Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-135/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
1A-50-135/2015
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00488-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
Kaltinamasis
D. J., D. A.
Advokatai
Aistis Damulevičius, Arūnas Koskus
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-135/2015Teisėjas R. Rainys Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00488-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.3; 2.4.2.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,išteisintajam D. J., jo gynėjui advokatui Arūnui Koskui,išteisintajam D. A., jo gynėjui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. ir D. A. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., būdamas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos vadovu ir atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų bei jam pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi, 2012 m. birželio 21-22 d. naktinės pamainos metu nuo 19.00 val. iki 7.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė „Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos“ 5 p. reikalavimus, nes nekontroliavo ričių veleno įdėjimo proceso – įdėjimo į vietą ašies su pilnomis suaudimo siūlų ritėmis, naudojantis tinkama pagalba, kairėje – uždedant ir dviejų varžtų pagalba pritvirtinant nuimtą apkabą, o dešinėje – uždarant apsaugos apkabą, pritvirtinant naudojant greito fiksavimo sritį, bei nekontroliavo siūlų vėrimo darbų pradėjimo; o taip pat nepakankamai vykdė saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę, nes, baigiant pamainą, nekontroliavo, kad pamainos operatoriai vykdytų „Pamainos perdavimo - priėmimo instrukcijos“ 3 p. reikalavimus, nepareikalavo, kad pradedančios ir baigiančios pamainos operatoriai kartu apeitų stakles ir, pildydami „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“ (formą 7.5.1.10), perduotų - priimtų pamainą bei perduotų aktualią informaciją apie staklių darbą, taip pat nekontroliavo, kad priduodančios pamainos operatorius pasirašytų, kad priduoda tvarkingas stakles, bei pats nepasirašė „Pamainos perdavimo - priėmimo registre“, bei pažeidė „Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ 2.14 punkto reikalavimus, kadangi nekontroliavo, kad naudojamos staklės, įrengimai ir kita technologinė įranga būtų tvarkinga, dėl ko 2012 m. birželio 22 d. 8.00 val. nukritus nepritvirtintai pilnai siūlų ritei, buvo prispausta operatorė L. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų: blužnies ir diafragmos kairės pusės plyšimo su kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ir pilvo ertmėse, kairės krūtinės ląstos pusės IV-XI šonkaulių lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

D. A., būdamas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos vadovu ir atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų bei jam pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi, 2012 m. birželio 22 d. dieninės pamainos metu nuo 7.00 val. iki 19.00 (duomenys neskelbtini), nepakankamai vykdė saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę, nes, pradedant pamainą, nekontroliavo, kad pamainos operatoriai vykdytų „Pamainos perdavimo - priėmimo instrukcijos“ 3 p. reikalavimus, nepareikalavo, kad pradedančios ir baigiančios pamainos operatoriai kartu apeitų stakles ir, pildydami „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“ (formą 7.5.1.10), perduotų - priimtų pamainą bei perduotų aktualią informaciją apie staklių darbą, taip pat nekontroliavo, kad perduodančios ir priimančios pamainos operatorius pasirašytų, kad priduoda tvarkingas stakles, bei pats nepasirašė „Pamainos perdavimo - priėmimo registre“, bei pažeidė „Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ 2.14 punkto reikalavimus, kadangi nekontroliavo, kad naudojamos staklės, įrengimai ir kita technologinė įranga būtų tvarkinga, dėl ko, 2012-06-22 8.00 val. nukritus nepritvirtintai pilnai siūlų ritei, buvo prispausta operatorė L. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų: blužnies ir diafragmos kairės pusės plyšimo su kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ir pilvo ertmėse, kairės krūtinės ląstos pusės IV-XI šonkaulių lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apylinkės teismas D. J. ir D. A. skundžiamu nuosprendžiu išteisino motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendį dėl nepagrįsto išteisinimo pagal LR BK 176 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., ir nuteisti 40 MGL bauda, D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., ir nuteisti 30 MGL bauda.

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė D. J. ir D. A. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos LR BK 176 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad nėra priežastinio ryšio tarp jų padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Prokurorės nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių D. J. ir D. A. kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką.

Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog yra įrodyta, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji L. L., priežastis buvo technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas – keičiant suaudimo siūlų rites netinkamai buvo įtvirtintas ričių velenas, kairėje pusėje dviejų varžtų pagalba nebuvo pritvirtinta nuimama apkaba, dėl ko, įjungus stakles, ričių velenas pasisuko, krito ir traumavo nukentėjusiąją, t.y. keičiant suaudimo siūlų rites buvo pažeisti „Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos Nr. PN9“, patvirtintos 2011-12-28, 5 p. reikalavimai - keičiant suaudimo siūlų rites, uždėjus veleną kairėje pusėje, dviejų varžtų pagalba būtina pritvirtinti nuimamą apkabą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, jog D. J., būdamas atsakingu už ,,Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos“ laikymąsi, tinkamai vykdė savo pareigas – suaudimo siūlų ričių keitimo operacijai paskirdamas patyrusį operatorių D. G., kuriam pats padėjo pakeisti suaudimo siūlų rites, - dešinėje pusėje įtvirtindamas ričių veleną greito fiksavimo svirtimi, o kairėje pusėje tuo metu apkabą uždėjo I. Š. Prokurorės tvirtinimu, teismas nepagrįstai pripažino, jog D. J. negalėjo numatyti, kad I. Š. neatliks elementarios funkcijos – įdės varžtus į apkabą, bet jų neprisuks. Tvirtina, kad D. J., būdamas atsakingas už minėtos instrukcijos laikymąsi bei matydamas, jog šį darbą atlieka tokio darbo niekada nedirbęs asmuo – I. Š., kai tuo laiku D. G. stovėjo ant žemės ir valdė nuotolinio valdymo pultu kraną, kurio pagalba buvo uždedama ritės ašis, baigęs atlikti savo pusės ritės veleno pritvirtinimo darbus privalėjo patikrinti, kaip I. Š. atliko ritės veleno pritvirtinimo operaciją, bet to nepadarė, todėl atsakomybė už I. Š. atliktą darbą ir jo kontrolę tenka pamainos vadovui D. J., o ne kitų staklių operatoriui D. G., kuris buvo pakviestas tik į pagalbą. Pažymi, kad ,,Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ 2.13 punkte nustatyta, jog pamainos vadovas privalo laikytis įrengimų eksploatavimo taisyklių reikalavimų, turi kontroliuoti technologinę ir darbo drausmę bei staklių eksploatacijos reikalavimų laikymąsi, technikos, technologinių įrengimų bei įrangos techninį stovį, tų pačių taisyklių 2.14 punkte nustatyta, jog pamainos vadovo pareiga yra kontroliuoti, kad naudojamos staklės, įrengimai ir kita technologinė įranga būtų tvarkingi, kad audimo procesai vyktų ritmingai, be sutrikimų, 4.9 punkte numatyta pamainos vadovo atsakomybė už priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi.

