Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-950-749/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
1-950-749/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18506-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-950-749/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18506-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.4.1.2.3; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui, kaltinamajam S. K., nukentėjusiajai G. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2018 m. kovo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,-

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2022 m. gegužės 24 d., apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės G. A. atžvilgiu, t. y. ištempęs iš lovos, G. A. gulinčiai ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2022 m. gegužės 24 d., apie 23 val. miegamajame kambaryje G. A. ištempė iš lovos ir jai gulinčiai ant grindų, sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, taip mušdamas, padarė sužalojimus mažiausiai 12 trauminių poveikių pasekoje nukentėjusiajai G. A. padarė poodines kraujosruvas abipus smilkininėse srityse, smakro dešinėje, dešiniame užausyje, dešinėje krūtyje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, abipus juosmeninėse srityse, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinių VIII, IX šonkaulių lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio metu buvo girtas. Buvo išgėręs ir prieš tai, ir tą pačią dieną. Kiek alkoholio buvo išgėręs, neatsimena. Nebuvo labai girtas. Susipyko su sugyventine, bet dėl ko, neatsimena. Jis buvo G. sugyventinis, pas ją gyveno. Kartu jie gyveno apie 11 metų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neprisiminė dėl ko susipyko su sugyventine - gal ji pasakė ką ne taip, gal kad su draugėmis kalbėjosi telefonu. G. buvo irgi pavartojusi alkoholio. Anksčiau yra buvę smurto protrūkių lygtai vieną kartą. G. buvo kitame kambaryje. Pripažįsta, kad kumščiais sudavė jai į įvairias vietas, nebeatsimena, bet lyg ir nespardė jos. Antrą kartą nuėjo pas sugyventinę, nes ji telefonu su drauge kalbėjo garsiai, trukdė kaltinamajam miegoti. Iki šios dienos S. K. gyvena kaime pas mamą (duomenys neskelbtini). Mamai 82 metai, jis viską tvarko ir padeda, jai dar priežiūra reiks tvarkyti, nes ji visai sveikatos nebeturi, turi problemų su judėjimu. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna socialinę pašalpą. Nedirba, nes darbo nėra kaime. Jie žemę nuomoja, mišką parduoda ir iš to gyvena. Pasak kaltinamojo, jo situacija su alkoholiu normali. Epilepsijos jam nėra, nes kai būna kaime, niekada neprasideda epilepsija. S. K. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nevartoja alkoholio jau kokius 6 mėnesius. Kaltinamasis teigė, kad jeigu įvykio dieną jis būtų buvęs blaivus, tai nebūtų vartojęs smurto prieš nukentėjusiąją. Savo veiksmus vertina blogai ir dėl jų gailisi. Dėl Panevėžio TLK pareikšto civilinio ieškinio sutinka visiškai ir pažada jį atlyginti.

S. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę taip pat pripažino. Jam įteikus pranešimą apie įtarimą, įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 2022 m. gegužės 25 d. apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas suprato, kaltę pripažįsta, labai gailisi, gynėjas jam nereikalingas. Psichikos ligomis neserga, priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas. G. A. yra jo sugyventinė. Su ja kartu gyvena apie 11 metų laiko, G. nuosavybės teise priklausančiame būste, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2022-05-24, G. namuose su savo draugais vartojo alkoholį. Jis irgi buvo namuose, tačiau su jais alkoholio nevartojo. Jis gėrė alų vienas. Jautėsi išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes pamena išsamiai. G. draugai išėjo namo, jie liko dviese. Apie 21 val. tarp jo ir G. įvyko tarpusavio žodinis konfliktas dėl to, kad G. vartoja alkoholį. Ji gulėjo lovoje. Apimtas pykčio, miegamajame kambaryje, G. ištempė iš lovos ant grindų ir abiejų rankų kumščiais sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kartų sudavė jis nepamena, bet nemažiau dešimties. Į veidą tuo metu smūgių G. jis nesudavė. Sudavęs smūgius jis nuėjo į kitą kambarį. Apie 23 val., jis išgirdo, kad G. su kažkuo kalba telefonu gulėdama lovoje, miegamajame kambaryje. Apimtas pykčio jis suėmė G. už pižamos, ją ištempė ant grindų iš lovos ir rankos kumščiais sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvos ir į veido sritį. Kiek sudavė smūgių į veido ir galvos sritį jis nepamena, nes buvo labai susinervinęs. Neprieštarauja, kad jam būtų skirtas gyvenimas skyrium nuo G. A. ir nesiartinti prie jos. Kol vyks ikiteisminis tyrimas laikinai gali apsigyventi pas savo motiną V. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Prieš G. A. jis smurtą naudoja ne pirmą kartą. G. iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į areštinę. (1 t., b. l. 149-152)

