- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 1-62-385/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28424-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, nukentėjusiajam R. A., teisiamajam E. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)) 97 str., kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2016 m. birželio 17 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas kumščiu į nugarą pargriovė R. A. ir pastarajam atsikėlus, keliu sudavė smūgį jam į dešinį šoną, dėl to R. A. lūžo dešinės pusės VI ir VII šonkauliai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 17 d., apie 22 val. su draugais V. Š. ir L. P. buvęs (duomenys neskelbtini)parkelyje. Apie 100 metrų atstumu pamatė, jog R. A. trenkė per galvą savo sūnui. Vaikas nuo jo pradėjo bėgti. V. Š. ėjo link R. A., nuėjęs ir jis. Priėjęs suėmė R. A. už marškinėlių ir jo paklausė, kodėl šis muša vaiką. Tada V. Š. kumščiu trenkė R. A. į petį ar kaklą. R. A. bandė bėgti, bet jis pakišęs koją, dėl to R. A. nugriuvo. Nugriuvusiam R. A. iš jų nei vienas smūgių nesudavė. Kai R. A. atsistojo, V. Š. jam kumščiu sudavė į petį. Tada priėjo M. L. ir laikė jį ir V. Š.. R. A. į šoną nespyrė, tik sudraskė jo marškinėlius, o dėl ko R. A. lūžo šonkauliai, nežino.
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2016 m. birželio 17 d., apie 22 val. (duomenys neskelbtini). iš namų išėjo į kiemą ieškoti sūnaus L. Užėjęs už mokyklos sūnų surado ir jį apšaukė, kad jis taip vėlai negrįžta namo. Netoliese ant supynių sėdėjo E. K. su V. Š.. Apšaukus sūnų, link jo šaukdamas pradėjo bėgti E. ir sugriebė jam už marškinėlių. Jis E. K. atstūmė, o sūnus L. nubėgo į namus. Tuo metu pripuolė V. Š. ir bandė suduoti, bet nepataikė. Pamatęs, kad atbėga dar vaikinas, pradėjo bėgti link namų, tačiau už kelių metrų prisivijo E. K. su V. Š. ir kažkuris iš jų sudavė smūgį kumščiu į nugarą. Nuo smūgio nugriuvo. Tada pajuto du spyrius į dešinį šoną. Atsistojus E. sugriebė jam už dešinio peties, pasuko ir keliu spyrė į dešinį šoną. Dėl šio spyrio pajuto didelį skausmą. Parėjus į namus pasidarė sunku kvėpuoti, todėl kreipėsi į medikus. Dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo prašo priteisti iš kaltinamojo 300 Eur neturtinės žalos. Turtinės žalos priteisimo atsisako, nes negali pagrįsti žalos dydžio.
Liudytojas L. P. parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį, tiksliau neatsimena, vakare su draugu M. L. buvo (duomenys neskelbtini) kaimo parkelyje. E. K. su V. Š. sėdėjo kiek toliau. Vienu metu kalbantis su M. L. pamatė, jog šalia nebėra E. ir V. Atsisukęs už kokių 20-30 metrų pamatė, jog vyksta muštynės, t. y. V. su E. kažką mušė. Kartu su M. bėgęs link jų, kad išskirti muštynes. Pribėgęs pamatė, kad jie muša vyrą. Negali nurodyti kiek bei kuris iš jų ir kuo - kumščiu ar koja, sudavė smūgius bei į kokias vietas. Iš karto puolė juos skirti. Neatsimena, ar E. K. su V. Š. gėrė.
Liudytojas M. L. parodė, kad 2016 m. birželio 17 d., vakare su draugu L. P. buvo parkelyje (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir E. K. su V. Š.. Seniai viskas buvo, todėl gerai neprisimena. Tyrėjui pasakojo viską teisingai, tikriausiai taip ir buvo kaip parašyta. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad išgirdo vaiko verksmą, vaikas lyg tai pradėjo bėgti. Tai išgirdęs E. K. nuėjo prie to vyro, paskui jį ir V. Š.. Matė, kad vyras bėga, o E. vejasi šaukdamas. Ėjo link jų, nes pagalvojo, kad E. su V. pradės mušti tą vyrą. Priėjęs arčiau pamatė, jog vyras keliasi nuo žemės. E. stovinčiam vyrui spyrė vieną kartą. Kur pataikė – nematė. E. ir V.bandė dar suduoti, bet jis sugriebė E., o L. traukė V.
Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 88-89) parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį buvęs (duomenys neskelbtini) kaimo parkelyje su E. K.. Jis buvo girtas, o ar E. K. buvo girtas, neatsimena. Tada pamatė, jog vienas vyras tempia mažą vaiką, o vaikas verkia. Jis su E. K. nuėjo aiškintis. Vyras jiems kažką griežtai atsakė, dėl to labai susinervino. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neatsimena, todėl negali pasakyti, kokius smūgius tam vyriškiui jis sudavė ir ar sudavė E. K..
Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70-71) parodė, kad įvykio vakarą su draugu D. buvo lauke už mokyklos (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. jo ieškoti atėjo tėtis R. A., kuris jį apšaukė ir liepė eiti į namus. Bėgęs link namų kai išgirdo, kad kažkas pasakė: "Ko čia vaikus muši?", todėl sustojo. Matė, kad K. suėmė ir patempė tėčiui už marškinėlių. Šalia tėčio buvo V.. Tėčiui bėgant, K. pakišo koją, dėl to jis nugriuvo. Pribėgo K. ir V. Tada tėtis atsistojo ir K.įspyrė vieną kartą tėčiui. Tuo metu pribėgo keli vaikinai ir juos atskyrė.
2016 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose – fotolentelėse (b. l. 2, 4), užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2016 m. liepos 14 d. išvadoje (b. l. 41) nurodyta, kad R. A. dėl dešinės pusės VI ir VII šonkaulių lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Savo parodymus nukentėjusysis R. A. patvirtino akistatos su įtariamuoju E. K. metu (b. l. 26-27).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Kaltinamasis nors ir neigia savo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad būtent nuo kaltinamojo smūgio keliu nukentėjusiajam į dešinįjį šoną, lūžo du šonkauliai. Nukentėjusysis tokias pačias aplinkybes aiškino ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis aiškiai nurodė, kad po kaltinamojo smūgio keliu į dešinįjį šoną, jis pajuto didelį skausmą tame šone. Jis neabejoja dėl to, kas tą smūgį sudavė – pats matė, kaip E. K. ranka atsisuko jį už peties ir keliu smogė į dešinįjį šoną. Vos tik parėjęs namo pasijuto blogai, skausmas dar sustiprėjo, pasidarė sunku kvėpuoti. Iš esmės tas aplinkybes patvirtina ir liudytojų L. A., L. P., M. L. parodymai. Netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Iš kaltinimo šalintina dalis dėl dviejų smūgių koja sudavimo nukentėjusiajam į dešinįjį šoną. Dėl šių smūgių sudavimo nėra pakankamai įrodymų, jų konkrečiai negali nurodyti ir pats nukentėjusysis. R. A. padarymas sužalojimų, susijusių su dviejų šonkaulių lūžimu, kvalifikuotinas pagal BK 138 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas ne pirmą kartą (b. l. 103-104), baustas administracine tvarka (b. l. 100-102), darbdavio charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 95), kaltės nepripažįsta, nesigaili, viešai pareiškė, jog žalos vis tiek neatlygins, todėl įvertinant visas šias aplinkybes darytina išvada, kad tikslinga E. K. skirti laisvės apribojimo bausmę.
Tenkintini nukentėjusiojo, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai (CK 6.283 str., BPK 115 str. 1 d.). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, įvairiais nepatogumais, susijusiais su bendravimu su draugais, kaimynais, pažįstamais, su negalėjimu dirbti. Nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Įvertinant visas šias aplinkybes darytina išvada, kad nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).
Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 28,23 Eur žalos atlyginimo už R. A. gydymą tenkintinas visiškai, kadangi yra parįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais (b. l. 46-48).
Taip pat visiškai tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl 818,60 Eur žalos atlyginimo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinis ieškovas už laikino nedarbingumo laikotarpį 2016-06-27 - 2016-08-03 išmokėjo R. A. 818,60 Eur ligos pašalpos (b. l. 54-61; CK 6.263 str., 6.280 str., 6.290 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį ir iš E. K. R. A. naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš E. K. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 28,23 Eur gydymo išlaidų.
Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir iš E. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 818,60 Eur žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.