Prokurorės nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ne pamainos vadovo, o gamybos vadovo pareiga yra neleisti dirbti neapmokytam ir nežinančiam darbuotojų saugos norminių aktų reikalavimų I. Š., - kuri numatyta „Gamybos vadovo pareiginių nuostatų“ 3.5 punkte. Pažymi, kad D. J. pats pripažino, jog žinojo, kad I. Š. ankščiau nebuvo keitęs siūlų, todėl, prokurorės tvirtinimu, privalėjo itin kruopščiai ir atsakingai kontroliuoti I. Š. vykdomus darbus, pasikvietęs į pagalbą kitų staklių operatorių D. G., jis neturėjo teisės savo darbų kontrolės funkcijų deleguoti D. G.. Mano, kad teismo teiginys, jog D. J. negalėjo neleisti I. Š. dirbti, yra niekuo nepagrįstas.

Dėl teismo išvados, jog patys baigiančios ir pradedančios pamainų operatoriai D. G. ir S. R. bei M. J. ir L. L. privalėjo, prieš pradėdami verti siūlus ir juos suvėrę, pasitikrinti, ar siūlų ričių velenas yra pritvirtintas tinkamai, bet to jie nepadarė, prokurorė nurodo, kad pareigą kontroliuoti savo pavaldžių operatorių darbą turėjo pamainų vadovai D. J. bei D. A., bet jie šios pareigos neatliko, o ši pareiga numatyta „Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ 2.14 punkte. Pažymi, kad jie nekontroliavo, ar baigiančios ir pradedančios pamainų operatoriai apėjo stakles, ar jie pasirašė „Pamainos perdavimo-perėmimo registre“, nors tą privalėjo padaryti, o taip pat privalėjo įvertinti riziką, atsiradusią neįvykdžius ašies su siūlų ritėmis užtvirtinimo proceso kontrolės. Teigia, kad D. J. ir D. A. nenumatė, kad gali įvykti ritės nukritimas ir atsirasti sunkų padarinių, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Prokurorės teigimu, pareiga numatyti ritės kritimo pavojų tiesiogiai išplaukia iš jų einamų pareigų, nes jų pareiginiuose nuostatuose nustatyta pareiga - kontroliuoti, kaip įgyvendinamos saugos darbe priemonės, tikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi, jiems suteikta teisė stabdyti darbus, jei pažeisti saugos, sveikatos darbe saugos reikalavimai ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Pažymi, kad jie turėjo ne tik pareigą, bet ir visas galimybes domėtis galimomis siūlų ričių keitimo proceso rizikomis, apie tai, kad yra tik ką pakeista nauja siūlų ritė, žinojo ir pradedančios pamainos vadovas D. A., nes siūlų vėrimo darbai nebuvo baigti, todėl ir jis, prieš pradedant audimo procesą, privalėjo patikrinti, ar tinkamai yra įtvirtinta siūlų ritė. Mano, kad ritės apsaugos nuo kritimo nebuvimas neatima D. J. ir D. A. galimybės ir neatleidžia nuo pareigos numatyti tokią riziką, ir imtis visų būtinų priemonių užkertant kelią nelaimingam atsitikimui.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Pamainos perdavimo-priėmimo registro“ neužpildymas ir nepasirašymas nesukėlė nelaimingo atsitikimo pasekmių, nes, jei įmonės vadovybė, siekdama sumažinti galimas rizikas, įvedė dar vieną kontrolės priemonę - priėmė „Pamainos perdavimo-priėmimo nuostatus“ bei sudarė „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“, siekdama, kad pamainos perdavimo-priėmimo procedūra nebūtų tik formali, o ji būtų faktiškai atliekama, registras ir turėjo būti pildomas. Nurodo, kad už šios procedūros atlikimą buvo atsakingi ne tik operatoriai, bet ir pamainų vadovai, kurie turėjo kontroliuoti operatorius, ar šie tinkamai atlieka staklių perdavimo-perėmimo procedūrą - apeina stakles ir perduoda vienas kitam aktualią žodinę informaciją, tačiau D. J. ir D. A. ne tik nekontroliavo, kad operatoriai atliktų visas „Pamainos perdavimo-priėmimo registre“ numatytas funkcijas, bet ir nereikalavo, kad jos faktiškai būtų atliktos, todėl jie, pažeisdami „Pamainos perdavimo-priėmimo instrukcijos“ reikalavimus, nepakankamai vykdė saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę. Tvirtina, kad jei perduodančios pamainos operatorius ir pamainos vadovas neužpildė šio registro ir neperdavė aktualios žodinės informacijos, tai priimančios pamainos vadovas privalėjo ankstesnės pamainos operatoriaus ir vadovo pareikalauti, kad tokia informacija jiems būtų suteikta bei kartu apeiti ir patikrinti stakles. Mano, kad vienos pamainos vadovo neveiklumas ir neatsakingumas neatleidžia nuo atsakomybės kitos pamainos vadovo dėl savo tiesioginių pareigų neatlikimo.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad D. J. ir D. A. negalėjo numatyti, kad siūlų ritės velenas nėra prisuktas, nes iš išorės to matyti negalima, nes specialūs diržai, kurie nenuimami, kol nėra įtvirtintos suaudimo siūlų ričių velenas, buvo nuimti, todėl jie suprato, kad įrenginys yra tvarkingas, nors vėliau nurodė, kad tai, ar varžtai yra prisukti, privalėjo patikrinti operatoriai. Prokurorės nuomone, jei tokią galimybę turėjo operatoriai, tai teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokios galimybės neturėjo pamainos vadovai. Pažymi, kad jie ne tik, kad turėjo tokią galimybę, bet ir privalėjo tai padaryti kontroliuodami savo pavaldinių darbą, o tuo labiau D. J., žinodamas, kad šį darbą dirbo nepatyręs ir neinstruktuotas darbuotojas I. Š.. Tvirtina, kad tokie D. J. ir D. A. veiksmai vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi jie nenumatė, kad gali įvykti ritės nukritimas ir atsirasti dėl to sunkių padarinių, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, nes ritės kritimo pavojaus numatymas išplaukia iš jų einamų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose.

