Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K., jos atstovei pagal įgaliojimą advokatei Eligijai Norkienei,

asmeniui, kuriam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. K., jo artimajai giminaitei (mamai) I. K., gynėjai advokatei Dianai Balčiūnienei,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam profesinį išsilavinimą, išsituokusiam, nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, neteistam,

dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. 2023 m. lapkričio 19 d. apie 16 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) g. kieme, konflikto su D. K. metu, tyčia pastumdamas D. K. rankomis ir taip D. K. pargriaudamas ant betoninių trinkelių, ją sužalojo padarydamas kairio riešo patempimą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui – sutuoktinei D. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

2.1. R. K. – asmuo, kuriam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko, todėl visko gerai neprisimena. Nori paminėti, kad jo žmona dirba (duomenys neskelbtini) ir ten visus pažįsta. Įvykis buvo 2023 m. lapkričio 19 d. Grįžo tą dieną namo, buvo susitarę, kad žmona atves pas jį sūnų, bet neatvedė. Jis ėjo į dušą, buvo nusirengęs beveik, kai atėjo žmona su dukra. Paklausė, kur sūnus, jo nebuvo, todėl net nenorėjo įsileisti žmonos į vidų. Jam buvo šokas, išsigando. Kalbėjo pro langą, klausė, ko atėjo. Tada žmona pasakė, kad atėjo daiktų ir jis įsileido į vidų tik dukrą. Žmonai sakė, kad išeitų. Paskui pamatė, kad žmona kalba telefonu ir kviečia policiją. Pasakė dar kartą, kad išeitų ir kai išėjo už vartų, nubėgo ir užrakino juos. Paskui išėjo ir dukra. Nuo pat pradžių kalbėjosi pro langą, paprašė, kad žmona išeitų. Į lauką išėjęs buvo tik gal ant laiptų kartu su dukra. Išsigando, kad žmona kviečia policiją, nes pastoviai jam kviesdavo, nenorėjo su juo gražiai bendrauti, nenorėjo taikytis ir visaip jam keršijo. Išbėgo į kiemą užrakinti vartų, nes matė, kad žmona išėjo už vartų ir eina link kaimynų. Ji visą laiką kalbėjo telefonu. Jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo, nes jis uždarė vartus, kai ji buvo jau už vartų. Nematė, kad nukentėjusioji būtų nugriuvusi. Su policija kalbėjosi tik per tvorą. Nematė ir nežino, ar ji buvo griuvusi anksčiau. Ne pirmas kartas, kai žmona jam keršija ir jį juodina. Kai jis buvo (duomenys neskelbtini), dukros užpuolė jo mamą namuose. Jis turėjo grįžti anksčiau, kad parašytų pareiškimą policijai, bet net nepriėmė pareiškimo. Žmona norėjo atkeršyti, todėl pasakė, kad pastūmė ją. Tuo metu su žmona santykiai buvo blogi. Žmona jį paliko, kartu nebegyveno, bet galėjo išspręsti visas problemas pokalbiu, o ji sprendė viską policijos pagalba. Negyveno kartu nuo birželio mėnesio. Nebuvo teistas už smurtą. Ikiteisminiai tyrimai nevykdyti. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Tai didelės sumos. Jis irgi nukentėjo, nes rugsėjo 1 d. išėjo iš ligoninės iš karto po operacijos, kad nueitų į sūnaus rugsėjo 1 d. šventę, bet ten dukra ir žmona pradėjo jį filmuoti ir fotografuoti, jis (R. K.) pradėjo fotografuoti jas, buvo labai nemaloni situacija. Nagrinėjamas įvykis vyko (duomenys neskelbtini) g. Buvo išsigandęs, nes žmona neatvedė sūnaus, nors buvo pažadėjusi. Klausė, kur jis, bet jos buvo piktai nusiteikusios. Žmona keršija už įvykį, kai turėjo grįžti iš Druskininkų. Tas įvykis buvo gruodžio mėnesį. Šiandien jaučiasi gerai, gal maišosi parodymuose, nes seniai viskas buvo. Daiktų namuose buvo likę ir žmonos, ir dukros. Jos ateidavo ir pasiimdavo, kada norėdavo. Bet buvo nurodyta, kad prieš ateinant jį perspėtų. Jis buvo išsiuntęs žmonai žinutę su šia informacija. Buvo šokas dėl to, nes buvo sutarta, kad atves sūnų, o atėjo „naglai“ ir pradėjo šaukti. Dukra nustatyta prieš jį, žmona jai visko prikalbėjo, todėl sako, kad stūmė. Jis gydėsi raktikaulio traumą, reabilitacijoje buvo ilgą laiką. Gydėsi nuo (duomenys neskelbtini). Tada vartojo vaistus. Galbūt prieš keletą metų. Dabar jokių vaistų nevartoja. Tiesiog buvo per daug vaikų, žmonių namuose visą laiką, nes ateidavo žmonos sesuo su savo vaikais, kačiukais. Jis nebegalėjo tokios įtampos atlaikyti. 2023 m. lapkričio 19 d. nevartojo jokių vaistų. Atsimena viską, kas tada buvo. Dabar jau laiko praėjo nemažai. Su vaikais neleido žmona ir jos sesuo bendrauti, todėl su vyresnėmis dukromis santykiai ne kokie, o su jauniausiais neleidžia žmona bendrauti. Dėl smurtinių veiksmų nepamena, kad būtų smurtavęs prieš tėvą. Nebuvo jokio psichologinio smurto žmonos atžvilgiu. Jeigu žmona lankosi pas psichologą, tai gal jai reikia. Jis yra sveikas ir jam psichologo pagalbos nereikia. Lankėsi krizių centre du kartus. Pirmą kartą apskundė draugai mokesčių inspekcijai, dabar žino, kas tai padarė. O kitą kartą neatlaikė įtampos po trijų metų. Pas psichologą paskutinį kartą lankėsi prieš du ar tris metus. Dabar laikas žmonai. Su žmona negyvena nuo birželio mėnesio, kai ji išėjo iš namų. Ji viską sprendė tik per policiją, su juo jokio normalaus pokalbio nebuvo. Įvykio dieną vartus užrakino dviračio užraktu. Žmona tuo metu buvo jau už vartų. Raktikaulio operacija jam buvo atlikta rugpjūčio 31 d. Nenešiojo įtvaro. Su dukra tuo metu santykiai nebuvo geri, žmona prikalbėjo visko jai ir nuteikė prieš jį. Šiuo metu nedirba, stovi darbo biržoje. Paskolų neturi. Gauna 400 Eur iš darbo biržos. Moka 500 eurų vaikams išlaikymą. 2000 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti – dideli pinigai. Neatsimena, ar buvo žmona sužalota, kai atėjo. Ne tas galvoje buvo, turėjo save ginti nuo žmonos. Psichologiškai buvo pažeistas automatiškai. Fizinių veiksmų neatliko, tik psichologiškai. Nebedirba, nes turėjo traumų ir ilgai buvau nedarbingume.

