- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2SP-3005-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00446-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- R. N., L. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. N. ir L. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo dėl nepilnamečio sūnaus J. N. išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
Kaip matyti iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties 1.1 punkto, šalys susitaria, kad R. N. nepilnamečiam vaikui J. N. teikia išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nuo 2021-07-01 iki vaiko pilnametystės.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kiekvienu atveju išlaikymas vaikui turi būti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius, jo tėvų galimybes. Vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo lygį apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas (motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 32 punktas).
Nagrinėjamu atveju susipažinus su prašymo turiniu, taikos sutartimi ir pridėtais dokumentais, neturint duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, teismas neturi objektyvių galimybių įvertinti, ar taikos sutarties sąlyga atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo bei ar šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).
Išlaikymo vaikui dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bet ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2009 m. gegužės 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų L. N. ir R. N. santuoka bei iš R. N. priteistas 1500 Lt (434,43 Eur) išlaikymas nepilnametei dukrai V. N., kuris daugiau nei tris kartus mažesnis už pareiškėjų susitartą išlaikymo dydį nepilnamečiui J. N..
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Nukrypimą nuo lygybės principo pateisina tik labai svarbios aplinkybės, tačiau jų baigtinio sąrašo įstatyme nepateikta, todėl kiekvienu atveju šis klausimas spręstinas teismo pagal konkrečios bylos aplinkybes. Viena jų, teikianti pagrindą vertinti, ar egzistuoja prielaidos taikyti nurodytą išimtį dėl vaikų iš skirtingų santuokų, taip pat gimusių ne santuokoje išlaikymo, yra skirtingų santuokų buvusių sutuoktinių nevienodos galimybės pakankamai užtikrinti protingus savo ir tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, vaikų poreikius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjams nepateikus duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar taikos sutarties sąlyga atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tėvų finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties ir vaikų lygiateisiškumo principus bei ar šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas ir taikos sutartis netvirtintina.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias patvirtinti taikos sutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti tenkinti pareiškėjų R. N. ir L. N. pateiktą prašymą patvirtinti 2021 m. birželio 24 d. jų sudarytą taikos sutartį.
Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pašalinus trūkumus, kliudžiusius tenkinti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.