Nurodo, kad teismas nevertino darbų saugos specialisto atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame buvo išsamiai išanalizuoti lokalinių teisės aktų pažeidimai, lėmę nelaimingą atsitikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl neteisingai kaltinime nurodyto inkriminuotos D. J. nusikalstamos veikos laiko apeliantė nurodo, kad ši aplinkybė gali būti tikslinama nuosprendžiu, todėl negali būti vertinama kaip esminė, dėl kurios privalo būti pakeistas kaltinimas. Mano, kad teismas nuosprendžiu gali patikslinti laikotarpį, per kurį buvo daromi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe pažeidimai iki kol kilo sunkios pasekmės.

Nurodo, kad įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei nagrinėjant bylą teisme ištirtus duomenis, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog D. J., pažeidęs „Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukciją“, „Pamainos perdavimo-priėmimo instrukciją“, „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“, ,,Pamainos vadovo pareiginius nuostatus“, o D. A., pažeidęs Pamainos perdavimo-priėmimo instrukciją“, „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“, ,,Pamainos vadovo pareiginius nuostatus“, būdami darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti atstovai, atsakingi už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų ir jiems pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi, dėl nusikalstamo nerūpestingumo sukėlė L. L. sunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji D. J. ir D. A. ir jų gynėjai advokatai prašė prokurorės skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendžio nekeisti.

Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Byloje nustatyta, kad 2012-06-22 8.00 val. (duomenys neskelbtini), darbo metu, dirbant su audimo staklėmis ant operatorės L. L. užkrito nepilnai pritvirtinta siūlų ritė, kuri ją prispaudė ir dėl patirtų sužalojimų: blužnies ir diafragmos kairės pusės plyšimo su kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ir pilvo ertmėse, kairės krūtinės ląstos pusės IV-XI šonkaulių lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-06-21 naktinėje pamainoje staklėm Nr.1008 apie 3 valandą pasibaigė suaudimo siūlai ritėse ir reikėjo pakeisti suaudimo siūlų rites, kurių pakeitimą organizavo naktinės pamainos vadovas D. J., o 2012-06-22 7 val., pasibaigus naktinei pamainai ir darbuotojams darbo nebaigus, pamainai vadovavo pamainos vadovas D. A..

D. J. ir D. A. buvo kaltinami tuo, kad, būdami pamainos vadovais ir atsakingais asmenimis už darbuotojų saugos ir teisės aktų reikalavimus bei už tai, kad šių reikalavimų laikytųsi ir jiems pavaldūs asmenys, D. J. pažeidė „Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ 2.14 punkto ir „Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos“ 5 p. reikalavimus, nekontroliavo kaip vykdomi „Pamainos perdavimo - priėmimo instrukcijos“ 3 p. reikalavimai ir pats jų nevykdė, o D. A. pažeidė „Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ 2.14 punkto reikalavimus, kadangi taip pat nekontroliavo kaip jam pavaldūs asmenys vykdyto „Pamainos perdavimo-priėmimo registre“ numatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir vienam darbuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad D. J. ir D. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie išteisintini vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad keičiant suaudimo siūlų rites buvo pažeisti Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos Nr. IN9, patvirtintos 2011 m. gruodžio 28 d., 5 punkto reikalavimai, kad keičiant suaudimo siūlų rites, uždėjus veleną kairėje pusėje dviejų varžtų pagalba pritvirtinti nuimamą apkabą, šį reikalavimą tiesiogiai pažeidė I. Š., kartu su kaltinamuoju D. J. ir operatoriumi D. G. keitęs siūlų rites, tarp šio asmens veiksmų ir kilusių pasekmių – nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji L. L., yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog tarp kaltinamųjų D. J. ir D. A. veikos ir kilusių pasekmių – nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji L. L., nėra priežastinio ryšio.

Prokurorė su išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka, mano, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei nepagrįsto išteisinimo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, sutinka su prokurorės skunde išdėstyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybėms.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.