2.2. Teismo posėdyje, surengtame po ekspertizės išvados gavimo, R. K. papildė paaiškinimus, kad sutiktų gydytis ambulatoriškai, vartoti paskirtus vaistus.

2.3. Nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. yra jos buvęs vyras. 2023 m. lapkričio 19 d., sekmadienį, apie 16 val., su dukra atvažiavo pasiimti daiktų iš savo vyro namų. Į juos įeiti negalėjo, nes vyras buvo pakeitęs durų spynas. Dukrai reikėjo kažką pasiimti mokyklai. Atėjusi su dukra, paskambino į duris. Atidarė R. K, pasakė, kad jų neįleis, uždarė duris ir jie kalbėjo tik per durų stiklą. Pasakė, kad dukrai reikia jos daiktų, kurie buvo likę po to, kai ji su vaikais išėjo iš namų. Tada į namus įleido tik dukrą, o su ja ir toliau kalbėjo tik per durų stiklą. Paprašė, kad išeitų į lauką. Kai išėjo, pasakė kad nori savo asmeninių daiktų ir atgauti vieną automobilį. Vyras iš karto pradėjo šaukti, sakė, kad čia motinos namai, kad ji (D. K.) neturi teisės čia būti ir pradėjo ją stumti link tvoros, paskui grįžo į namus. Ji tada paskambino policijai ir pasakė, kad vyras neleidžia pasiimti daiktų. Tada pamatė, kad vyras išstumia dukrą iš namų, ir ateina link jos su vartų užrakinimu, kaip dviračio spyna. Priėjęs prie jos, pradėjo stumti ją link išėjimo, link vartų. Ji (D. K.) atsirėmė nugara į tvorą ir laikėsi už jos abiem rankomis. Tada R. K. paėmė už pečių ir stipriai, visa jėga ją (D. K.) pastūmė už vartų. Ji nugriuvo ir trenkėsi galva į žemę. Vartus vyras uždarė ir užrakino, o dukra liko viduje, kieme. Tada ji (dukra) skambino policijai ir nubėgusi už namo perlipo per tvorą ir atėjo pas ją. Kai atvažiavo policija, vyras buvo užsidaręs namuose. Mano, kad buvo išgėręs. Po kurio laiko atvažiavo vyro giminaitis P. S. ir bendravo su policija. Policija į namus pas R. K. taip ir neįėjo, nes jis buvo viską užsidaręs ir užsirakinęs. Ji (D. K.) pasiliko, o I. išėjo namo, paskui ji vyko į policiją rašyti pareiškimo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) g, kur buvo jos ir dukros daiktai. Gyveno su vyru tuose namuose, kol buvo santuokoje. Buvo išėjusi iš namų apie 4 mėnesius į kitą butą dėl R. K. nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto. R. K. iš pradžių šaukė ant jos (D. K.), ją stūmė, laikė už rankos, paskui buvo labai skausmingas pastūmimas ir griuvimas. Ji jokių veiksmų neatliko, tik paprašė daiktų, o iš vyro iš karto buvo agresija ir puolimas. Po griuvimo atsirado stiprus rankos riešo skausmas. Po to nešiojo 3 savaites langetę, gėrė nuo skausmo vaistus „Nimezil“, „Ibuprofen“ gal kokias dvi savaites. Iš pradžių nuskausminančius gėrė porą kartų į dieną, paskui vieną. Turėjo 10 dienų biuletenį. Paskui turėjo pradėti dirbti, nes reikalingi pinigai. Be to, dirba kompiuteriu, o langetėje buvo kairė ranka, todėl dirbo, nors ir nepatogiai. Pareiškė civilinį ieškinį 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Palaiko jį. Patyrė didelį stresą, ilgą laiką juto didžiulę įtampą, jautėsi psichologiškai labai blogai, juto skausmą, reikėjo nešioti langetę. Pergyveno dėl dukros, kurios akivaizdoje vyras ją stumdė, smurtavo. Sūnus sužinojęs irgi pradėjo tiesiog ją saugoti. Dukra matė viską. Sakė, kad tėtis išstūmė ją iš namų, ji nespėjo daiktų pasiimti. Jos (D. K.) asmeninių daiktų vyras irgi iki šiol negražino, nors žadėjo. Buvo dvi gydytojų išvados dėl jos rankos sužalojimo. Buvo nustatytas riešo patempimas. R. K. prieš pastumdamas rėkė „dink iš čia, lauk“, „čia mano motinos namai“. Ją rėkdamas visą laiką stumdė. Ir anksčiau R. K. yra smurtavęs, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kreipėsi dėl to net pas psichologą. R. K. yra anksčiau smurtavęs ir prieš