Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) laikomi įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2020 m. kovo 3 d. – per darbovietę. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nepateikus paruošiamojo procesinio dokumento ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, sutinka, kad CPK numatytais atvejais būtų priimtas sprendimas už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų pateiktų įrodymų – 2017 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – ir Sutartis) ir perdavimo–priėmimo akto; Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); prašymo perduoti (įteikti) dokumentą ir dokumentų įteikimo pažymos; 2019 m. lapkričio 7 d. pranešimo dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo; ieškovės banko sąskaitos išrašo; 2019 m. balandžio 4 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 1970; 2018 m. spalio 18 d. antstolio M. P. surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-18-123-10837; Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. vykdomojo rašto (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 10 d. sąskaitos apmokėjimui; 2019 m. gruodžio 31 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 2182 – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo ieškovei už patirtą žalą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Kaip matyti, tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.575 straipsnis). Sutartimi nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis ½ dalimi gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras patalpų plotas 61,23 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo naudoti patalpas Sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka ir mokėti nuomos bei kitus mokesčius (CK 6.576 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė negavusi ieškovės sutikimo, savavališkai atliko išsinuomoto buto nešančios sienos griovimo darbus, nepadariusi nei kapitalinio remonto projekto, nei atlikusi statinio projekto ekspertizę, nei gavusi buto kaimynų sutikimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą nustatė, kad bute išgriauta visa laikančioji siena tarp patalpų 106-1 ir 106-5 bei laikančioje sienoje tarp patalpų 106-4 ir 106-5 įrengta anga. Dėl neįteisintų griovimo darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su prašymu ieškovei, kaip buto bendrasavininkei, skirti baudą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovė pradedant 2018 m. spalio 18 d. už kiekvieną dieną iki pažeidimo pašalinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai privalo mokėti po 2,00 Eur. Siekdama išspręsti susidariusią situaciją, ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. pranešimu pareikalavo atsakovę pašalinti neteisėto griovimo padarinius, t. y. atstatyti laikančiąją sieną bei panaikinti padarytą angą, tačiau atsakovė jokio atsakymo nepateikė bei niekaip nereagavo į šį rašytinį ieškovės pranešimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šiuo atveju atsakovė savavališkai atliko buto sienos griovimo darbus, jos kaltė yra nustatyta, todėl turi ieškovei kompensuoti pastarosios pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai sumokėtas sumas, kurios sudaro 1 076,90 Eur. Be to, ieškovė sumokėjo 30,00 Eur sumą už antstolės paslaugas, siekiant atsakovei įteikti pranešimą dėl neteisėtų veiksmų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 106,90 Eur dydžio turtinė žala.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytinais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai (CPK 177, 185 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovei –25,00 Eur žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kaune(duomenys neskelbtini) ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 1 106,90 Eur (vieno tūkstančio šimto šešių eurų 90 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.