Vertinimo komisijos nariams įtaką balsuojant dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo neužtikrintas procedūros nešališkumas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatavo, kad byloje esantis Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjo tiesioginė vadovė Vertinimo komisijos posėdžio metu detaliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimu, detaliai argumentavo savo poziciją dėl Anketoje pateikto vertinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ne tik šio įrodymo, bet ir byloje esančių Tarnybinių ginčų komisijos posėdžių (2021 m. sausio 5 d. ir 2021 m. sausio 6 d.) garso įrašų, iš esmės neanalizavo Tarnybinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepareikalavo iš pareiškėjo pateikti visų ginčui spręsti reikšmingų duomenų (įrodymų apie viršytus užduočių vertinimo rodiklius), vadovavosi jo subjektyvia nuomone.

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-340-552/2022 išdėstytą argumentaciją proceso šalys 2022 m. birželio 23 d. nutartimi įpareigotos pateikti argumentus, papildomus rašytinius įrodymus (įskaitant įrodymus apie viršytus užduočių vertinimo rodiklius), kuriais grindžia savo argumentų teisėtumą.

Vykdydamos teismo įpareigojimą šalys pateikė papildomus paaiškinimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnis bei jį detalizuojantis Vertinimo tvarkos aprašas.

Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Statuto 34 straipsnio 6 dalis). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 straipsnio 7 dalis). Pagal Statuto 34 straipsnio 8 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas; jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Statuto 34 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Pagal Statuto 34 straipsnio 19 dalį, kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 34 straipsnio 22 dalis). Statuto 34 straipsnio 23 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Statuto 34 straipsnio 24 dalis). Pagal Statuto 35 straipsnio 2 dalį, Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių ir jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.

Vertinimo tvarkos apraše (aktuali redakcija galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu, t. y. iki 2020 m. spalio 8 d.), be kita ko, 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados surašymą. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (25 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (26 punktas). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai; šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (27 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (28 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo; vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma (29 punktas). Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, o jeigu vertinimo komisijos posėdis organizuojamas naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo (6 priedas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą (34 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2017 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reglamentuojančias šiuos teisinius santykius, yra konstatuota, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-407-438/2020; 2012 m. vasario 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A143-265/2012; 2006 m. vasario 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A248-750/2006 ir kt.). LVAT yra konstatavęs ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų / siūlymo įgyvendinimo (2015 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Pareiškėjas skunde teismui ir teismo posėdžio metu teigė, kad nebuvo užtikrintas Vertinimo komisijos nešališkumas. Dėl R. K., o tuo pačiu ir Vertinimo komisijos, galimo šališkumo vertinimo išsamiai pasisakė LVAT savo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje, ir, kaip minėta, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo neužtikrintas procedūros nešališkumas, todėl teismas šiuo aspektu pakartotinai nepasisakys. Papildomai teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad Vertinimo komisijos posėdyje neturėjo dalyvauti kitos profesinės sąjungos (kuriai pareiškėjas nepriklauso) atstovas, taip pat nesudaro pagrindo abejoti Vertinimo komisijos nešališkumu, ar Vertinimo komisijos sudėtį vertinti kaip neteisėtą. Statuto 35 straipsnio 2 dalis reikalauja užtikrinti profesinės sąjungos, kuri atstovauja vertinamą pareigūną dalyvavimą, tačiau nedraudžia į Vertinimo komisijos sudėtį įtraukti ir kitų institucijoje veikiančių profesinių sąjungų (jei tokių yra daugiau nei viena) atstovų.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Vertinimo komisijoje vertinimas buvo atliktas formaliai, nevisapusiškai, nevykdžius pareigos patikrinti tiesioginio vadovo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, jog pareiškėjas asmeniškai dalyvavo 2020 m. rugsėjo 21 d. įvykusiame Vertinimo komisijos posėdyje, jam buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir buvo užduodami klausimai. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad vertinimo komisijoje buvo išsamiai analizuojami vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek paties pareiškėjo, tiek jo tiesioginės vadovės, pareiškėjui buvo užduodami klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į vertinimo išvadoje nurodytus tiesioginės vadovės argumentus. Visiems Komisijos nariams buvo suteikiama galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjui. Teismas, įvertinęs Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų vertinimo išvadoje nurodytą pareiškėjo veiklos įvertinimą. Vertinimo komisijos nariai balsavo, galutinis Vertinimo komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Vertinimo komisijoje įvykusio vertinimo objektyvumu arba šališkumu bei jo visapusiškumu. Nepritardamas pareiškėjo argumentams, jog Vertinimo komisija nepatikrino tiesioginės vadovės išvados ir joje nustatytų aplinkybių, pagrįstumo ir teisėtumo, iš esmės nevertino pareiškėjo veiklos, teismas pažymi, jog iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu užduodami klausimai kaip tik buvo susiję su visais, įskaitant ir priimtos tiesioginės vadovės tarnybinės veiklos išvados, aspektais, su kuriais nesutiko pareiškėjas. Kaip savo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjo tiesioginė vadovė Vertinimo komisijos posėdžio metu detaliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimu, detaliai argumentavo savo poziciją dėl pateikto vertinimo. Tuo tarpu pareiškėjas nei kartu su skundu, nei Vertinimo komisijos posėdyje, nei 2022 m. liepos 5 d. teikdamas papildomus paaiškinimus, nei 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, jokių objektyvių įrodymų apie viršytus jam suformuluotų užduočių rodiklius nepateikė (pavyzdžiui, nors dėl pirmosios užduoties pareiškėjas nurodė, kad pravedė 16 pokalbių / diskusijų, taip pat atliko 10 posto patikrinimų nedarbo metu, toks pareiškėjo teiginys, nesant konkretesnių duomenų (apie pokalbių bei patikrinimų datas, dalyvius ir kt.), neleidžia patikrinti, ar buvo užtikrinta, kad pokalbiai vyko „ne rečiau kaip kartą per ketvirtį“), nepateikė ir įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atsiliepime pateiktus duomenis, kad ne visi rodikliai buvo pasiekti (pavyzdžiui, dėl MERS rodiklių reikšmių pasiekimo).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad kitų (papildomų) argumentų, kurie leistų abejoti Vertinimo komisijos išvados teisėtumu, pareiškėjas nenurodė, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo Vertinimo komisijos išvadą laikyti nepagrįsta ir neteisėta remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais. Vadovaujantis įrodymų naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys), darytina išvada, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodė, kad jo tarnybinė veikla už 2019 metus pagrįstai turėjo būti įvertinta „labai gerai“.

Pripažinus teisėta ir pagrįsta Vertinimo komisijos išvadą, nėra pagrindo naikinti ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo J. M., atliekančio generalinio direktoriaus pareigas, 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą (rezoliuciją), kuriuo buvo patvirtina Vertinimo komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. Išvada.

Pareiškėjas skunde taip pat ginčijo Tarnybinių ginčų komisijos 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 8P-7 „Dėl (duomenys neskelbtini) S. K. prašymo „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“. Visgi teikdamas papildomus paaiškinimus teismui 2022 m. liepos 5 d. pareiškėjas, remdamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, nurodė, kad Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio. Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad tik galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas (rezoliucija ar individualus administracinis aktas) dėl kasmetinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas tarnybinių ginčų komisijai arba teismui, tuo tarpu tarnybinių ginčų komisijos dalyvavimas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procese nėra numatytas, todėl pareiškėjus į pareigas priimančio asmens rezoliuciniai sprendimai dėl tarnybinių ginčų komisijos sprendimų (o ne dėl vertinimo komisijos sprendimų) negali būti laikomi galutiniais sprendimais dėl pareiškėjų kasmetinio veiklos vertinimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-662-261/2020). Administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi-apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei nustačius, kad tiek Vertinimo komisijos išvada, tiek Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo J. M., atliekančio generalinio direktoriaus pareigas, 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas (rezoliucija) yra teisėti ir pagrįsti, Tarnybinių ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tyrimas būtų beprasmis, todėl teismas detaliau dėl jo nepasisakys. Kita vertus, teismas, įvertinęs Tarnybinės ginčų komisijos 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 8P-7 ir šios komisijos posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad nors pareiškėjui šioje komisijoje taip pat buvo sudarytos galimybės išsamiai pagrįsti savo nesutikimą su 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimu, pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, pareiškėjas to nepadarė, savo poziciją iš esmės grindė tik subjektyvia nuomone.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl minėtų sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimą Vertinimo komisijoje.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2012 m. sausio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2019 m. kovo 18 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3503-1062/2019 ir kt. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.