- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- A2.-602-714/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarkorūmų teisėja Jūratė Lukšienė,
dalyvaujantadministracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui,
viešame teismo posėdyježodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau –Lietuvos Respublikos ANK)72straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018m. balandžio11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolasNr. 98-ANR_P-1801-2018pagal Lietuvos Respublikos ANK72 straipsnio 1 dalį dėl to, kad2018 m. balandžio 11 d. 12.00val. (duomenys neskelbtini)žodinio konflikto su N. R. metu šaukdamas ir rodydamas nepadorius gestus N. R. atžvilgiu, gąsdino jos mažametę anūkę, K. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri po konflikto buvo labai išgąsdinta, pradėjo naktimis verkti ir prisivengia bendrauti su žmonėmis.
Teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 13-14), N. R. pareiškimas ir paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad V. Š. V. M. necenzūrinius žodžius prie jos metukų laiko anūkės, šaukė, grasino susidorojimu su ja, jos dukra ir žentu, išgąsdino mergaitę (b. l. 5-6); R. Z. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad gretimo namo kaimynas V.Š. nuolat konfliktuoja su kieme žaidžiančiais niekam blogo nedarančiais vaikais, rodo nepadorius ženklus, vartoja necenzūrinius žodžius (b. l. 7), I. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad V. Š. jos metukų laiko dukters nebe primą kartą vartoja necenzūrinius žodžius, gąsdina ją šūkaudamas, per savo buto langus rodo įvairius nepadorius gestus, vaikas pradeda verkti (b .l. 8), D. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad V. Š. nuolat konfliktuoja su kieme žaidžiančiais vaikais, nuolat šaukia ir necenzūriniais žodžiais gąsdina I. R. mergaitę, konfliktai vyksta nuolat (b. l. 9), V. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad su kaimyne N. R. konfliktuoja senai, kai ji sėdi lauke, jie negali žiūrėti pro langą nes pradeda juos užgaulioti (b.l. 10), V. Š., kad su kaimyne N. R., D. J. ir R. Z., I. R. nesutaria jau senai, jie neleidžia žiūrėti per jo buto langą, pradeda užgaulioti (b.l. 11), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, kuriame nurodyta, kad K. J. patyrė neturtinę žalą (b .l. 13).
Teismo posėdyje V. Š. nepripažino, paaiškino, kad gyvena Klausučiuose, su V. M. jos bute, N. R. kaimynė, išgirdo triukšmą kieme, priėjo prie lango, matė, kad N. R. tamposi su savo sesers vyru girtu, ji pamatė, kad jis žiūri per langą, pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais, ko čia žiūri, ko gyveni neregistruotas, R. Z. rodė gestus, I. R., jis pats irgi nieko nesakė, turi neįgalumą dėl plaučių, garsiai šaukti negali, nebuvo išėjęs į lauką ir nebuvo atidaręs lango, su kaimynais nesutaria dėl įvairių dalykų, kaimynams jis nuolat užkliūva.
Liudytoja V. M. parodė, kad gyvena kartu su V. Š., jis yra neįgalus, jam sunku vaikščioti, daug laiko praleidžia namuose, langas yra antrame aukšte, ant palangių prikrauta gėlių, V. Š. užduso, negalėjo nė žodžio ištarti susinervinęs, N. R. garsiai šaukė, keikėsi, nei ji, nei V. Š. į lauką konflikto metu nebuvo išėję į lauką, ji išėjo į lauką vėliau, kai atvažiavo sesuo, mergaitė buvo kieme su tėvais ir giminaičiais, neverkė.
Liudytoja N. R. parodė, kad V. Š. gyvena kaimynystėje, toje pačioje laiptinėje, nesutaria, kaimynas ištisai užkabinėja, necenzūriniais žodžiais vaikus, K. J. yra jos anūkė, tą dieną atėjo jos išgėręsšvogeris ir susiginčijo su jos sūnumi, liepė jam eiti namo, bet jis nėjo, tada V. Š. pažiūrėjo per langą, ir ji jam pamojo „ateik“, ir toks žodis, atsiprašant „K“, ir viskas, prasidėjo triukšmas, išlėkė V. M. aiškintis, kai aš jam pasakiau „K“, išsprūdo, jis rodė visokius ženklus, V. Š. nebuvo išėjęs, lango nebuvo atsidaręs, langas antrame aukšte, kieme buvo jie visi ir mergaitė, mergaitė bijo kaimyno, jis trenkia šuniui, spardo katę, jam neina žodžio pasakyti, nėra ramybės. Tą kartą jis rodė gestu žemiau juosmens, jie matė, V. Š. buvo apsirengęs languotais marškiniais ir treninginėmkelnėm, mergaitė gestu nesuprato, aš nesakau apie anūkę, jis užkabinėja kitus vaikus, mergaitė verkė nuo triukšmo, kai pradėjo triukšmauti V. M., atėjo jos sesuo.
