Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir R. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės G. S., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Atkirta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir R. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Atkirta“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti jiems iš atsakovo 134500 Lt turtinės žalos ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat teismo išlaidas ir 2000 Lt, sumokėtus turto vertintojui.

Pareiškėjai nurodė, kad V. S. ir žuvusiam jos sūnui T. S. Vilniaus mieste bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė namų valda, kurioje yra 0,0537 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiti statiniai. Pažeisdamas įstatymus, norminius statybos techninius dokumentus atsakovas 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr.1361V patvirtino greta pareiškėjos sklypo esančio kito sklypo detalųjį planą, o 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr.262V patvirtino detaliojo plano papildymą. Patvirtinus detaliojo plano sprendinius pažeidžiant pareiškėjos ir jos šeimos interesus visiškai šalia jų sklypo buvo pastatytas 9 aukštų pastatas su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis. Pareiškėjai nurodė, kad dėl savo teisių pažeidimų pareiškėja V. S. ir jos sūnus T. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl detaliųjų planų panaikinimo. Teismas 2004 m. sausio 26 d. sprendimu panaikino atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.262V. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys visiškai ignoravo jų šeimos teisėtus interesus, nepaisė teisės aktų reikalavimų ir tuo padarė didelę turtinę bei neturtinę žalą, nes pareiškėjos sūnus neatlaikęs grubaus interesų pažeidimo ir visiško nesiskaitymo net nusižudė. Pareiškėjai nurodė, kad pastačius 9 aukštų pastatą su garažais žymiai sumažėjo pareiškėjų namų valdos vertė, nes žemės sklypas pakliuvo į šešėlį. Nesilaikyta leistinų atstumų tarp pastatų bei tarp pastatų ir sklypo ribos. Turto vertintojas nustatė, kad neteisėtai pastačius 9 aukštų pastatą su automobilių stovėjimo aikštelėmis visiškai šalia pareiškėjų namo sklypo ir gyvenamojo namo namų valdos rinkos vertė sumažėjo 134500 Lt. Neteisėta 9 aukštų pastato su požeminiais garažais statyba visai šalia pareiškėjų sklypo sukėlė pareiškėjams pergyvenimus, depresiją ir kitus nepatogumus, o T. S. šie faktai ir šiurkštus statytojų elgesys pablogino sveikatą iki tokio laipsnio, kad jis ryžosi savižudybei, o dėl to pablogėjo ir jo motinos bei žmonos ir vaiko sveikata.

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad neįrodyta, jog pareiškėjams padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjų pateikta turto vertinimo ataskaita yra klaidinga, be to, ją sudarė nežinoma įmonė, todėl galima abejoti jos objektyvumu. Niekuo nepagrįsti pareiškėjų teiginiai dėl jų gyvenimo kokybės pablogėjimo. Atsakovas nurodė, kad iš jo neturtinė žala negali būti priteista, nes jis neatliko kokių nors veiksmų ar neveikimo, kurie būtų galėję tokią žalą sukelti. Atsakovas nurodė, kad jis jokių statybų šalia pareiškėjų sklypo nevykdė, statybos darbus vykdė UAB „Atkirta“. Šiai bendrovei buvo išduotas statybos leidimas. Pareiškėjai laiku nesikreipė į teismą dėl šio statybos leidimo panaikinimo bei statybų sustabdymo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjų skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jis ginčo atveju tinkamai atliko teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą. Tikrinant pareiškėjų nurodomus detaliuosius planus buvo atsižvelgta ir į kaimyninių sklypų savininkų nusiskundimus.