Byloje nustatyta, kad atliekant prisiaudimo procesą nutrūko siūlas, operatorė L. L. atsigulė ant staklių 1008 aikštelės, surišo siūlą ir pasiliko stebėti prisiaudimo procesą, o operatoriui M. J. paleidus stakles 1008, suaudimo siūlų ritės pasisuko ir nukrito nepritvirtinta kairės pusės suaudimo veleno nuimama apkaba ir nukritusi suaudimo siūlų ričių ašis su siūlų ritėmis operatorei L. L. sužalojo pilvo ir krūtinės ląstos organus. Šios aplinkybės neginčija nė vienas proceso dalyvis. Taip pat neginčijamai nustatyta ir ta aplinkybė, kad kaltinamieji D. J. ir D. A., dirbdami pamainos vadovais, atitiko nagrinėjamos nusikalstamos veikos specialaus subjekto požymius, kadangi darbdavio buvo įgalioti būti atsakingais už darbų saugą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nes jų pareiginių nuostatų, su kuriais jie buvo supažindinti pasirašant, 4.9 punkte numatyta, kad atsako už priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi, bei jam pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi (1 t., 43 b. l.).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2012-06-21 naktinės pamainos metu apie 3 valandą pasibaigė suaudimo siūlai ritėse ir reikėjo pakeisti suaudimo siūlų rites (staklės 1008), pamainos vadovas D. J. operatoriams S. R., I. Š. staklių 1005 operatoriui D. G. pavedė nuimti ir uždėti suaudimo siūlų rites, pamainos vadovas D. J. kraninės sijos pagalba atgabeno naujas suaudimo siūlų rites, raktu atsuko staklių 1008 kairės pusės suaudimo siūlų ričių veleno nuimamos apkabos du varžtus M16, nuėmė apkabą ir padėjo ant staklių Nr. 1008 tiltelio, operatorius D. G. atsuko dešinės pusės suaudimo siūlų ričių veleno fiksavimo svirti, kraninės sijos pagalba nuėmė suaudimo siūlų rites, perkabino stropus, pakėlė naujas suaudimo siūlų rites ir padėjo į staklių 1008 tvirtinimo vietą, operatorius I. Š. stovėjo staklių Nr.1008 kairėje pusėje, o pamainos vadovas D. J. - dešinėje pusėje, pamainos vadovas D. J. užtvirtino dešinės pusės suaudimo siūlų ričių veleną pasukdamas fiksavimo svirti, operatorius L. Š. atkabino stropus nuo suaudimo siūlų ričių veleno, uždėjo kairės pusės suaudimo siūlų ričių veleno nuimamą apkabą, tačiau jos nepritvirtino varžtų M16 pagalba. Taip pat nustatyta, kad pamainos vadovas D. J., nepatikrinęs ar suaudimo siūlų ričių velenas tinkamai pritvirtintas, paskyrė operatorius S. R. ir D. G. suverti siūlus į staklių 1008 šaudyklės adatas. Darbuotojai darbo nebaigė, nes pasibaigė pamainos darbo laikas, pamainos keičiasi 7 valandą, tačiau esant nepakankamai vidinei kontrolei, 2012 m. birželio 22 d. pamainos vadovai D. J. ir D. A. kartu su operatoriais neatliko pamainų perdavimo ir priėmimo pagal parengtą įmonės pamainos perdavimo – priėmimo registrą. Vadinasi, jei keičiant siūlų rites, būtų laikomasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-28 suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos Nr. IN9 5 punkto, kur nustatyta, kad įdedant ričių veleną: įdedama į vietą ašis su pilnomis suaudimo siūlų ritėmis (naudotis tinkama pagalba), po ko, kairėje uždėti ir dviejų varžtų pagalba pritvirtinti nuimamą apkabą, o dešinėje uždaryti apsaugos apkabą bei pritvirtinti, naudojant greito fiksavimo svirtį, tik po ko galima pradėti siūlų vėrimo darbus (1 t., 62 b. l.), nebūtų atsiradę BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkių pasekmių – darbuotojos sunkaus sveikatos sutrikdymo.

2012-07-23 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimai. Atliekant siūlų ričių keitimo operaciją, buvo uždėta, bet nepritvirtinta dviem varžtais kairės pusės siūlų ričių veleno tvirtinimo apkaba. Tęsiant prisiaudimo procesą, įjungus stakles, pasisuko siūlų ričių velenas, kuris krito ir sunkiai traumavo operatorę, kuri stebėjo technologinį procesą. Tuo pažeisti „Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos“ Nr. IN9, patvirtintos 2011-12-28, 5 punkto „Ričių veleno įdėjimas: Įdėti į vietą ašį su pilnomis suaudimo ritėmis. Pastaba: Kairėje uždėti ir dviejų varžtų pagalba pritvirtinti nuimamą apkabą. Dešinėje: uždaryti apsaugos apkabą, pritvirtinti greito fiksavimo svirtį. Pradėti siūlų vėrimo darbus“, reikalavimai; 2) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad baigiančios ir pradedančios pamainos operatoriai nevykdė „Pamainos perdavimo-priėmimo instrukcijos“ reikalavimo, nepildė nustatytos formos perdavimo-priėmimo registro, neperdavė informacijos apie staklių darbą. Pažeidė instrukcijos Nr. IN12, patvirtintos 2011-12-28, 3 punkto „Pirmiausiai pradedančios ir baigiančios pamainos operatoriai kartu apeina stakles ir pildydami „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“ perduoda-priima pamainą. Taip pat perduoda aktualią žodinę informaciją apie staklių darbą. Priduodančios pamainos operatorius pasirašo, kad perduoda tvarkingas stakles, priimančios pamainos operatorius pasirašo, kad priima tvarkingas stakles. Taip pat pasirašo priimančios ir perduodančios pamainų vadovai“, reikalavimus. Perduodančios pamainos vadovas, vadovavęs ričių keitimo operacijai, nekontroliavo, ar uždėta apkaba pritvirtinta varžtų pagalba, siūlų ričių keitimo darbams skyrė to darbo nedirbusį operatorių. Pradedančios ir baigiančios pamainų vadovai neįvertino rizikos, atsiradusios neįvykdžius ašies su siūlų ritėmis užtvirtinimo proceso kontrolės ir tuo pažeidė „Pamainos vadovo pareiginių nuostatų“ Nr. PNG003, patvirtintų 2011-08-11 2.14 punkto „Kontroliuoja, kad naudojamos staklės, įrengimai ir kita įranga būtų tvarkingi“, reikalavimus (1 t., 37-39 b. l.).