ją, ir prieš vaikus. Tokių smurto atvejų nėra užfiksuota policijoje, nes buvo psichologiškai silpna, buvo gėda prieš aplinkinius, gimines. Pagaliau ryžosi pabėgti ir pradėti skyrybas. Yra administracinių pažeidimų dėl R. K. elgesio, jam buvo paskirtas orderis dėl vyresnės dukros R. Buvo gėda, todėl niekur nesikreipė. Kai R. K. smurtavo prieš dukrą R, prašė jos nepriduoti tėvo policijai, sakė, kad išeis iš namų. Kiemas klotas betoninėmis trinkelėmis. Griuvo aukštielninka. Trenkėsi galva į žemę, ranką gal pakišo, kad apsaugotų galvą. Kreipėsi į medikus pirmadienį. Langetė dėta dėl riešo patempimo. Pas psichologą lankėsi dėl vyro psichologinio ir fizinio smurto. Jai rekomendavo gerą specialistę psichologę, todėl lankėsi pas ją privačiai. Psichologė pateikė daug praktinių dalykų. Dabar pagal savijautą gali kreiptis ir lankytis toliau. Buvo stiprūs vaistai paskirti, juos vartojo. Šiai dienai, kai baigs vaistus, galės kreiptis papildomai, jeigu savijauta bus bloga. Vyras buvo ūmaus būdo visą laiką, bet dažnai išvažiuodavo darbo reikalais, todėl nepasireiškė, bet kai pradėjo dirbti vietoje, prasidėjo psichologinis smurtas. Jis sirgo (duomenys neskelbtini), gulėjo ligoninėje, gal ir dėl to pasireiškė agresija. Kartu nebegyveno, kai jis grįžo iš ligoninės. Nežino, ar gydosi dabar. Žino, kad kovo mėnesį jis nutraukė vaistus, o ji iš namų išėjo birželio mėnesį. Pasidarydavo agresyvus, kai išgerdavo alkoholio. Patyrė psichologinį smurtą, kuris nesibaigia ir vis dar tęsiasi, todėl turi lankytis pas specialistus. Iki nugriuvimo ji (D. K.) jokių sužalojimų neturėjo. Kai ateidavo pasiimti vaikų, visada būdavo piktas ir agresyvus. Patirdavo pastoviai agresiją, santykiai buvo visą laiką įtempti. Kad ateis pasiimti daiktų, iš anksto vyro neinformavo. Atėjo prie namų durų ir paskambino į duris, kai R. K. atidarė duris, paprašė, kad nori pasiimti savo ir dukros daiktus. Nemano, kad turėjo iš anksto pranešti vyrui, kad ateis. Tuose namuose gyveno kartu su vyru, vedė bendrą ūkį, ten buvo likę jos ir dukros asmeniniai daiktai. Yra gražiuoju prašiusi ir sakiusi, kad nori savo daiktų, bet R. K. jų neatidavė. Šiuo atveju dukrai reikėjo jos daiktų: rūbų, knygų mokyklai. Jos (D. K.) į vidų vyras neįleido. Dukra įėjo, o R. K. ji pasikvietė išeiti į lauką pasikalbėti. Išėjo pasikalbėti, bet iš karto pradėjo šaukti, paskui nustūmė ją (D. K.) link vartų, o pats grįžo į vidų. Ji liko stovėti per kelis metrus nuo durų. Neišėjo, nes dukra buvo namo viduje, laukė jos ir kvietė policiją, kad vyras neleidžia pasiimti daiktų. Tada matė kaip I išėjo pro duris, o vyras bėga link jos stovinčios ir puola ją stumti. Dukra stovi už jos prie durų. R. K. stūmė ją (D. K.) suėmęs už pečių link vartų, paskui užsikabino už tvoros, bet jis abiem rankomis labai stipriai ją pastūmė ir ji nugriuvo. Vartų užraktą R. K. numetė prieš pastūmimą. Dukra stovėjo kažkur netoli durų. Nugriuvo už vartų, nes laikėsi įsitvėrusi už tvoros, bet ją išstūmė. Griūdama užsigavo ranką ir trenkėsi galva į žemę. Vyras po to vartus uždarė, užrakino ir pasislėpė namuose. Dukra tuo metu skambino policijai ir ji dar kartą paskambino policijai. Su vyru kalbėjo labai trumpai. Lyg ir jautėsi alkoholio kvapas, gal buvo alaus išgėręs, bet neatrodė akivaizdžiai neblaivus. Pagalbos centrui skambino antrą kartą, gal pasakė, kad vaikas liko uždarytas. Matė, kaip dukra bėgo už namo ir perlipo tvorą. Ji tik pasakė, kad atvažiavo vyro giminaitis ir kalbėjo su policininkais, bet negirdėjo ką. Ekspertas jos pirmą kartą neapžiūrėjo, nes buvo su langete. Lankėsi ir prieš įvykį pas psichologą. Apie įvykį su kaltinamuoju nekalbėjo, jis jos neatsiprašė.