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Atkirta“ su pareiškėjų skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad turtinės žalos buvimas neįrodytas, nes pateikti tik tikėtini netiesioginių nuostolių paskaičiavimai, kurie atlikti netinkamai. Nepateikti įrodymai dėl pablogėjusios pareiškėjų gyvenimo kokybės. Neįrodyta neturtinė žala, nurodytas jos dydis yra nepagrįstas ir nerealus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjai V. S. iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 45700 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjui R. S. priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nurodė, kad turtinės žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su tuo, jog vykdydami statybą gretimame sklype statytojai pradėjo darbus neturėdami leidimo, nors jie mini ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr.262V patvirtintą detaliojo plano papildymą, kuris teismo buvo panaikintas. Šiuo atveju dėl neteisėtos statybos vykdymo, t. y. statybos neturint leidimo ar pažeidžiant statybos leidime nurodytas sąlygas, atsakyti gali tik konkretus statytojas, bet ne savivaldybė. Savivaldybė gali atsakyti tik dėl savo administracijos neteisėtų aktų. Teismas nurodė, kad kitoje administracinėje byloje teismas panaikino minėtą 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.262V ir dėl to taip pat negalioja Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 28 d. sprendimas Nr.1361V, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjų turimam sklypui gretimo sklypo detalusis planas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. nutartis). Tačiau pastatas pagal panaikintą detalųjį planą jau yra pastatytas, o teismas panaikinęs detaliojo plano papildymą įpareigojo detalųjį planą rengti iš naujo taip, kad jis neprieštarautų teismo nurodytiems norminiams aktams. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatant turtinės žalos dydį nėra galimybės remtis pareiškėjų pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Nors vertinimo ataskaitoje analizuojami nustatyti detalaus planavimo pažeidimai, tačiau nenurodoma, kokia būtų pareiškėjų sklypo vertė, jeigu gretimame sklype minėti pastatai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Tokiu atveju pareiškėjų sklypo vertė pasikeistų kitokiu santykiu nei nurodyta vertinimo ataskaitoje, t. y. sklypo vertė sumažėtų, bet vertės sumažėjimas būtų žymiai mažesnis. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl galimo jų šulinio užterštumo įtakos jų turtiniams nuostoliams ir nereikalavo žalos atlyginimo siejant žalos atsiradimą su galimybe naudotis šuliniu ar su būtinumu prisijungti prie miesto vandentiekio sistemos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai reikalauja priteisti žalos atlyginimą apskaičiuojant žalą, kuri pasireiškia kaip jų sklypo vertės sumažėjimas. Atsakovas nepagrįstai šį reikalavimą vertina kaip siekį prisiteisti negautas pajamas. Turto vertės sumažėjimas laikytinas tiesioginiais nuostoliais. Teismas nurodė, kad šio ginčo atveju yra nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Savivaldybės valdybos neteisėtas aktas teismo buvo panaikintas ginant pareiškėjų pažeistas teises, atitinkamuose teismų procesiniuose dokumentuose aiškiai pasakyta, kokios pareiškėjų teisės buvo pažeistos. Priežastinis ryšys tarp panaikinto neteisėto akto ir atsiradusių pasekmių - turtinių pareiškėjų nuostolių, pasireiškusių turto vertės praradimu, yra, nes pagal panaikintą detalųjį planą buvo statomi ir pastatyti pastatai, kurių statytojas UAB „Atkirta“ nebūtų galėjęs pastatyti be detalaus plano, leidusio įgyvendinti būtent tokį projektą (pažeidžiant leistinus atstumus bei kt.). Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad savivaldybei atsakomybė atsiranda nepaisant savivaldybės darbuotojų kaltės, į tai, kad dalį kaltės patys pareiškėjai sieja su statytojo veiksmais, į tai, kad pareiškėjai galėjo sumažinti nuostolius, jeigu būtų laiku reagavę į atsakovo neteisėtus aktus, aktyviai dalyvavę detalaus plano svarstyme, į turto vertinimo ataskaitos trūkumus ir mažintinas atlygintinų turtinių nuostolių bendros sumos dydis iki vieno trečdalio, t. y. iki 45000 Lt ir 700 Lt už vertinimo ataskaitą. Pastaroji suma priteistina pareiškėjai V. S., nes ji yra sumokėjusi už turto vertinimo ataskaitą. Teismas nurodė, kad jis nesutinka, jog pareikštas turtinis reikalavimas gali būti solidarus. Ginčo žemės sklypas yra V. S. nuosavybė. Pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą R. S. po tėvo T. S. mirties paveldėjo tik pastatus. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atlyginti tik žemės sklypo vertės sumažėjimą. Todėl visa reikalavimo suma gali būti priteista tik žemės sklypo savininkei V. S.. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. nutartimi nustatyti pažeidimai turėjo sukelti nepatogumus abiems pareiškėjams, nes patvirtintu detaliuoju planu (jo papildymu) buvo pažeisti reikalavimai dėl privalomų atstumų tarp gretimo žemės sklypo ir jame esančių objektų, o nepatogumų atsiradimas pagal Civilinį kodeksą vertinamas kaip neturtinė žala. Todėl kiekvienam pareiškėjui priteistina po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad dėl kitų pareiškėjų nurodytų neturtinės žalos pasireiškimo aspektų jie nepateikė įrodymų. Taip pat neįrodytas neturtinės žalos, susijusios su T. S. mirtimi, ryšys su ginčo statybomis. Dėl T. S. mirties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 133 straipsnyje, sudėties. Taip pat buvo atlikta T. S. ambulatorinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios akte padarytos išvados, kad medicininėje dokumentacijoje T. S. nustatyti psichikos sutrikimai nebuvo siejami su statybomis gretimame sklype. Savižudybės priežasčių ekspertai nustatyti negalėjo, tačiau iš minėtų išvadų matyti, kad T. S. pergyvenimai, depresinė būsena sietini su jo patirta galvos smegenų trauma.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir patenkinti visus jų skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti teismo išlaidas ir turto vertintojui sumokėtus 2000 Lt.

Pareiškėjai nurodo, kad statybos gretimame pareiškėjų valdomam sklype buvo pradėtos neturint atitinkamo leidimo. Atsakovo neteisėti veiksmai sudarė prielaidas vykdyti tokias statybas, o tai lėmė ir žalos pareiškėjams atsiradimą. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai tik iš dalies rėmėsi pareiškėjų pateikta turto vertinimo ataskaita. Ši ataskaita yra surašyta tinkamai, ją surašė kvalifikuotas turto vertintojas. Teismas tam tikromis ataskaitos išvadomis suabejojo remdamasis kitų bylos proceso šalių, kurie nėra turto vertinimo specialistai, teiginiais. Iškilus abejonėms teismas turėjo pasitelkti specialistą, o ne vadovautis proceso šalių teiginiais. Pareiškėjai nurodo, kad akivaizdu, jog pastatyti požeminiai garažai kelia grėsmę pareiškėjų šulinio vandens kokybei. Šiuo atveju ne pareiškėjai turi įrodyti, kad šuliniui yra pakenkta, o atsakovas ir UAB „Atkirta“ turi įrodyti, kad minėtos grėsmės nėra. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai tik iš dalies įrodė neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kaip atsakovas savo nepagrįstais raštais vengė atlikti savo pareigas ar kaip neatsakinėjo į pareiškėjų skundus. Aplinkybės, susijusios su oro užterštumo padidėjimu, triukšmu ir kitų gyvenimo sąlygų pablogėjimu, yra akivaizdžios ir jų papildomai įrodinėti nereikia. Pareiškėjai nurodo, kad vertindamas T. S. savižudybės priežastis teismas turėjo nustatyti pagrindinę priežastį, lėmusią šį įvykį. Bylos medžiaga patvirtina, jog T. S. psichinius sutrikimus sąlygojo galvos trauma, tačiau jo savižudybę nulėmė neteisėtų statybų faktas. Pareiškėjai nurodo, kad pažeisti jų teisėti interesai šiuo atveju turi būti tinkamai apginti ir jiems turi būti sudarytos materialinės sąlygos išspręsti jų gyvenimo sąlygų klausimą, nes dėl neteisėtų statybų jos tapo nepatenkinamos.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Atkirta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad pareiškėjų pateikta turto vertinimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas nustatyti žalos faktą, bei nesant jokių kitų įrodymų apie žalos atsiradimą ir jos dydį nepagrįstai priteisė pareiškėjams dalį reikalauto turtinės žalos atlyginimo. Kitaip tariant, teismas priteisė pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą be jokių įrodymų. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad šioje byloje neįrodyta ne tik turtinė žala, bet ir priežastinis ryšys. Šiuo atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys ne tarp panaikinto detaliojo plano, kaip pastato statybą numačiusio teritorijų planavimo dokumento, ir tariamo sklypo vertės sumažėjimo, kaip tai darė pirmosios instancijos teismas, bet tarp konkrečių neteisėtais pripažintų detaliojo plano sprendinių ir tariamo sklypo vertės sumažėjimo. Atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimas teismų buvo pripažintas neteisėtu iš esmės tik dėl tų detaliojo plano sprendinių, kurie išimtinai yra susiję su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje privalėjo vertinti ne viso detalaus plano papildymo, numačiusio 9 aukštų pastato statybą, įtaką tariamam sklypo vertės sumažėjimui, o minėtų detalaus plano sprendinių, kurie buvo pripažinti neteisėtais, įtaką tariamam sklypo vertės sumažėjimui. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas priežastinio ryšio buvimą neatsižvelgė ir į tai, kad vien detaliojo plano priėmimas nesuteikia teisės tiesiogiai įgyvendinti jo sprendinių. Statybą galima pradėti tik turint statybos leidimą. Pareiškėjai niekada neginčijo statybos leidimo, kuriuo remiantis gretimame sklype buvo statomas pastatas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp 2003 m. vasario 13 d. detaliojo plano papildymo priėmimo ir tariamo pareiškėjų žemės sklypo vertės sumažėjimo yra priežastinis ryšys. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą jų tariamų nepatogumų atsiradimą siejo su aplinkybe, kad pastato automobilių stovėjimo aikštelė gretimame sklype yra arčiau pareiškėjų žemės sklypo ribos nei yra leistina. Tačiau patys pareiškėjai žalos atsiradimą siejo su tuo, kad pastačius pastatą gretimame žemės sklype tariamai pablogėjo jų sveikata bei su tuo, kad pablogėjusios gyvenimo sąlygos tariamai sukėlė didelius nepatogumus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų sveikata pablogėjo ir kaip pablogėjo dėl to, kad nuo požeminio garažo nebuvo palikti minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ir jame esančių objektų. Be to, pareiškėjai neturtinės žalos atsiradimą siejo ne išimtinai su atstumų iki jų sklypo nesilaikymu, bet su aplinkybe, kad pastatas iš viso negalėjo būti pastatytas. Todėl teismas peržengdamas skundo ribas ir netinkamai interpretuodamas turtinės žalos atsiradimo priežastis ir jos formą nepagrįstai padarė išvadą, kad vien dėl to, jog nesilaikyta minimalių atstumų nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki pareiškėjų sklypo, pareiškėjai turėjo patirti nepatogumus. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad teismas nevertino ir nenurodė, kaip nepatogumai pareiškėjams galėjo pasireikšti. Pačių pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad teismas vertindamas tariamus pareiškėjų nepatogumus dėl minimalių atstumų nesilaikymo neatsižvelgė į tai, jog iki ginčo pastato pastatymo ant pareiškėjų žemės sklypo stovėjo ūkinis pastatas. Vadinasi, netgi laikant, kad po detaliojo plano įgyvendinimo ant pareiškėjų sklypo ribos pastatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė sukėlė nepatogumus, nekyla abejonių, kad tokius tariamus nepatogumus turėjo kelti ir anksčiau ant sklypo ribos stovėjęs ūkinis pastatas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos apibrėžimą tiesiogine žala pripažindamas ne konkretų neigiamą poveiki tam tikrai turtinei vertybei (turto sunaikinimą, sužalojimą ar pan.), kuris pasireiškia tos turtinės vertybės atitinkamu ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu, o tiesiog tam tikros turtinės vertybės ekonominės vertės sumažėjimą neaišku dėl kokių priežasčių. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad atsižvelgiant į pareiškėjų skunde išdėstytą pagrindą pareiškėjų reikalavimas atlyginti turtinę žalą dėl žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimo yra reikalavimas dėl negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) atlyginimo. Pareiškėjų pateikta turto vertinimo ataskaita taip pat patvirtina, jog pareiškėjų prašoma atlyginti turtinė žala skunde yra apibūdinta kaip negautos pajamos, nes šioje vertinimo ataskaitoje yra kalbama apie tai, kokią pinigų sumą pareiškėjai būtų gavę, jei jie būtų pardavę žemės sklypą iki daugiaaukščio gyvenamojo namo pastatymo gretimame sklype. Atsakovas nurodo, kad asmuo, reikalaujantis priteisti negautas pajamas, turi įrodyti, jog negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Šiuo atveju pareiškėjai negautų pajamų realumo neįrodė. Jų pateikta turto vertinimo ataskaita yra pagrįsta prielaidomis ir joje kalbama tik apie tikėtinas negautas pajamas. Juolab, kad ir patys pareiškėjai patvirtino, jog šiuo metu neketina savo nekilnojamojo turto parduoti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pateikė prieštaringus argumentus. Viena vertus, teismas kritiškai įvertino pareiškėjų pateiktą turto vertinimo ataskaitą, tačiau, kita vertus, ja rėmėsi priteisdamas pareiškėjams sumažintą žalos atlyginimą. Teismas iš esmės neigiamai įvertinęs turto vertinimo pažymą nebegalėjo ja remtis ir nesant kitų žalos įrodymų turėjo pareiškėjų skundą atmesti. Be to, pareiškėjų pasamdyto turto vertintojo surašyta turto vertinimo pažymą iš viso negali būti leistinu įrodymu šioje byloje. Specialių žinių reikalaujantiems turo vertinimo klausimams išspręsti teismas proceso įstatymų nustatytą tvarka turėjo skirti ekspertizę. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų skunde nurodyta turtinė žala atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas nurodo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą detalieji planai tvirtinti teikiami tik po to, kai detaliojo plano sprendiniai nustatyta tvarka buvo suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos. Savivaldybės institucijos aktas, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, yra formalus juridinis faktas. Priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo savivaldybės institucija iš esmės nesvarsto plano sprendinių teisėtumo ar pagrįstumo. Ji savo administraciniu aktu detaliojo plano sprendiniams tik suteikia juridinę galią. Sprendinių teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas bei svarstomas detaliojo plano derinimo, viešojo svarstymo, teritorijų planavimo priežiūros institucijos vykdomo patikrinimo metu. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr.262V buvo suderintas nustatyta tvarka su visomis derinimo institucijomis. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. vasario 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.49 siūlė minėtą detaliojo plano projektą tvirtinti. Tai sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjų nurodytą tariamai kilusią žalą lėmė ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, o taip pat statytojo (UAB „Atkirta“), kuris buvo ir planavimo organizatorius, veiksmai. Atsakovas nurodo, kad UAB „Atkirta“ turi galimybę pašalinti statybos trūkumus nenugriaunant pastatyto statinio. Todėl UAB „Atkirta“ inicijavus naujo detaliojo plano rengimą ar kitaip išsprendus problemą dėl ginčo statinių pareiškėjų nurodyta tariama žala gali išnykti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą pažeidė Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Teismas nenurodė ir įrodymais nepagrindė, dėl kokių konkrečiai patirtų nepatogumų kiekvienam iš pareiškėjų priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas R. S. į šią bylą įstojo kaip mirusio T. S. teisių perėmėjas. Administracinė byla dėl T. S. reikalavimų, susijusių su neturtine žala, turėjo būti nutraukta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 4 punktą, nes tokiu atveju teisių perėmimas yra negalimas.

Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų nurodomo jų žemės sklypo savininkė yra tik V. S.. T. S. priklausė tik dalis pastatų ir tik pastatų dalį po T. S. mirties paveldėjo R. S.. Pareiškėjai kaip turtinę žalą prašė atlyginti tik žemės sklypo vertės sumažėjimą, todėl turtinės žalos atlyginimas pagrįstai nepriteistas R. S.. Be to, R. S. į šią administracinę bylą įstojo kaip mirusio T. S. teisių perėmėjas, todėl neturtinės žalos atlyginimas R. S. taip pat negali būti priteisiamas, nes šių teisių perėmimas yra negalimas. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde žalos atsiradimą pareiškėjai iš esmės sieja ne su atsakovo, o su trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Atkirta“ neteisėtais veiksmais - jo vykdytomis statybomis. Todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėjo būti reiškiami ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet UAB „Atkirta“. Be to, pareiškėjų keliami klausimai yra susiję ir su Vilniaus apskrities viršininko administracijos vykdoma statybų ir teritorijų planavimo priežiūros veikla. Tai taip pat patvirtina, jog reikalavimų atlyginti žalą pareiškimas vien tik Vilniaus miesto savivaldybei yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai ginčydami pirmosios instancijos teismo argumentus dėl jų pateiktos turto vertinimo ataskaitos trūkumų nepateikia svarių jų poziciją patvirtinančių argumentų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai bando įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims. Pareiga įrodyti žalą bei jos dydį tenka patiems pareiškėjams. Atsakovas nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjams negali būti priteistas, nes ši žala nėra įrodyta, o jos atsiradimo faktas grindžiamas tik prielaidomis. Taip pat negalima sutikti su pareiškėjų teiginiais apie tam tikrus akivaizdžius žalos faktus. Žala šiuo atveju nėra akivaizdi ir ji turi būti konkrečiai įrodyta, tačiau tai nėra padaryta.

Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Atkirta“ prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neneigė pareiškėjų pateiktos turto vertinimo ataskaitos išvadų, o jomis nesirėmė, nes minėtoje ataskaitoje iš viso nėra atsakyta į šiai bylai reikšmingus klausimus. Dėl pareiškėjų netinkamai suformuluotos užduoties turto vertintojui iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos nėra galimybės nustatyti, kad sklypo vertė įgyvendinus teisės aktų normas pažeidusius detaliojo plano papildymo sprendinius sumažėjo ir kiek sumažėjo. Šioje byloje žalos atsiradimas turi būti siejamas ne su konkretaus gyvenamojo pastato pastatymu apskritai, kaip nurodyta turto vertinimo ataskaitoje, o su konkrečiais panaikinto detaliojo plano sprendiniais, lėmusiais tai, kad pastato požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra arčiau nei leistina pagal statybos norminius reglamentus. Pareiškėjams buvo išaiškinta teisė teikti patikslintą ar naują turto vertinimo ataskaitą, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjų patirtos žalos faktas nėra akivaizdus. Pareiškėjai šį faktą turi įrodyti, tačiau to nepadarė. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad nepagrįstos pareiškėjų pretenzijos į žalos atlyginimą, siejant jį su dėl statybos gretimame sklype pasikeitusia jų gyvenamąja aplinka. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe ir negali būti užtikrinama kitų asmenų teisė gyventi tam tikros kokybės, jiems malonioje aplinkoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. birželio 15 d. sprendimas byloje James Moore vs. United Kingdom). Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjai neįrodė neturtinės žalos fakto. Pareiškėjai grindžia turtinės žalos atsiradimą tam tikrais savo teiginiais, tačiau konkrečių įrodymų nepateikia. Pareiškėjų samprotavimai dėl T. S. mirties priežasčių yra paremti neobjektyviais vertinimais, kai tuo tarpu teismas rėmėsi patyrusių specialistų konkrečiomis išvadomis.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Atkirta“ prašo patenkinti šio apeliacinio skundo reikalavimą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad jis sutinka su atsakovo apeliacinio skundo reikalavimu, tačiau negali sutikti su kai kuriais atsakovo teiginiais. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjų pateikta turto vertinimo ataskaita yra leistinas įrodymas. Ji turėtų būti laikoma ne eksperto išvada, o rašytiniu įrodymu. Tačiau ši ataskaita turi būti atmesta dėl to, kad jos turinys nėra susijęs su šiai bylai reikšmingomis aplinkybėmis. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad jis nesutinka su atsakovo pozicija, jog netgi nustačius žalos faktą turėtų būti pripažinta, jog žalos atsiradimą lėmė ne atsakovo, o UAB „Atkirta“, kaip detaliojo plano rengimo organizatoriaus ir statytojo, veiksmai. Detaliojo plano tvirtinimas nėra tik formalus juridinis aktas. Savivaldybė tvirtindama detalųjį planą turi įvertinti jo teisėtumą ir nustačiusi, kad jo sprendiniai yra neteisėti, privalo atsisakyti jį tvirtinti. Ginčo atveju detaliojo plano papildymo prieštaravimų teisės aktams nenustatė detaliojo plano rengėjas (atestuotas projektuotojas), teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdanti Vilniaus apskrities viršininko administracija ir galutinį sprendimą priėmusi Vilniaus miesto savivaldybė. Esant tokioms aplinkybėms negalima primesti atsakomybę dėl konkrečių detaliojo plano papildymo sprendinių neteisėtumo detaliojo planavimo organizatoriui - UAB „Atkirta“. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad jo atlikti pavieniai statybos darbai, vykdyti be statybos leidimo, už kuriuos jis buvo baustas administracine tvarka, buvo nedelsiant sustabdyti. Šie statybos darbai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, jie niekaip nesusiję su aplinkybėmis, kurios tariamai lėmė turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjams atsiradimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjų atstovai prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinius skundus atmesti, prašymą grįsdami iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

Atsakovo atstovė prašė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus tenkinti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pakartodama tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde ir atsikirtime į pareiškėjų apeliacinį skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Atkirta“ atstovas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą išdėstytų argumentų pagrindu prašė jo ir atsakovo apeliacinius skundus tenkinti, o pareiškėjų- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstat uoja:

IV.

Pareiškėjų, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pareiškėjai savo reikalavimus grindė bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis (Civilinio kodekso 6.245, 6.250, 6.251, 6.263 straipsniai). Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tokia žala atlyginama iš savivaldybės biudžeto nepaisant darbuotojų kaltės. Todėl savivaldybės atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I7- 81/2004. Kadangi nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose dalyvauja tie patys asmenys, pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo nenustatinėtinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai nurodė, kad turtinė jiems padaryta žala pasireiškė sklypo, esančio Kalvarijų 168a, Vilniuje, vertės sumažėjimu. Turto vertės sumažėjimas pripažįstamas tiesioginiais nuostoliais (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Prašomos atlyginti žalos dydį - 134000 Lt pareiškėjai grindė V.Černiaus vertinimo paslaugų įmonės 2004 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.04-10-04.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje ataskaitoje sklypo vertė esant dabartiniam kaimyninio sklypo (Kalvarijų 166a) užstatymui buvo lyginama su sklypo verte, jei kaimyniniame sklype pastatų nebūtų, o turėjo būti lyginama su sklypo verte, jei pastatai kaimyniniame sklype būtų pastatyti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir todėl ataskaitoje nurodytas sklypo verčių skirtumas negali būti pripažintas pareiškėjų patirtais nuostoliais. Kolegija sutinka su tokia teismo pozicija. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo nustatyti padarytos žalos dydį, remdamasis byloje esančiais įrodymais ar išreikalaudamas naujus įrodymus (skirdamas ekspertizę, naują nekilnojamojo turto vertinimą ir pan.). Šioje byloje teismas nenustatė tikrojo padarytos žalos dydžio. Atsižvelgdamas į įvairius kriterijus teismas Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu sumažino atlygintinos žalos dydį, tačiau tai galėjo būti daroma tik tada, kai nustatyta padarytų nuostolių suma. Be kita ko, šiuo atveju kolegija negali patikrinti dydžio, kuriuo sumažinta atlygintina žala, pagrįstumo, nes nėra žinomas padarytos žalos dydis.

Priteisiant neturtinės žalos dydį teismo sprendime konkrečiai nenurodyta, kuo pasireiškė neturtinė žala, apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, kad pareiškėjai dėl atsakovo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, turėjo patirti nepatogumų.

Išdėstytų argumentų pagrindu teismo sprendimas naikintinas, ir atsižvelgiant į tai, kad bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui reikia rinkti naujus įrodymus, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Atkirta“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.