Iš S. K. 2022 m. rugpjūčio 29 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas suprato, kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi, gynėjas jam nereikalingas. Jis jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, prašo jais vadovautis. Papildymų, pareiškimų ikiteisminio tyrimo byloje neturi. Su ikiteisminio tyrimo bylos dokumentais susipažinti nepageidauja. (1 t., b. l. 158-160)

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai, pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. visiško kaltės pripažinimo teisiamojo posėdžio metu, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

Iš 2022 m. gegužės 24 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės K. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad G. A. paaiškino, jog tarp jos ir jos sugyventinio S. K. įvyko žodinis konfliktas dėl namų remonto, ko pasekoje, G. K. panaudojo fizinį smurtą ranka smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, taip pat smūgiavo į kairę veido pusę, kuria ranka nurodyti negali, taip sukeldamas G. A. fizinį skausmą. (1 t., b. l. 83-84)

Iš 2022 m. gegužės 24 d. – 2022 m. gegužės 25 d. G. A. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d., apie 21 val., jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis S. K., gyv. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ją sumušė, kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas mažiausiai 10 kartų. Taip pat apie 23 val. tuo pačių adresu, tame pačiame kambaryje, kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas mažiausiai 5 kartus. Dėl tokio S. K. elgesio patyrė fizinį skausmą. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei nubausti jos sugyventinį įstatymo numatyta tvarka. (1 t., b. l. 7-12)

Iš 2022 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), nuosavo namo miegamajame kambaryje. Namas mūrinis, vieno aukšto, su mansarda. Į namą patenkame pro plastikines, rudos spalvos duris. Įėjus į namą, pasukus į dešinę pusę, įeiname į koridorių, paėjus koridoriumi apie 5 metrus, pasukame į kairę pusę ir patenkame į miegamąjį kambarį. Įėjus į miegamąjį kambarį prie dešinės pusės sienos stovi spinta, žvelgiant toliau yra krėslas, ant kurio sudėti drabužiai, toliau yra rudos spalvos spintelė, ant kurios yra televizorius. Žvelgiant toliau matome Siuvimo mašiną, šalia jos yra rudos spalvos stalas, kairėje pusėje matome išskleidžiamą sofą lovą. Taip pat įvykio vietoje yra apžiūrima moteris G. A., vizualiai žiūrint, veido srityje, kairėje pusėje matome ant akies voko mėlynę, o po akimi susidariusias kraujosruvas. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta. (1 t., b. l. 17-23)

Iš nukentėjusiosios G. A. 20222 m. gegužės 25 d. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d., apie 21 val., jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo miegamajame kambaryje, gulėjo lovoje, atėjęs į kambarį jos sugyventinis, S. K., jai pareiškė, kad ji rytoj nenueis į darbą, kad ją užmuš, ištempė ją iš lovos, suėmęs už pižamos ir pradėjo ją smūgiuoti kumščiais, smūgiavo į kairį ir dešinį šonus, į nugarą bei į galvą, sudavė nemažiau 10 smūgių. Sudavęs minėtus smūgius S. K. išėjo iš kambario ir nuėjo į savo kambarį. Apie 23 val. tuo pačiu adresu, buvo savo kambaryje, kalbėjo mobiliu telefonu su drauge, tai išgirdęs S. K. atėjo kambarį kažką pasakė, bet nepamena ką, priėjo prie lovos, ištempė ją iš lovos vėl suėmęs už pižamos ir pradėjo smūgiuoti kumščiais, smūgiavo į kairį ir dešinį šonus, į nugarą bei į galvą, sudavė nemažiau 5 smūgių. Baigęs smūgiuoti išėjo iš kambario. Abu kartus kai S. K. ją mušė, jautė fizinį skausmą. Abudu kartus, kai ją mušė, rėkė, šaukė ant jo, kad nustotų ją mušti. Kodėl abudu kartus S. K. ją užsipuolė , nežino. Jos žiniomis S. K. yra ramaus charakterio, ne agresyvus. Mušimo metu, S. K. sudraskė jos pižamą, patyrė 5 eurų žalą. Kartu su savo sugyventiniu S. K. gyvena apie 8 metus. S. K. prieš ją yra anksčiau smurtavęs prieš 3 metus, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet susitaikė. Name be jų daugiau niekas negyvena, žmonių mačiusių įvykį daugiau nėra. Prašo, kad S. K. būtų uždrausta artintis prie jos, nes ji jo bijo. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Daugiau neturi ką pasakyti. (1 t., b. l. 28-35)