2.4. Nepilnametė liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. R. K. jos tėtis. Teisme yra dėl to, kad tėtis pastūmė jos mamą. Nuvažiavo pasiimti daiktų pas tėtį. Mamos jis neįleido į namus, o ją įleido. Mamą tiesiog išstūmė iš kiemo. Jis nenorėjo, kad mama būtų kieme. Matė, kaip tėtis išstumia mamą už vartų. Įvykis buvo lapkričio mėnesį, metų neatsimena. Vieta (duomenys neskelbtini). Ten seniau gyveno, bet paskui su mama išsikraustė. Tėtis tiesiog neleido mamai įeiti į vidų. Matė, kaip tėtis pastūmė mamą. Nematė, ar viena ar abiem rankom, bet stipriai. Buvo šone namo, o tėvai buvo prie vartų. Po to pastūmimo, tėtis ėjo į vidų, į namus, o ji pabėgo. Mamai po to labai skaudėjo ranką, buvo apibintuota. Nesutarė su tėčiu tuo metu. Kai tėtis mamą pastūmė, mama krito ant tos rankos. Neprisimena, ant kurios rankos krito mama. Mama krito ant nugaros. Neprisimena, bet jai atrodo buvo rankos gydymas kažkoks. Jai atrodo, kad tėtis turėjo rankose dviračio užraktą, kai stūmė mamą. Ją tėtis irgi išstūmė iš namų, ar dar ką darė mamai, nepamena. Neprisimena, kiek truko viskas, gal 20–30 minučių. Po pastūmimo tėtis grįžo į namus ir viską uždarinėjo, nes jos iškvietė policiją.