Liudytoja I. R. parodė, kad V. Š. yra kaimynas, santykiai negatyvūs, K. J. yra jos dukra, ji matė, kad V. Š. žiūrėjo per langą, jos pusbrolis parodė žiūronus, jos mama pasakė „Ir vėl tas k... žiūri“, po to į lauką atėjo V. M., policijos jie nekvietė, V. Š. į kiemą nebuvo išėjęs, jis jos neišgąsdino, mergaitė buvo kieme, vaikščiojo, verkti pradėjo, kai V. M. išėjo į kiemą ir pradėjo aiškintis, dėl ko mes Vytą užkabinėjam, čia apskritai, jis užkabinėja mus, ne vien tik mano dukrą, bet ir kitus vaikus, mergaitė mato tuos pačius gestus, kaimynas kelia konfliktus, vaikas bijo, verkia, kaimynas stebi, jie jaučiasi stebimi. Nurodytą dieną stovėjo lange, pasirėmęs, rodė gestą prie juosmens, pačių delnų nematė, rodė liežuvį, špygas po to, kai išvažiavo policija.
Patikslinus, kad nepilnametės nukentėjusios K. J. Atstove paskirta jos motina I. R. (b. l. 13 parašas buvo neindentifikuotas) paaiškino, kad pareiškime jie rašė ne tik V. Š., bet ir V. M., tą dieną vaikas išsigando, kai į kiemą atėjo V. M., bet ne kai vyko įvykiai prie V. Š. lango.
Liudytojas D. J. parodė, kad V. Š. yra kaimynas, santykiai blogi, asmeninių piktumų neturi, K. J. yra liudytojo dukra, N. R. su kitu kaimynu, V. Š. išlindo per langą, N. R. jam kažką pasakė, atvažiavo policija pas V. Š., po to V. Š. rodė špygas, liežuvį, anksčiau V. Š. jam grąsinęs, V. Š. buvo virtuvėje, langas buvo uždarytas, jo nesigirdėjo, K. J. jo nematė ir negirdėjo, tuo metu ji buvo penki metrai nuo laiptinės, žmogaus lange ji nematė, ji gestų nesupranta, gestus matė jis pats, V. M. į kiemą išėjo prieš policiją, mergaitė pradėjo verkti, kai kilo konfliktas tarp N. R. ir V. M..
Liudytojas R. Z. parodė, kad pareidamas nuo kitos laiptinės, pamatė, kad V. Š. stebi, parodė jam žiūronų gestą, V. Š. buvo savo bute prie lango, antrame aukšte, kažką sakė, bet nebuvo girdėti, kieme buvo visi čia esantys, mergaitė buvo prie sekančios laiptinės, panašiai, kas vyksta prie lango ji nematė, tuo momentu ji neverkė, tiesiog vaikštinėjo po kiemą.
V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 72 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Jeigu bent vieno administracinio nusižengimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, ir nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad V. Š. 2018 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val, stovėdamas prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės lango, kuris yra antrame aukšte, kuris nebuvo atidarytas, kokiais nors savo žodžiais ar veiksmais pažeidė vaiko K. J. teises. Liudytojai I. R., D. J., kurie yra mergaitės tėvai, taip pat R. Z. parodė, kad mergaitė tuo metu buvo prie kitos laiptinės, apie 3-5 metrus nuo lango, V. Š. negalėjo matyti, ir tuo metu neverkė.Iš V. Š. paaiškinimo, liudytojų V. M., N. R., I. R., D. J., R. Z. parodymų galima daryti išvadą, kad santykiai tarp kaimynų, gyvenančių Klausučių k., A. D. g. 23, įtempti, nurodytą dieną kieme vienas po kito kilo keli konfliktai (tarp asmens, įvardinto švogeriu, ir kito asmens, tarp N. R. ir V. Š. priešais virtuvės langą, kurio metu jie rodė vienas kitam ženklus, tarp N. R. ir V. M., aiškinantis santykius). Tačiau nėra jokių duomenų, kad būtent V. Š. veiksmai sukėlė nerimą nepilnametei K. J., kuri liudytojų teigimu, jo nematė, V. Š. į kiemą nebuvo išėjęs, mergaitė sutriko ir verkė kilus suaugusių asmenų žodiniam konfliktui kieme, kuriame V. Š. net nedalyvavo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. Š. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 72 straipsnio 1 dalyje sudėties (objektyviosios ir subjektyviosios pusės), dėl ko administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 72 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.