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp kaltinamųjų D. J. ir D. A. veikos ir kilusių pasekmių – nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji L. L., nėra priežastinio ryšio, kadangi keičiant suaudimo siūlų rites ,,Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos“ Nr. IN9 5 punkto reikalavimus tiesiogiai pažeidė I. Š., nes jis keičiant suaudimo siūlų rites netinkamai įtvirtino ričių veleną, kadangi kairėje pusėje nuimamos apkabos nepritvirtino dviejų varžtų pagalba, taip pat ir su išvada, kad dėl „Pamainos perdavimo-priėmimo registro“ neužpildymo ir nepasirašymo nekylo pasekmės – nelaimingas atsitikimas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų D. J. ir D. A. veikų ir kilusių pasekmių.

Iš darbo sutarties Nr. 70 kopijos matyti, jog 2009-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su D. J. neterminuotą darbo sutartį pamainos vadovo pareigoms užimti. Šioje sutartyje darbuotojas įsipareigojo laikytis technologinės drausmės ir vidaus darbo tvarkos, laikytis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (1 t., 76-78 b. l.).

Iš darbo sutarties Nr. 69 kopijos matyti, jog 2009-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su D. A. neterminuotą darbo sutartį pamainos vadovo pareigoms užimti. Šioje sutartyje darbuotojas įsipareigojo laikytis technologinės drausmės ir vidaus darbo tvarkos, laikytis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (1 t., 79-82 b. l.).

Iš Pamainos vadovo pareiginių nuostatų Nr. PNG 003, patvirtintų 2011-08-11, su kuriais pasirašytinai supažindinti ir D. J., ir D. A., kopijos matyti, kad pamainos vadovas savo darbe vadovaujasi bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, instrukcijomis, procedūromis, generalinio direktoriaus įsakymais, gamybos vadovo nurodymais bei žodiniais pavedimais, pareigybiniais nuostatais: pamainos vadovas turi būti susipažinęs su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, instrukcijomis, pareiginiais nuostatais ir darbų saugos instrukcijomis, išklausęs įvadinį ir darbo vietoje instruktažus; turi žinoti saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos reikalavimus ir instrukcijas, civilinės saugos reikalavimus; turi žinoti darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus ir darbo su įrengimais instrukcijas; turi žinoti technologinius įrenginius, jų darbo principus, technines charakteristikas, valdymą ir technologiją, gamybos organizavimą; šių nuostatų 2.1 punkte nustatyta, kad pamainos vadovas privalo laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų, darbo higienos normų; 2.13 punkte nustatyta, kad pamainos vadovas privalo laikytis įrengimų eksploatacijos taisyklių reikalavimų, turi kontroliuoti technologinę ir darbo drausmę bei staklių eksploatacijos reikalavimų laikymąsi, technikos, technologinių įrengimų bei įrangos techninį stovį; 2.14 punkte nustatyta, jog pamainos vadovo pareiga yra kontroliuoti, kad naudojamos staklės, įrengimai ir kita technologinė įranga būtų tvarkingi, kad audimo procesai vyktų ritmingai, be sutrikimų; 4.9 punkte nustatyta, kad pamainos vadovas atsakingas už priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi, bei pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi (1 t., 40-44 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-28 suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos Nr. IN9 kopijos matyti, jog instrukcijoje 8 punkte nustatyta, kad už šios instrukcijos laikymąsi yra atsakingi pamainų vadovai (1 t., 62 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-18 pamainos perdavimo-priėmimo instrukcijos Nr. IN12 kopijos matyti, jog joje numatyta, kad pradedančios ir baigiančios pamainos operatoriai kartu apeina stakles ir, pildydami „Pamainos perdavimo-priėmimo registrą“, perduoda-priima pamainą. Taip pat jie perduoda aktualią žodinę informaciją apie staklių darbą, žaliavas, pakavimą, kokybės kontrolės ypatumus. Priduodančios pamainos operatorius pasirašo, kad priduoda tvarkingas stakles, o priimančios pamainos operatorius pasirašo, kad priima tvarkingas stakles. Taip pat pasirašo priimančios ir priduodančios pamainos vadovai. Už perdavimą atsakingi pamainų vadovai (1 t., 63 b. l.).

Iš 2012-06-20-22 pamainos perdavimo-priėmimo registro kopijos matyti, jog registre nurodomi duomenys apie žaliavą, dokumentaciją, techniniai duomenys, bendri reikalavimai ir prie techninių duomenų yra eilutė, kurioje turi būti atžymima, ar PES siūlų ritės priveržtos ant ašies, o prie bendrų reikalavimų – ar įrenginys techniškai tvarkingas. Iš šio registro taip pat matyti, kad 2012-06-20 ir 21 dienomis operatoriai, priėmę ir perdavę stakles 1008, registrą užpildė ir pasirašė, o 2012-06-22 šis staklių 1008 perdavimo – priėmimo registras nebuvo pildytas, pamainos vadovai ir operatoriai nepasirašė (1 t., 64 b. l.).