2.5. Liudytojas (teismo medicinos ekspertas) G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra teismo medicinos ekspertas Panevėžio skyriuje. Žino, dėl ko yra teisme. D. K. buvo apžiūrėta ir nustatyta, kad kairysis riešas ir plaštaka įtverta gipsine langete. Tada apžiūra nebuvo atlikta. Buvo pareikalauti papildomi medicininiai dokumentai iš miesto poliklinikos, bet ambulatorinėje sveikatos istorijoje įrašų apie 2023 m. lapkričio 19 d. traumą nebuvo. Sužalojimų mastas nebuvo konstatuotas. Tada papildomai buvo pateikti Panevėžio rajono poliklinikos apsilankymo įrašai. Buvo įtartas kairio stipinkaulio lūžis, bet vėliau ši diagnozė nebuvo patvirtinta. Vėliau nustatyta galutinė diagnozė kairio riešo patempimas. Remiantis šiais papildomais medicininiais dokumentais ir atliktais tyrimais, išvadoje nurodė, kad D. K. buvo padarytas kairio riešo sąnario patempimas ir tai galėjo atsitikti nurodytu laiku, griūnant ir kaire ranka atsitrenkiant į betonines plyteles. Buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes gydymas truko ilgiau negu 10 dienų. D. K. apžiūrėjo vieną kartą, lapkričio 21 d., t. y. dvi dienos po įvykio. Ranka buvo įtverta gipse, neturi teisės jo išardyti, todėl apžiūros negalėjo atlikti. Rėmėsi medicininiais dokumentais. Diagnozė gydymo įstaigoje nustatoma rentgenu ir ultragarsiniu tyrimu. Rentgenas naudojamas lūžiams patvirtinti, o ultragarsinis tyrimas gali nustatyti kitus pakitimus: paburkimą, patempimą, įplyšimą ar pan. Skausmas tik papildomas simptomas, o pats sužalojimas nustatomas ultragarsu. Šiuo atveju konkretūs požymiai ultragarso tyrimo išvadoje nebuvo aprašyti. Pateikta tik galutinė išvada. Antkaulio reakcija, tai reiškia, kad kaulą dengiantis audinys yra paburkęs, pastorėjęs. Jį gali sukelti ne tik trauminis poveikis, gali sukelti ir uždegiminiai procesai, alerginė reakcija. Sklerozės židinys arba kitaip sakant kaulo išretėjimas rodo seną traumą ar persirgtą ligą. Medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad yra cista, bet ji kitame kaule. Riešo kauliukų yra labai daug. Reakcija, antkaulio sustorėjimas gali tęstis kelias savaites. Gydytojas gali atriboti trauminį ar uždegiminį poveikį, bet išvadoje tai nebuvo atžymėta, bet jie ir tyrė kaip trauminį poveikį, o ne uždegiminį. Patinimas būna visada, jis gali tęstis kelias savaites. Lapkričio 20 d. gydytojo apžiūroje nurodyta be ženklaus patinimo, tai gali reikšti, kad akivaizdaus patinimo nebuvo. Šiuo atveju iš sužalojimo matyti, kad tai griuvimo faktas. Tik neaišku, ar griuvo fizinės jėgos poveikyje, ar pati, bet to nustatyti neįmanoma. Riešo patempimas galimas ir stipriai suėmus už plaštakos ir patempus ar pasukus ją. Čia atrodo tipinis griuvimo atvejis, nes blaivus žmogus paprastai griūdamas remiasi ranka. Jeigu griūna ant nugaros irgi gali remtis ranka. O jeigu trenkiasi galva į žemę, tai rėmimasis ranka ne smūgio pasekmė. Konkrečių medicininių požymių, kad trauma buvo būtent tą, lapkričio 19 dieną, nėra. Galėjo būti diena anksčiau ar vėliau. Kad trauma gijo ilgiau negu 10 dienų, matosi iš įrašų medicininiuose dokumentuose. Nes matė, kad 2023 m. gruodžio 12 d. nukentėjusioji dar lankėsi pas gydytoją dėl šio sužalojimo. Tvirtina ekspertizės išvadą. Nurodyta gydytojo, kad tai buvo trauma, o ne uždegimas. Kad anksčiau būtų buvęs uždegimas, tokių duomenų nebuvo. Gipsas ir ortopedinis įtvaras du skirtingi dalykai. Gipsas kietas, uždėtas kuriam laikui, kai gipsas nuimamas, uždedamas ortopedinis įtvaras. Jis tik prilaikymui, galūnės stabilumui.

2.6. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad D. K. pranešė, jog 2023 m. lapkričio 19 d. apie 16.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, sutuoktinis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), stipriai abejomis rankomis pastūmė, ko pasekoje nukrito ant betoninių plytelių ir susižalojo kairės rankos riešą, įvykio metu patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir R. K. nubausti įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 1–10).

2.7. Iš 2023 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukos matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra gyvenamasis dviejų aukštų namas, namas aptvertas metaline tvora, su vartais. Kiemas išklotas betoninėmis trinkelėmis (t. 1, b. l. 24–25, 26–27).

2.8. Iš 2023 m. lapkričio 19 d. Užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad prašoma nustatyti D. K. sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 62–64).

2.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1109/2023 (05) nurodyta, kad įrašų apie D. K. 2023 m. lapkričio 19 d. padarytą sužalojimą nėra, o apžiūros metu išorinių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. R. K. veiksmai galėjo sukelti D. K. fizinį skausmą (t. 1, b. l. 71).

2.10. Iš 2024 m. sausio 10 d. Užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad prašoma papildomai nustatyti D. K. sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 75–76).

2.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 68/2024 (05) nurodyta, kad D. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio riešo patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 79).

2.12. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos O. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44455-23, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, iš PRĮR duomenų bazės buvo persiųsti skambučiai BPC pagalbos centrui ROIK(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127–128).