Iš nukentėjusiosios G. A. 2022 m. rugpjūčio 26 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad savo parodymus duotus liudytojos apklausoje pamena, juos tvirtina, tikslina tik kai kurias įvykio aplinkybes. S. K. yra jos sugyventinis, su juo gyveno apie 10 metų laiko, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturėjo. 2022 m. gegužės 24 d. apie 21 val., jai priklausančiame nuosavybės teise būste, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, S. K. ištempęs ją iš lovos, gulinčiai ant grindų, sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tiksliai kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas ji pasakyti negali dėl patirto šoko ir smūgių sudavimo pasekoje sukelto fizinio skausmo. Pamena, kad tuo metu S. K. į galvos ir veido sritis smūgių jai nesudavė. 2022 m. gegužės 24 d., apie 23 val. S. K., miegamajame kambaryje, ištempęs ją iš lovos, gulinčiai jai ant grindų, sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir į kurias tiksliai vietas ji pasakyti negali dėl patirto šoko ir smūgių sudavimo pasekoje sukelto fizinio skausmo. Dėl ko S. K. taip pasielgė, ji nežino, jis jai nieko nesakė, jie nesipyko. Po įvykio sekančią dieną ji juto didelį skausmą visame kūne, ypatingai skaudėjo dešinį šoną. Ji išsikvietė į namus greitąją medicinos pagalbą, ją pristatė į Panevėžio ligoninę, kur gydytojai jai nustatė dešinės pusės šonkaulių lūžimus ir bendrą viso kūno sumušimą. S. K. prieš ją fizinį smurtą yra naudojęs panašiai prieš keturis metus laiko, tačiau ji S. K. atleido, dėl to jam pretenzijų neturėjo ir šiuo metu neturi. Pašalinių asmenų įvykio metu namuose nebuvo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Po įvykio ji su S. K. nebendravo, su juo susitikusi nebuvo. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (1 t., b. l. 36-39)

Iš 2022 m. gegužės 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašas persisiųstas iš Policijos registruojamų įvykio registro. Garso įrašo kokybė gera. Garso įrašą sudaro 1 failas. Atidarius failą matome: BPC skambučio įrašas ID (duomenys neskelbtini). Skambučio pradžia 2022_05_24-2-18-19. Įrašo trukmė - 01:13 min. Skambinusi moteris verkė ir prašė iškviesti policiją, nurodydama, kad ją primušė sugyventinis. Moteris prisistatė A. G. bei nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos jai nereikia, ir kad namuose nėra nepilnamečių vaikų. (1 t., b. l. 93-95)

Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ,,Body" kamerų vaizdo įrašai. Garso ir vaizdo įrašai iš patrulių BODY CAM Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo persisiųsti į tarnybinį kompiuterį iš policijos svetainės. Įrašą sudaro 9 failai. Vaizdo ir garso kokybė gera. Atidarius 1 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 04:13 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A., įtariamasis S. K.. Moteris sako, kad jai rytoj į darbą, o pas ją visur „mėlynės“, sudaužyti visi šonai. Taip pat teigė, kad nebenori, jog jos sugyventinis gyventų kartu su ja. Taip pat patvirtino, kad medikai jai nereikalingi. Kai sugyventinis smurtavo prieš ją, ji juto didelį skausmą, skaudėjo ir galvą, ir viską. Bendraudama su pareigūnais moteris nurodė, kad jai skauda ir galvą, ir šonus, kol prieš ją sutuoktinis naudojo smurtą, moters teigimu, ji vis galvojo ar liks gyva. Moteris taip pat nurodė, kad bijo, jog sugyventinis liktų ir prašė palikti raktus. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 2 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 01:59 min. Matyti policijos automobilyje įtariamasis S. K., jam nustatomas girtumas. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 3 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 05:30 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. G. A. nustatomas girtumas. Nukentėjusioji nurodė, kad ją iš vis tampė, jai visur skauda ir tikriausiai sulaužyti šonkauliai. Pasikartojo, kad jai medikų pagalbos nereikia. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 4 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 05:00 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dieną jai medikų pagalba nereikalinga, žiūrės kaip jausis kitą dieną. Teigė, kad rašys pareiškimą, nes nebegalima taip gyventi. Sugyventinis ją daužė iš rankų visur į šonus ir abu šonus jai skauda. Pati nukentėjusioji dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 5 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 05:00 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. Moteris nurodė, kad nežino dėl ko įvyko konfliktas, galbūt, kad ji mandrai pakalbėjo. Sugyventinis ją tiesiog pradėjo pulti ir stipriai mušti. Trenkė visur, per galvą, per šonus. Įvykis įvyko jos miegamajame kambaryje, su sugyventiniu kartu nebemiega. Jei sugyventinis būtų apsiraminęs, tai ji policijos nebūtų kvietus. Moters teigimu ji bijojo savo sugyventinio, nes jis atsigulė ir po to vėl ją puolė. Nukentėjusioji teigė, kad kai buvo mušama ji nepargriuvo, dengėsi galvą, bet vis tiek visa galva sudaužyta. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 6 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 05:00 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. Moteris nurodė, kad po pirmo sugyventinio išpuolio jis buvo kaip ir atsigulęs savo kambaryje, o ji tuo metu buvo savo kambaryje ir telefonu šnekėjo su drauge. Tada vėl atėjo sugyventinis ir pasakęs „tu dar nemiegi, dar tau mažai?“ vėl puolė. Visas smurtas buvo naudotas moters kambaryje. Moteris bijojo, kad jos neužmuštų. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 7 failą matoma: (duomenys neskelbtini) . Įrašo trukmė - 05:00 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. Įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Atidarius 8 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 05:00 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. Nukentėjusioji nurodė, kad kai sutuoktinis smurtavo prieš ją, ji šaukė „S., ką darai? Ar tu protauji?“, galvojo, kad jis nustos. Moters teigimu, ji ramus žmogus. Kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui įraše nėra. Atidarius 8 failą matoma: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 05:00 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusioji G. A.. Įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. (1 t., b. l. 99-102)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. A. nustatyta poodinės kraujosruvos abipus smilkininėse srityse, smakro dešinėje, dešiniame užausyje, dešinėje krūtyje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, abipus juosmeninėse srityse, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinių VIII, IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 12 trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Dešinių VIII, IX šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. (1 t., b. l. 58).