Nukentėjusioji L. L. parodė, jog 2012-06-22 ryte apie 7 val. pradėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorės pareigose. Meistras D. A. paskirstė darbus. Ją, M. J. ir A. G. pasiuntė dirbti prie staklių Nr. 1008. Nuėję prie staklių nerado nei vieno operatoriaus, staklės buvo paliktos vienos, pamainų perdavimo-priėmimo žurnalo nepildė, nes staklės buvo neinančios, negalėjo pasitikrinti visų duomenų. Matėsi, kad buvo pradėti keisti suaudimo siūlai. Ji pasilipo ant lieptelio, pasižiūrėjo, kiek buvo suverta suaudimo siūlų, vizualiai pasižiūrėjo apkabą, apkaba buvo uždėta, o ar prisukti varžtai, to nesimatė. Pabaigė suverti suaudimo siūlus, tada įsistatė šaudyklę ir bandė priausti. Nutrūko vienas siūlas, ji atsigulė ant to lieptelio įsiverti siūlą. Jį įvėrus, buvo paleistos staklės, kad jį priausti, ir tuo metu ant jos nukrito siūlų ritė. Daugiau nieko neatsimena. Siūlų ričių keitimo procedūrą žino. Rites paprastai keičia visa komanda, nuima pasibaigusius siūlus, deda naujuosius, užsikelia su diržais, tada uždeda apkabas, jas prisuka vyrai, su kuriais dirba. Kol neprisisuka visų apkabų, diržų nenuima. Šiuo atveju jau viskas buvo padaryta, beveik viskas suverta, buvo palikta labai nedaug darbo, net nepagalvojo, kad kažkas galėjo būti neprisukta. Tą turėjo padaryti prieš tai dirbusi pamaina. Ligoninėje prasigydė nuo 2012 m. birželio 22d. iki rugpjūčio mėnesio, po to jai buvo nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis yra 45 procentai. Civilinio ieškinio niekam nereiškia, žalą jai atlygino. Dirba toje pačioje įmonėje, tą patį darbą, tik turi daugiau lengvatų. Ant tų staklių apsaugos nuo ritės kritimo nebuvo, o jeigu būtų buvusi įrengta apsauga, nežino, ar ji būtų apsaugojusi nuo sužalojimų, nes ta apsauga mažutė, galbūt ašis vis tiek iškristų. Kitose staklėse apsaugos yra sumontuotos, jos yra po ritėmis.

Nukentėjusioji L. L. teismui parodė, jog 2012-06-22 ryte apie 7 val. pradėjo darbą UAB „AMT Baltija“ operatorės pareigose, meistras D. A. paskirstė darbus, ją, M. J. ir A. G. pasiuntė dirbti prie staklių Nr. 1008, nuėję prie staklių nerado nei vieno operatoriaus, staklės buvo paliktos vienos, pamainų perdavimo-priėmimo žurnalo nepildė, nes staklės buvo neinančios, negalėjo pasitikrinti visų duomenų, matėsi, kad buvo pradėti keisti suaudimo siūlai, pabaigė suverti suaudimo siūlus, tada įsistatė šaudyklę ir bandė priausti, nutrūko vienas siūlas, ji atsigulė ant to lieptelio įsiverti siūlą, jį įvėrus, buvo paleistos staklės, kad jį priausti, ir tuo metu ant jos nukrito siūlų ritė (2 t., 125 -126 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad 2012 m. birželio 22 d. 7 val. pradėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose, pamainos vadovas D. A. jį ir L. L. bei A. G. paskyrė prie staklių Nr.1008 pabaigti pradėtus prieš tai dirbusios pamainos darbus, priėjęs prie staklių pamatė, kad darbo jau buvo padaryta gal apie 80 procentų, buvo likę pabaigti labai nedaug, L. L. suvėrė siūlus į adatą, po to nusileido šaudyklę, įsistatė, užsidėjo metalą, viršuje suveržė prispaudimo velenų varžtus, dar dešinėj pusėj patikrino apkabos svirtį ir bandė austi, paleido stakles ir ritės nukrito. Taip pat parodė, kad atėjus prie staklių, pamatė, kad darbas buvo pradėtas, suprato, kad buvo keičiami siūlai, o ar ričių ašis buvo tinkamai pritvirtinta, patikrinti neprivalėjo, kai priėjo prie tų staklių, visi diržai jau buvo nuimti, todėl buvo įsitikinęs, kad staklės tvarkingos ir jomis galima dirbti, įmonėje yra pamainų perdavimo-priėmimo žurnalai, bet jų nepildė, kai atėjo dirbti, prie staklių nieko iš ankstesnės pamainos nebuvo (2 t., 111-112 b. l.).

Liudytojas D. G. parodė, jog tą naktį dirbo prie staklių Nr. 1005, pamainos meistras D. J. paprašė padėti pakeisti suaudimo siūlų rites prie staklių Nr. 1008, tada susirado krano kėlimo stropus, prie 1008 staklių atsivarė trimerinį kraną, ašis apjuosė su stropais ir prikabino prie krano, tada atlaisvino dešinės pusės svirtį, o D. J. atsuko kairės pusės apkabą, kada viską atlaisvino, tada su kranu nukėlė tas rites nuo staklių, jas nuleido ant žemės, po to su I. Š. jas išmontavo, pilnas rites sumontavo į ašį, suvaržė ir vėl užkabino prie krano, tada kranu pakėlė šią ašį su ritėmis, I. Š. atsistojo iš kairės pusės prisukinėti, o D. J. atsistojo iš dešinės pusės, tada pakėlė ašį, atvežė ją prie vietos, ir prilaikydami ašį, įstatė į vietą, D. J. dešinę pusę užtvirtino svirtimi, o I. Š. atkabino stropus nuo krano, jis pagalvojo, kad I. Š. varžtus prisuko, nes stropus galima nuimti tik prisukus varžtus, tada pastatė kraną į vietą ir padėjo sukrauti tuščias rites į vežimėlį, po to D. J. paprašė, kad padėtų suverti siūlus S. R., kuri dirbo prie 1008 staklių, todėl toliau vėrė siūlus, suverti visų siūlų nebespėjo, nes darbo laikas jau ėjo į pabaigą, tada jis išskubėjo prie savo staklių, nes jas reikėjo paruošti pridavimui kitai pamainai, perduodant darbą kitai pamainai, visi turi būti prie savo staklių, jis buvo prie 1005 staklių, o prie 1008 staklių turėjo būti I. Š. ir S. R., ar jie buvo priduodant darbą kitai pamainai, nematė, nes jo staklės stovi toliau. Yra pildomas pamainų perdavimo-priėmimo žurnalas, perduodant pamainą, prie staklių turėtų pasilikti bent vienas žmogus, kad galėtų perduoti informaciją, palikti staklių vienų negalima, stakles prisiima operatoriai, o pamainos vadovas priėjęs vėliau tik pasirašo (2 t., 112-113 b. l.).