2.13. Iš 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (perklausyti) ir aprašyti trys Bendrojo pagalbos centro 2023 m. lapkričio 19 d. pranešimo apie įvykį garso įrašai. Pirmas įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92238593341, skambu io prad ia_ 2023-11-19 16_12_59)“. Įrašo trukmė 1 min. 20 s. BPC: 112 Moteris: čia skambinu, vienu žodžiu su vyru nesutariam ir jis mane paėmė ir užsirakino duris ir net neįleidžia. Aš noriu pasiimti savo mašiną vieną iš dviejų, o jis man neduoda, aš gyvenu kitur, bet mes neišsiskyrę. Mergaitė mano namuose. BPC: mažamečių yra? Moteris: taip taip, mano namuose kambaryje. BPC: greitoji niekam nereikalinga? Moteris: ne. BPC: jis neatiduoda jums daiktų. Moteris: taip, mašinos. BPC: koks dabar adresas Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC: čia nuosavas namas? Moteris: taip. BPC: jūsų vardas, pavardė? Moteris: D. K.. Antras garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92238593341, skambu io prad ia_ 2023-11-19 16_17_04)“. Garso įrašo trukmė 17 s. BPC: 112 Moteris: žinokit konfliktas, jis čia mane už vartų stūmė, mergaitę vijosi, greičiau važiuokite, nes mergaitę uždarė į namus, kai durnas. Trečias garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92238593341, skambu io prad ia_ 2023-11-19 16_18_04)“. Garso įrašo trukmė 50 s. Mergaitė: laba diena, galit atvaryti (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, prašau. BPC: koks miestas? Mergaitė: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) kiek? Mergaitė: (duomenys neskelbtini). BPC: čia lauke ar kur? Mergaitė: taip lauke, prašau padėkit. BPC: kas ten vyksta? Mergaitė: mano tėvas mane vijosi, mano mamą konfliktas. BPC: medikų reikia kam nors? Mergaitė: ne. BPC: nepilnamečiai vaikai yra namuose? Mergaitė: aš tiktais esu ta nepilnametė, (duomenys neskelbtini) metų. BPC: Jūsų vardas pavardė? Mergaitė: I. K.. BPC: laukit jau važiuoja pas jus policija (t. 1, b. l. 129–131).

2.14. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame užfiksuotos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 132–134).

2.15. Iš 2024 m. spalio 28 d. – lapkričio 22 d. teismo pischiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-120/2024 matyti, kad: 1. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2023 m. lapkričio 19 d.) R. K. sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2. R. K. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 3. Atsakyta 1.; 4. R. K. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini). Jis dėl savo (duomenys neskelbtini) būsenos negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme. Jo parodymai gali būti įtakoti (duomenys neskelbtini); 5. R. K. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), dėl savo (duomenys neskelbtini) negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybių, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui teisme; negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo (duomenys neskelbtini) būseną. Jo parodymai gali būti įtakoti (duomenys neskelbtini) sutrikimo. R. K. dėl savo (duomenys neskelbtini) būsenos negali atlikti bausmės; 6. R. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini) ligoninėje).

2.16. Ekspertė J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra teismo medicinos psichiatrė. Tvirtina teismo ekspertizės aktą. R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. R. K. reikalingas stacionarinis gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Bendravo tiesiogiai su kaltinamuoju. R. K. nustatytas (duomenys neskelbtini). Tai (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Galimi paūmėjimai, galimos remisijos. Ekspertizės atlikimo metu buvo liguisti pasisakymai žmonos, šeimos narių atžvilgiu. Atliktas psichologinis įvertinimas. Konstatuoti (duomenys neskelbtini), būdingi šiai ligai, buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakitimai bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Pastebėta (duomenys neskelbtini), ryškūs (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini), buvo priešiškai nusiteikęs žmonos ir visų moterų atžvilgiu, sakė, kad jį persekioja policija. Buvo (duomenys neskelbtini), todėl iki galo neatsiskleidė, reiškė pretenzijas ir ekspertų atžvilgiu. Konstatavo, kad kurį laiką nedirbo. Nusikaltimą interpretavo savaip, sakė, kad nusikaltimo metu buvo šoke ir neva gynėsi nuo jį užpuolusios žmonos. Teigė, kad prie jos neprisilietė, nestūmė. Teigė, kad yra sveikas. Iš gautų medicininių išrašų matyti, kad praeityje R. K. buvo gydytas, lankėsi pas (duomenys neskelbtini), buvo paskirti vaistai, bet tikriausiai jie nepadėjo arba R. K. jų nevartojo ir liga (duomenys neskelbtini). Prieš ekspertizę irgi buvo šeimos gydytojo siųstas konsultacijai pas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) elgesio kabinete. Ten irgi stebėtas (duomenys neskelbtini), gynyba, atsisakyta bet kokio gydymo. Buvo siūlytas ir stacionarinis gydymas, bet jo R. K. atsisakė. Paskui buvo konfliktas su giminaičiu jo darbo vietoje, kai atėjęs pas jį R. K. sukėlė konfliktą, elgėsi neadekvačiai. Stacionarą siūlo todėl, kad R. K. savo ligai nėra kritiškas, ambulatoriškai pats vaistų nevartos, nes prieš tai, kai jie būdavo skiriami, jis jų nevartojo. Net ir gydant stacionare, ligos eiga neaiški. Lėtiniai (duomenys neskelbtini) sutrikimai stebimi dinamikoje, jų numatyti negalima. Neaišku, kaip pasiduos gydymui, ar atsiras nors dalinė kritika. Gydymo eigoje, kai atsiranda kritika, asmuo savanoriškai vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, tada problemų nekyla. Abejoja, ar nevartojant vaistų, sveikata pagerės. R. K. socialiai pavojingas, nes jo elgesys neprognozuojamas. Sunku prognozuoti ir paūmėjimus. Stacionarinis gydymas priverstinai gydomiems asmenims kas pusę metų peržiūrimas. Įvertinama asmens (duomenys neskelbtini) būsena, gydymo dinamika, tada rašomas teismui prašymas dėl priverčiamų medicinos priemonių pakeitimo ar nutraukimo. Ligoninėje taikoma ir socialinė reabilitacija, adaptacija, vyksta užsiėmimai.