Bylos duomenų vertinimas, išvados

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi aukščiau paminėti bylos duomenys įrodo, jog kaltinamasis S. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės G. A. atžvilgiu, ko pasekoje nukentėjusiajai G. A. padarė poodines kraujosruvas abipus smilkininėse srityse, smakro dešinėje, dešiniame užausyje, dešinėje krūtyje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, abipus juosmeninėse srityse, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinių VIII, IX šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis smurtaudamas prieš sugyventinę padarė jai medicininio tyrimo metu nustatytus sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narę – sugyventinę G. A. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įvardinta, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 12 trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis; Dešinių VIII, IX šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą.

Kaltinamasis neneigė kaltės, jog smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu ir nurodė, kad jei įvykio metu būtų buvęs blaivas, tai smurto prieš sugyventinę nebūtų panaudojęs. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajai suprato, kad tokiu būdu gali sukelti jai fizinį skausmą, padaryti sveikatos sužalojimus ir to norėjo.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nustatyta, jog S. K. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Jis neteistas (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, tačiau vertinant kaltinamojo veikos sunkumą, pasekmes, taip pat vertinama, jog 2018 metais S. K. buvo teistas baudžiamuoju įsakymu už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją ir grasinimą ją nužudyti) (1 t., b. l. 117-120), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, administracine tvarka baustas: 2020 m. sausio 9 d. pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, bauda 200 Eur, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2017 m. spalio 6 d. pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, bauda 60 Eur, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu (1 t., b. l. 114-116). Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 112), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 113). Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 128, 131).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punkte padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą, prokurorės siūlomą, bausmės rūšį – laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnį nei bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.

Remiantis visais duomenimis, S. K. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Todėl jam skirtina galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 24 d. 23.45 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 11.27 val. (2 paros) (1 t., b. l. 138-140, 141-143).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su 82 m. mama, kuriai viską padeda, nes ji neturi sveikatos, ji turi problemų su judėjimu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad motinai būtina priežiūra, be to, S. K. nedirba, nes jo teigimu kaime darbo nėra, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna socialinę pašalpą, pats turi sveikatos problemų, šeima turi miško, žemės, ją nuomoja, parduoda malkas ir iš to gyvena. Įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Tokiu būdu S. K. suteikiama galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo ir be intensyvios priežiūros.

Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriamos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 130,76 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 72-73). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro G. A. suteiktos paslaugos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 130,76 Eur.

Nustačius aplinkybes, jog nukentėjusioji buvo gydyta ligoninėse dėl S. K. jai padarytų sužalojimų, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika – 130,76 Eur.

Kiti klausimai

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183-185) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. A. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 30 m. atstumu, kartu įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. A. bei nesilankyti nukentėjusios gyvenamoje ir darbo vietose terminas pasibaigė 2022 m. lapkričio 26 d. ir prokurorė nebeprašė jo pratęsti.

Šioje byloje valstybė patyrė 8,96 eurų dydžio proceso išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Minėtinos proceso išvados priteistinos iš kaltinamojo S. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 313 str.,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 24 d. 23.45 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 11.27 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, S. K. skirtos 10 (dešimties) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, S. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti pareigas:

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 130,76 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 76 centus), įpareigojant nedelsiant šią žalą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, pavedimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį 1-950-749/2022.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš S. K. valstybės naudai priteisti 8,96 eurų už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą, šią sumą įpareigojant nedelsiant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 5660); mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodant baudžiamosios bylos numerį 1-950-749/2022, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatant Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Paduodant apeliacinį skundą, būtina nurodyti, ar pageidaujama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio, ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas