- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-13609-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12003-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2016-08-12, apie 13.28 val., Salininkų-Melioratorių gt. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Kontakto metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 157, 220 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. padarytus pažeidimus pripažino ir paaiškino teismui, kad buvo labai saulėta diena, jį apakino saulė, todėl sukdamas į kairę nepamatė tiesiai atvažiuojančio BMW. Jie beveik prasilenkė. Bet baigdamas manevrą pajuto stuktelėjimą į galinę vairuojamo automobilio dalį. Jo automobiliui įskilo ir atsikabino bamperis. BMW automobiliui buvo apgadintas priekinis sparnas, kiek vėliau matė policijoje. Labai išsigando, nesusitvarkė su savo emocijomis ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Pats nesupranta savo veiksmų. Labai apgailestauja ir atsiprašo dėl savo veiksmų. Turi ilgą vairavimo stažą, panašių įvykių niekada nebuvo. Supranta, kad tai nepateisina jo veiksmų. Jis pats nežino, kodėl taip išsigando, nes alkoholio nevartoja, turi tvarkingą vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo apdraustas. Gal todėl, kad anksčiau tokių įvykių neturėjo. Kitomis dienomis nepranešė apie įvykį policijai, nes netrukus išvažiavo į iš anksto suplanuotą kelionę. Prašo teismo atsižvelgti į jo amžių, sveikatos būklę (pateikė teismui išrašą iš medicininių dokumentų, kad serga pirmine arterine hipertenzija II, hipertenzine kardiopatija, KS hipertrofija, didelės rizikos gr.dislipidemija) bei skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, bei automobilio BMW pozicija po eismo įvykio. Joje nurodyta, kad automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b.l. 10). Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobiliui BMW nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, įlenktas priekinis sparnas dešinėje pusėje, variklio dangtis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,40-0,65 m (b.l. 18-21).
Rašytiniame E. E. S. paaiškinime nurodoma, kad 2016-08-12 apie 13:28 val. vairavo automobilį BMW 525 TDS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Salininkų gatve link Rudaminos. Važiavo pagrindiniu keliu apie 50-60 km/g greičiu, oro sąlygos buvo geros. Nespėjo staigiai sustabdyti automobilio, kai automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ar FBO2013 staiga sumąstė iš šalutinio kelio sukti į kairę, eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pabėgo, liudininkų nebuvo, nes niekas daugiau nesustojo. Vėlesniame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apsiriko dėl automobilio markės, kad tai buvo ne Toyota, o Mazda (b.l. 11-12).
Policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis į eismo įvykio vietą atvyko pagal pranešimą apie apgadintą automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini). Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi apgadinto automobilio vairuotojas E. E. S., kuris paaiškino, kad važiavo Salininkų gatve ir pravažiuojant sankryžą su Kelmijos Sodų 33-iąja gatve, priešpriešiais važiavęs automobilis Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini) staiga jo nepraleidęs suko į kairę, jis stabdė, bet nespėjo ir automobilis Toyota trenkėsi jam į dešinės pusės priekinį kampą, po ko nuvažiavo (b.l. 6). Tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo ne Toyota, o Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. B. paaiškinimu, rašytiniais suinteresuoto asmens E. E. S., liudytojo D. K. paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad J. B. vairuodamas automobilį sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, pastarąjį apgadindamas, tokiais veiksmais pažeidė KET 157 punkto, numatančio, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
KET 220 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. B. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. J. B. suvokė padaręs eismo įvykį, nes pats neneigia pajutęs stuktelėjimą į vairuojamo automobilio galą, bet nesuvaldęs emocijų ir išsigandęs pasekmių pabėgo. Tokiu būdu suvokdamas, kad tarp intensyviai judančių automobilių įvyko kontaktas, nesustojo, nevertino padarytos savo ir kitam automobiliui žalos. Jis iš karto nuvažiavo, nors suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Eismo įvykį sukėlusį vairuotoją pareigūnams pavyko nustatyti tik po kelių savaičių nuo eismo įvykio. Per šį laikotarpį J. B. pats taip ir nesikreipė į policiją, kad praneštų apie eismo įvykį, vietoj to perkeldamas pareigą jo ieškoti nukentėjusiajam ir pareigūnams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, kad jo veiksmuose buvo siekis išvengti atsakomybės už eismo įvykį. J. B. veika teismo kvalifikuojama pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. J. B. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. B. už LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skirtinos minimalios baudos. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Parinkdamas J. B. nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, teismas įvertina kaltininko asmenybę – kad jis pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, nors turi 32 metų vairavimo stažą, apskritai atsakomybėn už KET pažeidimus trauktas tik du kartus, turi rimtų sveikatos problemų, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sankcijoje kartu su bauda numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda J. B. padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas, nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą J. B. nustatyti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 16061214652.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.