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas

3.1. Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu asmuo, kuriam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones R. K., ir nukentėjusioji D. K. pateikė skirtingas įvykio versijas.

3.3. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad 2023 m. lapkričio 19 d. tarp jo ir nukentėjusios – tuo metu sutuoktinės – D. K. kilo konfliktas, tačiau neigė panaudojęs smurtą, turėjęs fizinį kontaktą su nukentėjusiąja.

3.4. Tuo metu nukentėjusioji D. K. protokole-pareiškime, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje surašiusiam pareigūnui, ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu ir apklausiama teisme parodė, kad R. K. už pečių pastūmė ją abiem rankomis, dėl ko ji griuvo ant kietos kiemo dangos, o griūdama susižalojo kairės rankos riešą.

3.5. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios D. K. parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, o asmens, kuriam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, parodymai vertintini kaip gynybinė versija. Taip pat pastebėtina, kad ekspertizės akte nurodyta, jog R. K. parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo, tad R. K. parodymai negali būti vertintini kaip objektyvūs.

3.6. Kaip minėta, nukentėjusiosios D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu dėl sužalojimo aplinkybių, sutampa, yra nuoseklūs, papildo vieni kitus. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti ar vertinti jų kaip nepatikimų. Be to, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti R. K. ir sakyti netiesą. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji D. K. sutiko duoti parodymus ir buvo apklausta prisiekusi sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą teisme pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

3.7. Iš 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi D. K. prisistačiusi moteris nurodė, kad ją stūmė už vartų. Taigi akivaizdu, kad R. K. įvykio vietoje naudojo stūmimo veiksmą nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu. Tas pačias aplinkybes dėl įvykio ir patirto sužalojimo nukentėjusioji D. K. nurodė ir specialistui, surašiusiam tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo.

3.8. Nepilnametė liudytoja I. K., apklausiama teisme, parodė, kad matė, kaip tėtis išstumia mamą už vartų, matė, kaip tėtis pastūmė mamą. Nematė, stūmė viena ar abiem rankom, bet stipriai. Kai tėtis mamą pastūmė, mama krito ant rankos, neprisimena, ant kurios. Mamai po įvykio skaudėjo ranką, ji buvo apibintuota. Taigi tiek nukentėjusiosios, tiek nepilnametės liudytojos parodymais patvirtinta, kad R. K. įvykio vietoje buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiosios atžvilgiu, ją stūmė, o po šio veiksmo nukentėjusioji D. K. nukrito, ir kaip nurodė, siekdama amortizuoti smūgį tikriausiai pasirėmė ranka, kuri buvo sužalota. Šių aplinkybių nepaneigia gynybos nurodytos aplinkybės, kad R. K. prieš įvykį gydėsi kairio peties traumą ir negalėjo abiem rankomis stipriai pastumti nukentėjusiosios. Kaip matyti iš pateiktų R. K. medicininių duomenų, jis nurodė, kad patyrė kairio peties traumą 2023 m. rugpjūčio 31 d. Visgi pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad asmens, kuriam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, rankos funkcija įvykio metu būtų taip sutrikusi, jog jis nebūtų galėjęs atlikti kaltinime nurodytų veiksmų. Šių aplinkybių, teismo vertinimu, nekeistų ir kelta versija, kad R. K. įvykio metu rankose galėjo laikyti užrakinimo spyną. Manytina, kad tai nebūtų sutrukdę atlikti stūmimo veiksmą. Taip pat nėra pagrindo abejoti liudytojos I. K. apklausos atlikimo tinkamumu ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pažymėtina, kad liudytoja buvo apklausta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur nurodė tas pačias aplinkybes.

3.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 68/2024 (05) nurodyta, kad D. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio riešo patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

3.10. Teismo medicinos ekspertas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. dėl riešo patempimo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes gydymas truko ilgiau negu 10 dienų. Nustatant diagnozę, rėmėsi medicininiais dokumentais. Sužalojimas galėjo atsirasti nurodytu laiku, griūnant ir kaire ranka atsitrenkiant į betonines plyteles. Nebuvo nurodyta gydytojo duomenų apie uždegiminį, o ne trauminį poveikį. Atrodo tipinis griuvimo atvejis, nes blaivus žmogus paprastai griūdamas remiasi ranka.

3.11. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylos įrodymų visuma yra pakankama ir patvirtina, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją D. K..