Liudytoja S. R. parodė, jog įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, dirbo prie staklių Nr.1008, baigėsi suaudimo siūlai, reikėjo pakeisti suaudimo siūlų rites, jas pakeisti padėjo bendradarbis D. G., naujokas I. Š. ir meistras D. J., ji pati nieko nedarė, tik stovėjo šalia, kiek pamena, bendradarbis D. G. buvo apačioje, valdė kraną, o meistras D. J. su I. Š. buvo viršuje, kaip jie įtvirtino ritę, nežino, ji paklausė, ar viskas baigta, D. G. pasakė, jog galinti sėsti ir dirbti, pradėjo dirbti, bet iki pamainos galo nespėjo suverti visų siūlų, juos paliko susiverti kitai pamainai, atėjus kitos pamainos darbuotojai Linai perdavė darbą, pasakė, kad nespėjo suverti visų siūlų, atėjusiai Linai viską perdavė žodžiu, o, ar tuo metu prie staklių buvo meistrai, neatsimena, ji visą darbą perdavė L. L., o ji turėjo viską susitikrinti, atėjusiai Linai žodžiu perdavė, kad darbas nebaigtas, to į žurnalą neįrašė (2 t., 152 b. l.).

Liudytojas S. S. teismui parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, žino, kad keičiant suaudimo siūlų rites, buvo nesilaikoma technologinės procedūros, ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas. 2012-06-22 rytą buvo darbe, paskambino kažkas iš gamybos ir pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Jo nuomone, nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, kad buvo parinktas neatestuotas žmogus, tai yra I. Š., keisti suaudimo siūlų rites ir šį darbą I. Š. pavedė pamainos vadovas D. J., pamainos vadovams yra žinoma, kurie asmenys atestuoti, o kurie ne, D. J. įmonėje dirbo nuo 2008 m. pavasario, tokią procedūrą atliko ne kartą. I. Š. negalėjo būti skirtas į tą darbo vietą, asmuo turi išklausyti mokymus, gauti pažymėjimą. Nurodė, kad toje pamainoje, kurioje dirbo pamainos vadovas D. J., buvo atestuotų, seniai dirbančių žmonių, iki kažkurio laiko nebuvo rašytinių perdavimų aktų, bet didėjant reikalavimams, kad būtų perduota informacija iš pamainos į pamainą, buvo įvesti pamainos perdavimo-priėmimo žurnalai, operatoriai turi apsižiūrėti stakles, pasikalbėti su prieš tai dirbusia pamaina, pasakyti, kas buvo gerai, kas ne, tada pradedanti pamaina prisiima darbą, taip turėjo būti, bet realiai galbūt ne viskas būdavo atliekama iki galo, mano, kad ši nelaimė atsitiko dėl instrukcijos Nr. 9 nesilaikymo, pamainos vadovas D. J. buvo atsakingas už tinkamą darbų paskirstymą, jo pareiga buvo tinkamai paskirstyti ir organizuoti darbus (2 t., 126-127 b. l.).

Apklaustas teisme kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir teigė, jog kaltės jo veiksmuose nėra, kadangi I. Š. turėjo uždėti apkabą ir įsukti varžtus, nors tuo pačiu ir pažymėjo, jog jis (D. J.) žinojo, kad I. Š. buvo pradėjęs dirbti neseniai ir nei karto nebuvo keitęs siūlų, ir jei būtų žinoję, kad varžtas neužsuktas, tai tikrai jį būtų užsukęs. Dėl pamainos perdavimo – priėmimo žurnalo užpildymo D. J. tvirtino, kad tie pasirašymai būdavo ,,fiktyvūs“, pasirašinėdavo už savaitę. D. J. nuomone, prieš paleidžiant stakles, varžtus turėjo patikrinti operatorė, jo teigimu, už siūlų pakeitimą buvo atsakingas D. G., kad varžtai neprisukti galėjo sužinoti ir M. J., nes ji baiginėjo darbą su L. L. (3 t., 2, 3 b. l.). Kaltinamasis D. A. savo kaltės taip pat nepripažino, tačiau neneigė, kad buvo pažeista suaudimo siūlų instrukcija, nurodė, kad pamainos vadovai staklių netikrina. Dėl pamainos perdavimo-priėmimo registro pildymo D. A. nurodė, kad jį pirmieji pildo operatoriai, o staklių Nr. 1008 registras nebuvo užpildytas dėl to, kad negalėjo patikrinti visų punktų, nes staklės nebuvo paleistos, jo nuomone, tik atsitiktinumo dėka buvo galima pastebėti, kad varžtai neprisukti, nes varžto galvutė, jo neprisukus, būna išlindusi apie 10 mm. D. A. teigimu, operatoriai apkabos tikrinti neprivalo, nes apkaba turi būti prisukta uždėjus rites ir nenuėmus kėlimo diržų stropų (3 t., 3-4 b. l.).

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių ir t. t. (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 260 straipsnis). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojo darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtą apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Byloje nustatyta ir ginčas nekyla dėl to, kad išteisintieji D. J. ir D. A. buvo atsakingi už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei jiems pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymą. Jie taip pat buvo atsakingi už suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos bei pamainos perdavimo – priėmimo instrukcijos bei registro, kuriame be kitų duomenų fiksuojami ir duomenys apie PES siūlų ričių priveržimą ant ašies bei bendras įrenginio techninis tvarkingumas, laikymąsi ir pildymą. Iš liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymų, rašytinės medžiagos, matyti, kad D. J., būdamas atsakingu už ,,Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos vykdymą“, žinodamas, kad šį darbą dirbą patirties neturintis ir neinstruktuotas asmuo, baigęs atlikti savo pusės ritės veleno pritvirtinimo darbus, nekontroliavo, kaip ritės tvirtinimo darbus atliko I. Š., taip pat matyti, kad perduodant ir priimant pamainą prie staklių Nr.1008 nieko nebuvo, prie jų nukentėjusioji ir kiti operatoriai nuėjo dirbti gavę D. A. žodinį nurodymą tik dėl nebaigtų verti siūlų, perduodant ir priimant stakles nebuvo patikrinta, ar pakeistos siūlų ritės yra tinkamai pritvirtintos, nors visus šiuos patikrinimus pamainos vadovai D. J. ir D. A. privalėjo atlikti.

Kaltinime nurodyta ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. J. ir A. A. pasirašytinai supažindinti su Pamainos vadovo pareiginiais nuostatais Nr. NNG 003, patvirtintais 2011-08-11 (1 t. 40-44 b. l.), taip pat nustatyta, kad 2008-05-22 D. J. ir 2008-06-02 D. A. saugos darbe specialisto V. D. buvo pasirašytinai instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (1 t., 65 b. l.), kad 2012-02-03 ir 2012-02-06 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vidinių mokymų metu D. J., D. A. pasirašytinai įsisavino 11 instrukcijų, tame tarpe ir „Suaudimo siūlų ričių keitimo“ bei „Pamainos perdavimo-priėmimo“ instrukcijas (1 t., 71 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad D. J. ir D. A. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, neužtikrino darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sutrikdyta darbuotojo sveikata. Apeliacinės instancijos nuosprendžiu tikslinamas D. J. kaltinime nurodytas jo nusikalstamų veiksmų laikas, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. J. jam inkriminuotus veiksmus neveikimu atliko dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos vadovu 2012 m. birželio 21-22 d. naktinės pamainos metu nuo 19.00 val. iki 7.00 val., o D. A. – 2012 m. birželio 22 d. dieninės pamainos metu nuo 7.00 val. iki 19.00 val., dėl ko 2012 m. birželio 22 d. 8.00 val. buvo sužalota nukentėjusioji.

Kaltinamojo D. J. argumentas, kad ne jis, o kiti darbuotojai – operatorius I. Š., operatorius D. G. arba operatorius M. J. yra atsakingi už tai, kad liko nepritvirtinta varžtais kairės pusės suaudimo siūlų ričių veleno nuimama apkaba, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi įmonės norminiais aktais, su kuriais jis buvo supažindintas, jam pavesta būti atsakingu už tinkamą suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos įvykdymą. Apie tai, kad yra ką tik pakeista nauja siūlų ritė žinojo ir pradedančios pamainos vadovas D. A.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad įmonės vadovai, siekdami sumažinti galimas rizikas, sukeliančias nelaimingus atsitikimus įmonėje, įvedė dar vieną kontrolės priemonę, t.y. priėmė ,,Pamainos perdavimo – priėmimo nuostatus bei paruošė privalomą pildyti ,,Pamainos perdavimo – priėmimo registrą“. Ir nors kaltinamasis D. J. tvirtino, kad tai buvo daroma formaliai, nes nebuvo laikomasis nuostatų ir registras nebuvo pildomas perduodant – priimant pamainą, o buvo pildomas už savaitę, o kaltinamasis D. A. tvirtino, kad įvykio metu registro staklėms Nr.1008 nebuvo galima užpildyti, nes staklės dar nedirbo dėl nepabaigtų verti siūlų, tai jų atsakomybės nešalina. Kolegija sprendžia, kad vykdant minėtų įmonės aktų nuostatas, t.y. prieš perduodant ir priimant darbo pamainą įvertinant pamainos perdavimo – priėmimo registre nurodytus parametrus buvo galima užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui. Už šios procedūros atlikimą buvo atsakingi ne tik operatoriai, bet ir pamainų vadovai, kurie privalėjo kontroliuoti operatorius, ar šie tinkamai atlieka staklių perdavimo – priėmimo procedūrą, tačiau D. J. ir D. A. to nedarė, t.y. nepakankamai vykdė jiems pavestas funkcijas, todėl kaltinamųjų nurodyti motyvai, kad tai buvo formali procedūra ar to negalima buvo atlikti dėl to, jog staklės dar nebuvo pabaigtos paruošti darbui, jų atsakomybės nešalina.

D. J. ir D. A., turėdami pareigą imtis konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų priemonių, laikytis juose nustatytų reikalavimų bei pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, turėdami numatyti, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti BK 176 str. 1 d. numatyti padariniai, to nepadarė. Jų padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios L. L., vykdančios darbines funkcijas, sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jiems atsakomybė kyla pagal LR BK 176 str. 1 d.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

D. J. ir D. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. D. J. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas patenkinamai, D. A. taip pat neteistas, duomenų byloje apie administracines nuobaudas nėra, charakterizuojamas teigiamai. Nusikalstama veika padaryta vykdant darbines funkcijas, neatsargia kaltės forma. Kolegija mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus švelniausią iš sankcijose numatytų bausmių – baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 30 MGL (1140 Eurų) bauda.

D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 20 MGL (760 Eurų) bauda.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Gražvydas PoškusVaclovas Iždonas