3.12. Vadovaujantis BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicija, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

3.13. Iš BPK 38 straipsnio nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi su nusikaltimą padariusiu asmeniu kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

3.14. Kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio metu asmuo, kuriam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. K. ir nukentėjusioji D. K. buvo sutuoktiniai. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu keletą mėnesių (nuo 2023 m. birželio) gyveno atskirai, nes nerimavo dėl neadekvataus sutuoktinio elgesio, kurį galėjo pamatyti vaikai. Visgi akivaizdu, kad įvykio metu R. K. ir D. K. siejo šeiminiai reikalai, t. y. konfliktas įvykio dieną prasidėjo D. K. su dukra atvykus pas R. K. pasiimti tam tikrų dukrai reikalingų daiktų, šeimoje naudoto automobilio, aptariant bendravimą su sūnumi. Nukentėjusioji nurodė iš anksto nepranešusi apie atvykimą, nes tuose namuose gyveno kartu su vyru, vedė bendrą ūkį, ten buvo likę jos ir dukros asmeniniai daiktai. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, prašymas dėl R. K. ir D. K. santuokos nutraukimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas tik (duomenys neskelbtini), taigi įvykio metu R. K. ir D. K. buvo santuokoje. Pažymėtina, kad ir pats R. K., duodamas parodymus, D. K. įvykio metu įvardino kaip sutuoktinę, nurodė, kad ji netinkamai sprendė santuokinius konfliktus pasitelkdama policijos pagalbą, kas rodo jo emocinį ryšį su D. K. kaip su sutuoktine nusikalstamos veikos padarymo metu.

3.15. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes pripažintina, jog kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

4.1. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs įstatymu uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

4.2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad R. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t. y. jis dėl lėtinio (duomenys neskelbtini) sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jis taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad R. K. (duomenys neskelbtini) sutrikimas yra nuolatinis, lėtinio tipo, pasiekti remisiją galima tik esant nuolatiniam stebėjimui ir gydymui, jis savaime neišgys. R. K. elgesys yra neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas sau ir aplinkiniams. Įvertinus tai, R. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

4.3. Nustatydamas R. K. medicinos poveikio priemonės rūšį teismas visų pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytos įstatymu uždraustos veikos pobūdį – jis nesunkiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą. Esant dabartinei R. K. sveikatos būklei, šiuo metu paskyrus jam ambulatorinį gydymą, ligos eiga neprognozuojama ir galimi paūmėjimai, tolimesnis agresyvus elgesys šeimos narių ar kitų aplinkinių asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad praeityje R. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto panaudojimo tėvo atžvilgiu (t. 1, b. l. 164–170). Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertė paaiškino, jog šiuo metu nebuvo rekomenduotas ambulatorinis gydymas, nes R. K. nėra kritiškas savo ligai, anksčiau nevartojo jam paskirtų vaistų. Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad jaučiasi sveikas, vaistų nevartoja, tačiau sutiktų vartoti skirtus vaistus, gydantis ambulatoriškai. Teismas tokį asmens, kuriam rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, teiginį vertina kaip deklaratyvų. Tiek proceso metu, tiek ekspertizės įstaigoje R. K. ne kartą išreiškė nekritiškumą savo ligai, pakartotinai tvirtino esantis sveikas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nebūtų efekyvi ir R. K. mamos pagalba, nes iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat matyti, kad ji nėra pakankamai kritiška sūnaus sveikatos būklei, neturėtų efektyvių priemonių užtikrinti jo gydymąsi ambulatoriškai. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, ekspertizės aktą, ekspertės paaiškinimus, į R. K. socialiai pavojingo elgesio riziką, kad jis nėra kritiškas nei savo sveikatos sutrikimui, nei savo veikai, kad šiuo metu R. K. dėl jo sveikatos būklės nėra pajėgus savarankiškai gydytis ambulatoriškai ir į kitus byloje esančius duomenis, byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje ekspertės patvirtintai rekomendacijai ir daro išvadą, kad šiuo metu R. K. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 ir 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

5.1. Kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

5.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 267,76 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl D. K. laikino nedarbingumo išmokos atlyginimo (t. 1, b. l. 97–98). Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 187,83 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl D. K. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 117–118). Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu pareiškė 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 95–97).

5.3. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Šioje byloje R. K. veiką nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu padarė būdamas nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą. Todėl šioje byloje priteisti iš R. K. žalos atlyginimą, kaip to prašo civiliniai ieškovai, nėra teisinio pagrindo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios D. K. pareikšti civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėti civiliniai ieškiniai paliekamas nenagrinėtais, taip pat nespręstinas klausimas dėl nukentėjusiosios patirtų teisinio atstovavimo išlaidų priteisimo.

5.4. Kaltinamajam R. K. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinama (t. 1, b. l. 185–188).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios D. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis gali būti skundžiama dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo – asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo (jo atstovo) ir prokuroro, dėl civilinio ieškinio išsprendimo – civilinio ieškovo per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties paskelbimo Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.